Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Požiūris - komentarai ir nuomonės

I. Neumannas. Norvegai pavydi jums ES

2012-02-29 (8) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1771)
    Share

Vienas žinomiausių ir originaliausių šių dienų Europos tarptautinių santykių tyrėjų Iveras Neumannas įsitikinęs, kad Baltijos šalys pajėgios įgyti šiaurietišką identitetą.

Lietuvos užsienio politikos kuluaruose jau kurį laiką girdėti kalbų apie būtinybę koreguoti šalies užsienio politikos prioritetus ir didesnį dėmesį sutelkti į šiaurinę dalį. Apie šiaurietišką identitetą ir jo poveikį Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims kalba aukščiausi šalies politiniai veikėjai, savo įžvalgas pateikia akademikai, viešoje erdvėje kurstoma visuomenės diskusija.

Interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ žinomas norvegų akademikas I. Neumannas pasakojo apie šiaurietiško identiteto specifiką, jo sklaidą Baltijos šalyse ir ateities iššūkius.

Paskaitoje kalbėjote apie šiaurietišką identitetą ir jo poveikį Baltijos šalims. Tačiau kas gi yra tas nacionalinis identitetas? Kas jį apibrėžia? Ir kodėl valstybėms taip svarbu jį turėti?

Identitetas yra jutimas, kad skiriamės nuo kitų žmonių. Mes pripažįstame vienus žmones kaip panašius į save ir atskiriame tuos, kurie nepriklauso mūsų grupei. Tai gali būti šeima, valstybė, regionas ar net lytis. Identitetas yra politiškai svarbus, nes juo galima pasiekti kolektyvinį veiksmą – paskatinti žmones veikti kartu, jei jų identitetas bendras.

Pavyzdžiui, rinkodaros ekspertai žino, kad norint pritraukti 15–25 metų vyrus reikia jiems kalbėti tam tikru būdu, nes jie pasižymi bendrais bruožais ir elgiasi panašiai. Bet koks kariuomenės vadas žino, kad norint, jog dalinys veiktų sutartinai, reikia juos ne tik gerai parengti, tačiau kartu įdiegti jiems jausmą, kad jų pulkas skiriasi nuo kitų pulkų.

Pagrindinė identiteto idėja yra individą susieti su grupe, nes tai padidina veikimo galimybes.

Kaip kuriamas nacionalinis identitetas?

Jis tiesiog atsiranda. Manau, galiausiai identitetas lemia tai, kad žmonės negali išgyventi vieni, jiems reikia grupės, prie kurios galite visuomet grįžti. Tai daroma ne vien siekiant ekonominės naudos, tačiau yra tam tikros socialinės priežastys, dėl kurių mums reikia priklausyti grupėms ir gyventi taip, kaip mums patinka.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, identiteto kūrimas yra svarbi politikos kūrimo dalis. Geri politikai sugeba sukurti bendrumo jausmą. Charizmatiški lyderiai yra pajėgūs sužadinti minią, leisti jiems pasijusti vienu dariniu ir liepti jiems ką nors daryti. Tačiau tai gali tapti grėsmingu politiniu įrankiu. Ruandos genocido atvejis yra groteskiškas pavyzdys, kaip gali būti kuriami identitetai ir kokią politinę svarbą jie turi.

Kokių šiaurietiško identiteto bruožų matote Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

Tai susiję su kategorijomis, kurias naudojame sutikę kitus žmones. Aš esu norvegas ir susitikęs su švedu prieš pokalbį neturiu ilgai prisistatinėti, nes mes žinome, ko galime tikėtis vienas iš kito. Tačiau dauguma norvegų sutikę lietuvius neturi išankstinių stereotipų.

Neretai žmonės neigiamai atsiliepia apie stereotipus, tačiau jie padeda mums gyventi, leidžia mums pripažinti kitus žmones ar reiškinius kaip išskirtinius. Anksčiau užsienio reikalų ministerijos skyrė tam daug dėmesio ir stengėsi padaryti valstybes atpažįstamas.

1990-aisiais vienas iš Lietuvos iššūkių buvo pranešti apie savo egzistavimą. Tuomet reikia atsakyti į klausimą – egzistuoti kaip kas? Tai visuomet yra labai svarbus užsienio politikos aspektas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko valstybės išleidžia tiek daug pinigų rengdamos olimpines žaidynes.

Kaip vertinate Baltijos šalių judėjimo šiaurietiško identiteto link procesą?

Šioje vietoje yra keli įdomūs aspektai. Pirma, yra lūkesčių, kad esant politinėms problemoms, jos bus išspręstos taikiomis priemonėmis. Tai tipiškas Šiaurės šalių bruožas. Bet žvelgdamas, kaip estai kalba apie rusus, kaip lietuviai kalba apie lenkų mažumas, aš nematau tų šiaurietiškų lūkesčių, kad problema bus išspręsta. Net menkiausias nesutarimas dėl pavardžių rašymo gali staiga pavirsti didžiuliu istoriniu įvykiu.

