Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Naujoji „Wikileaks“ dokumentų porcija: nuo diplomatinių skandalų iki kompiuterinių atakų (Video)

2010-12-03 (11) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2421)
    Share

Šią savaitę dėmesio centre atsidūręs „Wikileaks“ tinklalapis paviešino 251287 (iš jų 15652 dokumentai su užrašu „Slapta“) slaptų diplomatinių laiškų ir telegramų, kurias JAV ambasados visame pasaulyje siuntė į Vašingtoną. WikiLeaks savo medžiagas perdavė į daugelį užsienio leidinių, kurie jau pradėjo publikuoti ištraukas iš dokumentų. Ištraukas publikuoja „The New York Times“, „The Guardian“, „Spiegel Online“, „El Pais" ir „Le Monde“.

„WikiLeaks“ teigia, kad jos dokumentai vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė dokumentai, kurie esą rodo, jog Jungtinės Valstijos yra įpareigojusios savo diplomatus vykdyti aktyvų šnipinėjimą, atskleidžiamas Vašingtono požiūris į kitų valstybių vadovus.

Dėl slaptos informacijos paviešinimo gali kilti daug tarptautinio masto diplomatinių skandalų, ypač dėl nemalonių pasaulio lyderių pravardžių, kurias jiems sugalvojo Amerikos diplomatai. Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą jie vadino „blankiu ir neryžtingu“, o premjerą Vladimirą Putiną – „alfa patinu“.

Vadinamose kablogramose atskleidžiama, kaip JAV elgiasi su savo draugais ir priešais: derasi, daro spaudimą, kartais net žemina. Slaptos žinutės taip pat demaskuoja užsienio šalyse klestinčią korupciją, prekybą ginklais ir žmonėmis, tokių šalių kaip Iranas ir Libija pastangas įgyti branduolinį ginklą.

Požiūris į Iraną ir Šiaurės Korėją

Bene didžiausią ažiotažą sukėlė informacija, kad Saudo Arabijos karalius Abdullah ne kartą ragino JAV užpulti Iraną. Vienoje kablogramoje Saudo Arabijos ambasadorius Vašingtone cituoja savo karaliaus žodžius, pasakytus 2008 metais per susitikimą su generolu Davidu Petraeusu: „Nukirskite gyvatės galvą“. Be to, karalius Abdullah Pakistano prezidentą Asifą Ali Zardarį vadina didžiausia Islamabado progreso kliūtimi. „Kai galva supuvusi, ji kenkia visam kūnui“, – cituojamas karalius.

Tačiau būtent artima JAV sąjungininkė Saudo Arabija, pasak „The New York Times“, dokumentuose įvardijama kaip viena pagrindinių kovingųjų islamistinių grupuočių finansuotojų. Dokumentai liudija, kad suduoti karinį smūgį Iranui diplomatiniais kanalais reikalavo ir Izraelis. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas užtikrino, kad paskelbta informacija nepakeis Teherano santykių su regiono šalimis. „Manau, kad tokios medžiagos platinimas – šėtono veikla. Šia informacija nereikėtų pasitikėti“, – pabrėžė Irano vadovas.

Dokumentuose atskleidžiama įdomi valstybių pozicija abiejų Korėjų atžvilgiu. Kinija, kuri seniai laikoma Šiaurės Korėjos gynėja, vis labiau abejoja dėl savo įtakos šiai valstybei ir palaikytų abiejų Korėjos pusiasalio šalių suvienijimą, jeigu žlugtų Pchenjano režimas, rodo paskelbti konfidencialūs JAV diplomatiniai dokumentai. Pernai per vienus darbo pietus Kinijos ambasadorius Kazachstane atskleidė, kad Pekinas laiko Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą „keliančia didelį nerimą“, sakoma dokumente, kurį paviešino tinklalapis „WikiLeaks“.

Ambasadorius Cheng Guopingas „sakė, kad Kinija ilguoju laikotarpiu tikisi taikaus (Korėjos) suvienijimo, tačiau numato, jog artimiausiu metu šios dvi šalys išliks atskiros“, nurodoma „WikiLeaks“ nutekintame ir britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtame diplomatinio susirašinėjimo dokumente, kurio autorius – JAV ambasadorius Richardas Hoaglandas.

JAV dienraščio „The New York Times“ paskelbtame kitame dokumente cituojamas vienas Kinijos pareigūnas, kurio vardas buvo ištrintas. Pasak jo, Pekinas mano, kad Šiaurės Korėja „per toli nuėjo" susprogdindama antrą atominį užtaisą ir paleisdama balistinę raketą.

