Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Požiūris - komentarai ir nuomonės

„Patyrusieji Pandemiją I, niekada jos nepamirš“. Kaip su COVID-19 siūlo kovoti Billas Gatesas

2020-05-02 (12) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (165)
    Share

Pasak jo, koronavirusas paspartins tris mokslo ir medicinos proveržius

Milijardierius, filantropas ir vienas iš Microsoft įkūrėjų Billas Gatesas vakcinacijos problema užsiima jau daug metų. Dar 2015 metais jis perskaitė lekciją TED (dabar jos vaizdo įrašas peržiūrėtas daugiau, nei 27,8 milijonus kartų) apie tai, kaip pasaulis nepasirengęs virusinėms infekcijoms. Kaip bebūtų keista, ši lekcija paskatino sukurti vieną populiariausių sąmokslo teorijų – kad būtent Gatesas koronaviruso epidemiją ir sukėlė.

Angliškai kalbančiose šalyse gyvuoja du šios teorijos variantai, paaiškina Leedso universiteto dėstytojas ir knygos „Rusiška sąmokslo kultūra“ autorius Ilja Jablokovas. Pirmasis: Billas Gatesas surengė pandemiją, kad įsigautų į sveikatos apsaugos sistemas ir nužudytų dalį žmonių populiacijos koronaviruso vakcinomis. Antrasis variantas: prisidengdamas kova su pandemija, Gatesas nori visiems gyventojams įdiegti lustus, kad galėtų juos kontroliuoti.

Savaime suprantama, abi šios versijos jokios kritikos neatlaiko (kas jų populiarumui netrukdo), tačiau išsiaiškinkime, ką konkrečiai siūlo milijardierius. Įprastai jo fondas (Bill & Melinda Gates Foundation, valdantis $46,8 mlrd. kapitalą) daugiau nei pusę išteklių skiria kovai su infekciniais susirgimais, rašo Gatesas savo tinklaraštyje. Neseniai Financial Times duotame interviu jis pažadėjo, kad visos fondo pajėgos bus skirtos kovai su koronavirusu. Pasak jo, pandemija globaliai ekonomikai gali padaryti dešimčių trilijonų dolerių žalą. Kol kas jo fondas kovai su koronavirusu paaukojo $250 mln. ir dabar nukreipia lėšas iš kitų savo skyrių, užsiimančių kitomis ligomis (ŽIV, maliarija, poliomielitu ir t.t.).

Gatesas tap pat pasisakė, gindamas PSO nuo Donaldo Trumpo, apkaltinusio organizaciją neva neteisingu reagavimu į grėsmę. „PSO yra itin svarbi ir ją būtina palaikyti“, – mano Billas Gatesas. Jis netiki, kad Trumpas savo grasinimą įgyvendins ir nebefinansuos PSO.

Žinoma, kova su virusu yra svarbi. Tačiau Gatesą kur kas labiau domina, kas bus po to. Jis mano, kad koronavirusas paspartins tris stambius mokslo ir medicinos proveržius. Kai istorikai aprašinės dabartinę pandemiją, tai, kaip mes ją pergyvenome ir ko tam ėmėmės, užims mažesnę knygos dalį – gal vos trečdalį. Likę puslapiai bus skirti tam, kas dėsis po COVID-19. Apie tai jis rašo The Economist straipsnelyje ir nuodugniau – в savo tinklaraštyje. Didžioioje dalyje Europos, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje pandemijos pikas bus pereitas iki šio mėnesio pabaigos. Todėl, kaip daugelis tiksi, po poros savaičių viskas grįš į savo vėžes – kaip gruodį. Deja⁠, tai atsitiks ne taip gretai, mano Billas Gatesas. „Tikiu, kad žmonija susidoros ir su šia pandemija, tačiau tik tada, kai didžioji dalis gyventojų bus vakcinuota. Lig tol gyvenimas nebus normalus“.

