Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
pradinis archyvas
Požiūris - komentarai ir nuomonės
2019-02-19 2
Tyrimų duomenimis, pradinių klasių vaikai, paklausti kuo nori tapti užaugę, svajoja apie aukštumas tiesiogine šio žodžio prasme. JAV tarp populiariausių vaikų svajonių 5 vietą užima noras tapti kosmonautu. Tačiau vėlesnėse klasėse tokia ateities vizija nebeegzistuoja – kosmonauto profesija iškrenta iš svajonių profesijų dešimtuko. Apklausą atlikęs portalas Trade-schools.net apibendrina – esą vaikiškas svajones užgesina susidūrimas su suaugusiųjų realybe.
(4) 2019-02-16 52
„The Wall Street Journal“ paskelbė įdomų straipsnį, kuriame politikos mokslininkas Joshua S. Goldstein’as ir energetikos inžinierius Staffan’as A. Qvist’as diskutuoja apie tai, kaip galėtume kuo greičiau išspręsti klimato kaitos problemas. Ir šie du ekspertai sutinka, kad šių klimato problemų nepadės greitai išspręsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas.
(1) 2019-02-13 13
Dar mokyklos suole įprantame prie, atrodytų, negrįžtamos skirties – esi arba humanitaras, arba tiksliųjų mokslų atstovas. Tačiau Giedrius Alkauskas tai paneigia spalvingu savo pavyzdžiu – tarptautiniu mastu įvertintas matematikas yra ir kompozitorius, ir muzikologas, ir poetas, knygų autorius. Mokslininkas, kurio vardu ką tik pavadinta konstanta, sako sąmoningai nepainiojantis savo „vaidmenų“ ir tam turi logišką paaiškinimą.
2019-02-08 16
Mirties baimė nesvetima daugeliui. Neretai ją sukelia nežinonybė – o kas po to? Ir nors niekas negali tiksliai atsakyti, kas mūsų (sąmonės) laukia po paskutinio atodūsio, visgi gydytojai ir tanatologijos (graikiškai tanatos – mirtis, logos – mokslas, mokymas) specialistai gali papasakoti, kas vyksta su mūsų kūnu – pirmąsias minutes, valandas ir dienas.
2019-02-07 48
„Mūsų Žemė yra neįtikėtinai graži. Pirmas įspūdis pamačius ją iš kosmoso – ji yra milžiniška. O labiausiai mane nustebino tai, kad ji yra tokia spalvota. Mums įprasta manyti, kad mūsų Žemė yra tokia mėlynai balta, bet iš tikrųjų ji yra labai spalvota“, – pasakoja Lietuvoje lankęsis kosmonautas Sergejus Avdejevas.
(3) 2019-02-06 25
Reikia išmokti labai atsakingai naudotis civilizacijos vaisiais. Daug tyrimų atlikta apie tai, kaip žmonės pakliūva į technologijų pinkles, nes smegenys evoliucionuoja kur kas lėčiau nei technologijos. Taip LRT PLIUS sako mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas. Anot jo, šiais įdomiais laikais svarbu surasti žmonių, su kuriais galima iš tiesų kalbėtis, be to, būtina skaityti – ne hipertekstus ir žinutes apie nieką, o knygas.
(4) 2019-01-31 1
Palaikome ir giname ekonominius žmonių skirtumus taip pat atkakliai, kaip valstybių sienas
2019-01-29 24
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – profesorius, habilituotas daktaras, Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys ir žmogus, prieš 50 metų stebėtinai tiksliai nuspėjęs ateities technologijas.
IT
2019-01-24
Aras Pranckevičius – turbūt kiekvienam lietuviui, bent kiek besidominčiam žaidimų kūrimu, žinomas žmogus, kurį galbūt netgi galima būtų pavadinti Lietuvos žaidimų kūrimo tėvu: pirmąjį savo žaidimą – pirmo asmens šaudyklę „Žaidas Y“ – jis sukūrė dar besimokydamas mokykloje, vėliau prisidėjo prie bene garsiausio praėjusio dešimtmečio lietuviško projekto „PSY: Sibiro konfliktas“, o pastaruoju metu darbuojasi įmonėje „Unity“.