Pastaraisiais metais vis daugiau Baltijos šalių emigrantų renkasi vieną iš Šiaurės šalių. Kokią svarbą emigracija gali turėti identiteto kūrimo procese?

Labai didelę reikšmę. Viena vertus, būdami svetimoje valstybėje žmonės tampa patriotiškesni. Kita vertus, ryšys tarp užsienio emigrantų ir konkrečios šalies viduje esančių grupių skatina tarpusavio pažinimą.

Tūkstančiai lietuvių Norvegijoje sugrįš į Lietuvą ir pasidalys mintimis apie šią šalį. Tai padės sukurti tarpusavio stereotipus. Migracija yra tiesioginis kelias į abipusį susipažinimą. Tačiau geresnis žmogaus pažinimas nebūtinai reiškia, kad jis jums labiau patiks, jūs galite pradėti jo nekęsti.

Emigracija reiškia, kad lietuviai namo siunčia vis daugiau pinigų, sulaukiame vis daugiau investicijų iš Skandinavijoje veikiančių kompanijų, šalies bankininkystės sektoriuje taip pat dominuoja skandinaviški bankai. Kokį vaidmenį visa tai turi kuriant šiaurietišką identitetą Lietuvoje?

Užsienyje dirbančių žmonių pinigų pervedimai į gimtąsias valstybes yra svarbiausias ekonominės plėtros variklis. Užsienio kompanijų investicijos reiškia, kad dalis užsieniečių sužino vis daugiau apie Lietuvą. Lyginant su Lietuva, Norvegija yra turtinga visuomenė, taigi svarbi bus tam tikra galios dimensija. Kita vertus, Lietuva turi tai, ko neturi Norvegija – narystę Europos Sąjungoje. Dauguma norvegų jums to pavydi.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė šiaurietiško identiteto suvokimas po praėjusiais metais įvykdytų A. Breiviko išpuolių?

Praėjusių metų liepos 22-oji buvo tai, ko šiaurietiškame identitete niekada neturėjo būti. Tai buvo be reikalo smurtinga, tai buvo nukreipta prieš silpnuosius (jo taikinys buvo ne tik valdžios pareigūnai, tačiau ir vaikai), tai buvo netikėta (šiauriečiams patinka, kai viskas nuspėjama ir tvarkinga) ir didžiulis sukrėtimas.

Būdamas politikos mokslų ekspertas, aš galiu pripažinti vyriausybės pastatų sprogdinimą kaip politinį veiksmą. Tačiau sunku suvokti, kad vienas žmogus pradėjo šaudyti į vaikus. Man asmeniškai šis įvykis parodė, kaip blogai viskas gali pakrypti, kokia trapi yra civilizacija.

Tačiau nemanau, kad tai labai paveikė šiaurietišką identitetą, nes žmonijos istorijoje neturime jokių paralelių. Mes tai suvokiame kaip kai ką nežemiška ir dėl to tai neturi didelės neigiamos įtakos šiaurietiškam identitetui.

CV: Iveras Brynildas Neumannas
  • 1992 m. apsigynė politikos mokslo daktaro disertaciją Oksfordo universitete
  • 2009 m. įgijo antropologijos daktaro laipsnį Oslo universitete
  • Nuo 2011 m. laikinai eina Norvegijos tarptautinių santykių instituto direktoriaus pareigas
  • Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Londono ekonomikos mokykloje pakeis iki šiol ten profesoriavusį vieną įtakingiausių tarptautinių santykių specialistų Barry Buzaną
  • Dirbo Norvegijos užsienio reikalų ir Gynybos ministerijose
  • Dėstė Norvegijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės universitetuose
FAKTAI: Skandinavija Lietuvoje
  • Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Šiaurės šalys į Lietuvą investavo 10 mlrd. litų.
  • 2011 m. Lietuva į Šiaurės šalis eksportavo prekių ir paslaugų už 6,32 mlrd. litų.
  • Iš Šiaurės šalių 2011 m. Lietuva importavo prekių ir paslaugų už 5,83 mlrd. litų.
  • Vien per dvišalį Norvegijos finansinį mechanizmą 2004–2009 m. laikotarpiu Lietuvai skirta 40,257 mln. eurų (139 mln. litų).
  • Šiaurės ir Baltijos šalys nuo 1992 m. bendradarbiauja NB8 formatu (angl. Nordic Baltic Eight).
Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mindaugas Samkus
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
76(1)
48(3)
45(1)
44(1)
31(5)
27(0)
26(7)
22(0)
18(3)
18(3)
Savaitės
100(5)
88(6)
79(0)
75(6)
Mėnesio
157(0)
134(27)
127(0)
112(5)
111(0)