Jei išsivysčiusiose šalyse pandemija lėtėja, besivystančiose ji, atvirkščiai, stiprėja. Kuo menkiau išsivysčiusi šalies ekonomika, tuo тем jai sudėtingiau imtis priemonių, kurios sumažintų viruso plitimą (gamybos sustabdymas, karantinas). Tai, beje, rodo ir naujas Jeilio universiteto ekonomistų tyrimas. Tokių šalių gyventojams bus daug blogiau: Manheteno ligoninėje reanimacijos lovų daugiau, nei kokioje nors Afrikos šalyje (Zambijoje ir Kamerūne 10 tūkstančių gyventojų tenka vos vienas gydytojas, o Malyje – trys DPV aparatai 1 milijonui gyventojų). Žus milijonai.

Šiais ir kitais metais gydytojai ir mokslininkai taps svarbiausiais žmonėmis pasaulyje. Laimei, pasiektas didelis vakcinologijos progresas – dar iki šios pandemijos,primena Gatesas. Be įprastų vakcinų, kai kurios biotechnologijų kompanijos kuria vakcinas, kuriose naudojama informacinė RNR – molekulė, veikianti kaip jungiamoji grandis tarp DNR ir baltymo. Šiomis molekulėmis galima „užsiundyti“ imunines ląsteles kovai su COVID-19. Gali būti, šis procesas bus spartesnis už tradicinį.

„Tikiuosi, iki antros 2021 metų pusės vakcina bus gaminama visame pasaulyje. Tai bus istorinis pasiekimas: rekordiškai greitas vakcinos sukūrimas atsiradus naujai ligai“, – rašo Gatesas. Tačiau ši pandemija sukels dar du svarbius proveržius. Vienas – diagnostikos sferoje. Kai kitą kartą apsireikš koks nors virusas, gali būti, kad žmonės galės pasitikrinti namuose ir tai nebus sudėtingiau, nei pasinaudoti nėštumo testu.

Dar vienas proveržis – antivirusinių vaistų gamyba. Anksčiau į šią sritį būdavo investuojama ne itin noriai. Populiaresnis buvo antibakterinių priemonių kūrimas, tačiau tai pasikeis. Tyrėjai imsis kurti stambias įvairiausių antivirusinių preparatų „bibliotekas“ – kad ateityje, jas skenuojant, būtų galima greitai rasti efektyvias priemones prieš naujus virusus.

Gateso nuomone, visi šie proveržiai parengs mus kitai pandemijai, kad galėtume ją užslopinti pačioje užuomazgoje. Bet ne tik tai: tie patys moksliniai tyrimai padės efektyviau kovoti su jau egzistuojančiais susirgimais ir gali būti, pastūmės mus link vėžio gydymo proveržio.

Po 2021 metų išvysime ne tik mokslo progresą. Gatesas primena, kaip po Antrojo pasaulinio karo šalių lyderiai, siekdami užkirsti kelią panašiems konfliktams, sukūrė JTO. Po pandemijos įvairiuose lygiuose ─ nuo regioninių iki globalių – gali būti sukurtos panašios organizacijos.

Tikiuosi, kad šalys dalyvaus savotiškuose „mikrobiniuose mokymuose“ – panašiuose į karinius mokymus. Taip pasirengsime tam momentui, kai į žmones iš šikšnosparnių ar paukščių persikels eilinis naujas virusas. Arba tam, kai kas nors šį virusą sukurs laboratorijoje ir pabandys jį panaudoti kaip ginklą. Mokydamasis kovoti su pandemija, pasaulis sukurs ir apsaugą nuo bioterorizmo.

Tikiuosi, turtingos šalys į šią pasirengimo būsimoms epidemijoms programą įtrauks ir skurdžias šalis, o būtent, finansiškai padėdamos jos sustiprinti savo sveikatos apsaugos sistemą. Tam turėtų pritarti netgi labiausiai izoliacianistiniai režimai. Pandemija akivaizdžiai pademonstravo, kad valstybių sienos virusams negalioja ir mes visi esame biologiškai susieti – norime to ar ne. Jei naujo viruso protrūkis įvyks skurdžioje šalyje, mes visi esame suinteresuoti, kad ji kuo greičiau su juo susidorotų.