IT
(42) 2019-01-21 253
Ir aš vis tiek žiūrėsiu „Simpsonus“ „Linkomanijos“ svetainėj. Kad teisingai suprastumėte, jūsų galvoje turėtų skambėti „G&G Sindikato“ dainos „Vokiečių gatvė“ melodija. Tiesa, perfrazuodamas jos žodžius, vieną jų – „savo“ – praleidau, kad humoro stokojantiems Lietuvos autorių teisių gynėjams nekiltų įvairių minčių. Tiek šįkart dainų, o dabar kviečiu visus į siaubo filmo „Lietumanija 2020“ premjerą. Kuris, tikėkimės, niekada netaps realybe – bet patys žinote, kokia nenuspėjama ta gamta.
 
2019-01-16 8
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentuoti JAV, Kanadoje, Švedijoje. Pokalbiui su mokslininku paskatino Naujųjų išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje įteikta Kauno mokslo premija, kuri kauniečio biografijoje – viena iš daugelio.
2019-01-11 4
Tikriausiai ne vienas mūsų esame girdėję teiginį, jog miegojimas ant kieto pagrindo labai sveika nugarai ir padeda gydyti stuburo iškrypimus. Bet ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai miegojimas ant grindų ar lentos padės kovoje su stuburo iškrypimu, vadinamu skolioze?
(29) 2018-12-31 17
Kitąmet Lietuva taps vienintele, išskirtine Europos Sąjungos valstybe šilumos ūkyje sukryžminusia griežtą valstybinių monopolijų reguliavimą su privataus verslo konkurencija. Tačiau toks šilumos rinkos reguliavimo hibridas anaiptol nerodo mūsų išskirtinio sumanumo – greičiau tik tai, kad žmonių, o ypač politikų, atmintis yra trumpa.
(12) 2018-12-20
Šiuo metu itin populiari begliuteninė dieta, kai žmogus iš savo mitybos raciono išbraukia visus miltinius produktus, gali būti daug žalingesnė nei naudingesnė. Beje, net jei ir pavyks be didesnių padarinių atsikratyti svorio, vos tik pradėjus valgyti įprastą maistą, svoris grįš dvigubai. Tas pats atsitiks ir tada, jei sumanysite laikytis kitų populiarių dietų. Apie jas ir jų žalą pasakojo gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.
2018-12-18 13
Turbūt daugelis matėte filmų apie agresyvių marsiečių puolamus taikius Žemės gyventojus. Tikrovėje viskas atvirkščiai. Žmonės atakuoja Marsą savo tobuliausiomis mašinomis: zondais, marsaeigiais ir kitokiais prietaisais. Išleidžiamos milžiniškos sumos tam, kad galėtume patyrinėti Raudonąją planetą, patenkinti savo smalsumą, o gal ateityje ir įsikurti joje.
(2) 2018-12-16 20
Stebuklingų tablečių nebūna, savo sveikata turime rūpintis patys. Bene žinomiausias daktaras Lietuvoje Alvydas Unikauskas mums nuolat aiškina, koks yra kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Esminiai dalykai, padėsiantys nuo jo nenukrypti, išdėstyti ir jo knygoje „Klauskite daktaro“, kuri ką tik pasiekė prekybos vietas.
(1) 2018-12-04 11
Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“. Čia jis vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus tyrinės Marsą, o plačiau apie misiją – ir apie su ja susijusius įspūdžius Lrytas.lt kalbasi su populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42” autoriumi, astrofizikos daktaru Kastyčiu Zubovu.
(3) 2018-11-25 19
Santaros klinikų gydytojas hematologas, autologinės kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio vyr. ordinatorius dr. Valdas Pečeliūnas nuolat susiduria su ekstremaliomis situacijomis, kai sprendžiama – jau sudėti ginklus kovojant už gyvybę ar dar nepasiduoti. Su mediku kalbamės apie tai, kas yra ori mirtis, kokią vietą šiuo požiūriu užima diskusijos apie eutanaziją ir kaip gydymo sėkmė priklauso nuo teisingo paciento ir gydytojo santykio.
(19) 2018-11-24
Lietuviai argumentuotai pasiūlė Europos komisijai atsisakyti laiko kaitaliojimo. Išmintingam pasiūlymui išmintingai pritarta ir šalims narėms leista pasirinkti, kokį laiką – vasaros ar žiemos – pasilikti. Šiuo itin svarbiu klausimu bus vykdoma gyventojų apklausa, o Seimui ar Vyriausybei priimant galutinį sprendimą reikės subjektyvių argumentų triukšme išskirti esminį – objektyvų – signalą. Europos Sąjungos šalių atstovai turės tartis, kad laikas tarp kaimynių kuo mažiau skirtųsi.