Gateso nuomone, dauguma išsivysčiusių šalių per porą artimiausių mėnesių grįš į „pusnormalį“ gyvenimą. Žmonės pradės eiti iš namų, gal ir ne taip dažnai ir vengdami didesnių susibūrimų. Bus pusiau užpildyti lėktuvai ir restoranai, atsidarys mokyklos, tačiau tokių viešų renginių kaip koncertai, geriau palūkėti iki 2021 metų pavasario. Žmonės leis pinigus, nors ir ne taip aktyviai, kaip iki pandemijos.

Kaip pavyzdį Gatesas pateikia Microsoft China, kuriame yra apie 6200 darbuotojų, atidarymą. Į darbą kol kas grįžo pusė. Kompanijos vadovybė teikia pagalbą dirbantiems iš namų ir primygtinai rekomenduoja negaluojantiems darbuotojams į biurą neiti. Darbe išlaikomas socialinė distancija, žmonės nešioja kaukes ir naudojasi rankų dezinfektantais.

Gateso nuomone, pagrindinis „normalumo sugrįžimo“ principas – atidaryti tas įstaigas, kurios naudingiausios ekonomikai ir kur mažiausia infekcijos platinimo rizika. Beje, tai lengva tik iš pirmo žvilgsnio. Įsigilinus, paaiškėja, kad šiuolaikinė ekonomika yra sudėtingesnė ir labiau tarpusavyje susijusi sritis. Negalima atidaryti, pavyzdžiui, restoranų, neapgalvojus ingredientų pristatymo saugumo, lygiai kaip negalima atidaryti gamyklų, nepasirūpinus darbuotojų atvykimu.

Šie klausimai paprastų atsakymų neturi. Lyderiai įvairiuose lygiuose privalo aptarti įvairių ekonomikos sferų sugrąžinimo pliusus ir minusus. Prioritetas turėtų būti teikiamas mokykloms, mano Gatesas. Paskutinieji turėtų grįžti stambūs sporto ir pramogų renginiai (ekonominė nauda neturėtų užgožti infekcijos platinimo rizikos). Ne tokie stambūs renginiai (religinės apeigos) – pilkoje zonoje. Be to, yra dar vienas faktorius, kurį sudėtinga įvertinti – žmogaus prigimtis. Kai kurie žmonės pritaria griežtoms priemonėms ir netgi pasibaigus karantinui, baiminsis eiti laukan. Kiti, atvirkščiai, mano, kad valdžia pernelyg saugosi ir spjauna į visus apribojimus.

Melinda ir aš užaugome, suvokdami, kad Antrasis pasaulinis karas tapo svarbiausiu mūsų tėvų kartos formavimo veiksniu. Lygiai taip ir ši pandemija – pirmoji šiuolaikinė pandemija – apibrėš mūsų laikmetį. Perėjusieji Pandemiją I, niekada jos nepamirš. Mums itin neramina didžiulė kaina, kurią už pandemiją sumoka gaunantieji mažas pajamas ir tautinės mažumos. Politikai privalo imtis priemonių, kad atveriant šalį, mūsų ekonomikos sveikimas nesukurtų dar didesnės nelygybės.

Tuo pačiu, mums stiprų įspūdį paliko tai, kaip pasaulis susitelkė kovai prieš COVID-19. Kasdien kalbamės su mokslininkais, farmacijos kompanijų vadovais, valstybių lyderiais… Tiek daug susižavėjimą keliančių herojų, įskaitant ir tiesiogiai su pacientais dirbančius gydytojus. Kai pasaulis paskelbs, kad Pandemija I baigėsi, visiems jiems reikės smarkiai padėkoti.


republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(13)
Reitingas
(6)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
40(0)
24(1)
21(3)
17(0)
15(0)
14(2)
14(6)
Savaitės
104(2)
82(9)
70(4)
70(4)
Mėnesio
170(16)
135(2)
106(1)
82(9)