2018-11-21 29
Apie Japoniją ir jos kultūrą nemažai galima sužinoti iš knygų ir pasakojimų, tačiau kalbinant pašnekovą, kuris šioje šalyje praleido tris mėnesius, tenka suprasti, kad dar tik kampelis paslapties šydo, dengiančio šią šalį, yra atitrauktas. Dar daug ką galima sužinoti apie Japonijos papročius, kultūrą ir žmones. Kalbindami Klaipėdos tradicinio aikido klubo „Budokan“ vadovą Dainių Šilingą, kuris tris mėnesius praleido Japonijos mieste Iwamoje, pabandysime sužinoti kažką naujo apie šią tolimą šalį.
(11) 2018-11-06 11
Dešimt lietuvių išsirinks vadą, kuris jiems įsakinės, o dešimt amerikiečių darbą pasiskirstys patys, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ apie lietuvių bendradarbiavimo įgūdžius kalba verslininkas Ilja Laursas. Jo teigimu, sėkmingo verslo paslaptis slypi komandoje – užtenka suburti profesionalus ir leisti jiems dirbti, tačiau Lietuvoje toks požiūris dar nėra populiarus.
(8) 2018-10-24 16
Vis daugiau ES šalių pageidaujant Europos Komisija pranešė, kad siūlo ES narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų. Netyla diskusijos, kurią laiko juostą pasirinkti? Daugiausiai ginčijamasi, dėl juostinio, į kuria patenka didžioji dalis šalies ir vasaros laiko palikimo.
2018-10-13 24
Pokyčius organizme sukelia net ir mintys, todėl diagnozuodami gydytojai turi žinoti ne tik simptomus, bet ir kaip pacientai gyvena ar kokių patirčių yra turėję vaikystėje, portalui LRT.lt sako Amerikos Endobiogeninės medicinos ir integralios fiziologijos draugijos prezidentas, gydytojas Kamyar Hedayat. Jo teigimu, nosies ar blakstienų ilgis, akių spalva ir netgi balsas bei žodžių pasirinkimas apibūdinant sveikatos būklę – svarbi informacija.
(1) 2018-09-19 29
Tikriausiai esate skaitę, kad žmonės išnaudoja tik maždaug 10 proc. savo smegenų pajėgumų, o likusi dalis taip ir lieka neįdarbinta. Neuromokslininkas Osvaldas Rukšėnas sako, kad tai yra tik labai plačiai paplitęs mitas.
2018-08-08 5
Kai lauke taip beprotiškai karšta, norisi ir atvėsti ir įjungti smegenis dirbt aukščiausia pavara. Tokią galimybę suteikia mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ drauge su fizikos Nobelio premijos laureatu Wolfgang Ketterle.
(2) 2018-08-03 11
Vis daugiau lietuvių išvyksta studijų patirties semtis į svečias šalis. Vieni būna pasiryžę išvykti ir savo gyvenimą kurtis užsienyje. Kiti – aukštojo išsilavinimo, žinių siekia svetur tam, kad sugrįžę į Lietuvą padėtų savo šaliai toliau vystytis. Būtent tokių paskatų vedamas studijuoti magistro studijų į tolimąjį Honkongą išvyko Vilius Šiugždinis.
2018-08-02 16
Agata Ivaško į Pietų Korėjos sostinę studijuoti išvyko vos pusmečiui, tačiau gyvenimas netruko pažerti staigmenų. Tenykščiu supratimu, gana netradiciniu būdu susipažinusi su busimu vyru Agata ištekėjo ir ateitį ėmė kurti ten. Pirmą kartą Lietuvoje kartu viešėjusi pora interviu papasakojo, koks gyvenimas verda daugiau nei už 7 tūkst. kilometrų esančioje šalyje, kodėl į vestuves korėjiečiai kviečia kuo daugiau žmonių, tačiau jas dažnai atidėlioja, bei kas taip sužavėjo pirmą kartą Lietuvoje viešėjusį vyrą.
2018-07-30 29
Trečiadienį paskelbus apie Marse aptiktą skysto vandens telkinį, Lrytas.lt domisi ir Lietuvos mokslininkų nuomonę apie šį atradimą. Į klausimus sutiko atsakyti populiariausio lietuviško tinklaraščio astronomijos tema „Konstanta 42“ autorius, astrofizikos daktaras Kastytis Zubovas.
(15) 2018-07-28
Prieš kelias dienas atsidūriau keistoje tragikomiškoje situacijoje, kurioje tikrai nesitikėjau save kada nors rasti, - vienas žmogus, kurį pažįstu visą gyvenimą, staiga tapo dar vienu... flat earther! Tikrai taip!!! Valio!!! Sveikinimai žmonijai!!!
(1) 2018-06-19 22
Urtė Neniškytė – biochemijos mokslų daktarė, neuromokslininkė, studijavusi Vilniaus ir Kembridžo universitetuose, dariusi tyrimus Harvarde ir Europos Molekulinės biologijos laboratorijoje Italijoje.
(2) 2018-06-15 14
Ar kada nors žiūrėdami mokslinės fantastikos filmą apie kosmosą svarstėte, kiek jo elementai atitinka realybę, fizikos dėsnius ir logiką? Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas LRT.lt teigia, kad dalis tokių filmų elementų tampa realybe, yra artimi jai, o dalis smarkiai su ja prasilenkia. Pašnekovas sako, kad filmo „Marsietis“ herojus yra „gyvas įrodymas“, jog Marse išgyventi galima. „Šiandieninės technologijos leistų žmonėms Marse išgyventi 18 mėnesių, tačiau kol kas tai yra labai brangu, technologijos dar nėra išbandytos tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Tačiau po 15–20 metų, kai vyksta „Marsiečio“ veiksmas, manau, tai yra visiškai realu“, – kalba astrofizikas.
2018-05-02 5
Pajutus sezoninę depresiją, svarbu skirti būsenas, kada reikia vaistų ir kada ne, LRT RADIJUI sako Depresijos gydymo centro klinikinis psichologas Antanas Mockus.
2018-04-21 14
Sirija ir teoriškai galimas branduolinį ginklą turinčių valstybių konfliktas dėl jos — kuo tinkamiausias pretekstas prisiminti žmonijos trapumą. Ar sunku mus visus sunaikinti, svarsto porta
(1) 2018-03-29 24
Dirbant mokslininku (ypač – fundamentinių mokslų), neformalioje aplinkoje dažnai tenka sulaukti klausimo „kokia nauda iš to, ką darai?“.
(4) 2018-03-24
Žmogus apie skausmą negalvoja, kol jam nieko neskauda – ir tik susirgęs prisimena, kaip viskas buvo gerai, kol jis buvo sveikas. Lygiai taip pat yra ir kompiuterijos pasaulyje: kol kompiuteris veikia gerai, retas vartotojas galvoja apie IT saugumą ir kompiuterinę higieną – į tai atsigręžia tik kai pats nukenčia, ar susiduria su žala artimame rate. Tad apie visa tai – IT saugumą, vartotojų požiūrį į jį, naujų grėsmių tendencijas ir kitas IT saugumo temas Lrytas.lt kalbasi su „NOD Baltic“ vykdančiuoju direktoriumi Tomu Parnarausku.
2018-03-22 11
Gyvenimo ir mokslo santykis – aktualus klausimas nuo pat mokslo atsiradimo. Bet garbus klausimo amžius jokiu būdu netrukdo apie jį galvoti ir labai šiuolaikiškai.
2018-03-20 5
„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis. Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių.
2018-03-13 16
Kad augalai gaudo grobį, suvokta tik XVIII a. – tada ėmė sklisti visokios legendos, senose knygose yra aprašymų ir piešinių, kaip Madagaskaro salos augalas virškina pagautą ožką, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Iš tikrųjų, aiškina jis, vabzdžiaėdžiai augalai paprastai minta vabzdžiais, nors atogrąžų šalyse augančių ąsotenių grobis gali būti ir pelytė, netgi žiurkė, paukštelis ar varlė.
2018-03-12 3
Klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa iš tikrųjų sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsinės medžiagos. Tokios „kūrybos“ procese kai kas gali išsikreipti, tikina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorius Rytis Ambrazevičius.
>> Senesni įrašai