Rusijos specialiosios tarnybos pripažino, jog branduolinio išpuolio grėsmė iš Irano ir Šiaurės Korėjos yra tikėtina, bet artimiausiu laiko to nebus, atskleidžiama slaptuose JAV valstybės departamento dokumentuose, paskelbtuose tinklalapyje „WikiLeaks“.

Ataskaita apie šių šalių keliamą grėsmę buvo parengta pagal bendrą Rusijos ir JAV susitarimą įvertinti XXI amžiaus balistinių raketų iššūkius. Dokumente, kuris buvo sudarytas 2010 metų vasarį, apibendrintas JAV ir Rusijos susitikimas, kuriame 2009 gruodį buvo aptartos branduolinės Irano ir Šiaurės Korėjos programos. Ataskaitoje nurodoma, kad atlikusi kompleksinį įvertinimą Rusija pripažįsta teorinį Teherano ir Pchenjano gebėjimą pasigaminti branduolinį ginklą.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, mano Rusija, jog yra branduolinio išpuolio grėsmė iš tų šalių, nes jos neturi priemonių tokiam ginklui panaudoti ir neturės artimiausiu metu. Rusijos žvalgybos duomenimis, Irane dar tik pradėta bandyti raketas, galinčias nuskrieti iki 2 tūkst, kilometrų; šias raketas Teheranas galėtų pradėti gaminti tik po 5–6 metų. Dabar Irano turimos technologijos leidžia pasiekti objektus, esančius arčiau negu 1 700 kilometrų. Tarpžemyninės balistinės raketos Iranas prognozuojamoje ateityje dar negalės turėti.

Šiaurės Korėjos pasiekimai branduolinio ginklo kūrimo srityje dar kuklesni. Ataskaitoje nurodoma, jog Pchenjanas turi pasenusių raketų, kurios siekia taikinius iki 1 300 kilometrų, o galimybės pasigaminti raketą, skriejančią iki 4 tūkst. kilometrų, yra aiškiai perdėtos. Taip pat abejojama, jog Šiaurės Korėja būtų toli pažengusi kurdama kovinę galvutę, kurią galima būtų įmontuoti į turimas raketas.

JAV branduoliniai ginklai Europoje

Tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinta konfidenciali diplomatinė informacija rodo, kad JAV branduolinių ginklų yra Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“.

Seniai buvo numanoma, kad Amerika laiko branduolinius ginklus šiose keturiose NATO šalyse, taip pat Italijoje, tačiau nei jų ministrų kabinetai, nei Aljansas šio fakto nėra oficialiai patvirtinę arba paneigę. Išplatinta medžiaga pirmąkart patvirtino šią prielaidą, nutraukdama dešimtmečius trukusį atsargų diplomatinį išsisukinėjimą.

Viename pranešime JAV ambasadorius Vokietijos Philipas Murphy mini galimybę išgabenti Amerikos branduolinius ginklus iš Vokietijos, taip pat galbūt iš Nyderlandų ir Belgijos. Šioje žinutėje taip pat patvirtinamas JAV branduolinių ginklų dislokavimas Turkijoje. Manoma, kad Italija taip pat yra neviešai leidusi Vašingtonui dislokuoti jos teritorijoje masinio naikinimo ginklus.

JAV nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos – Gamtinių išteklių apsaugos tarybos (Natural Resources Defence Council) – 2007 metais parengtoje ataskaitoje, remiantis įvairiais šaltiniais, nurodoma, kad Europoje yra 480 Amerikos branduolinių užtaisų. Kaip teigiama šiame dokumente, Belgijos šiaurės rytuose netoli Meuveno miesto esančioje Mažojo Brogelio karinėje bazėje laikoma 20 branduolinių ginklų. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad dar 20 užtaisų laikomi Volkelio oro pajėgų bazėje netoli Nyderlandų pietryčiuose esančio Udeno miesto. Manoma, kad jie ten dislokuojami nuo Kubos raketų krizės praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje.

Taip pat apie 20 branduolinių ginklų, kaip manoma, saugoma požeminiame bunkeryje Vokietijoje netoli sienos su Liuksemburgu esančioje Biuchelio oro pajėgų bazėje. Pernai spalį Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle praktiškai pripažino, kad šie ginklai tikrai dislokuojami, kai paragino paversti Vokietiją „šalimi be branduolinių ginklų“. Manoma, kad Italijoje laikoma 90 atominių užtaisų, iš jų 50 – šalies šiaurėje netoli Udinės miesto esančioje Avianės oro pajėgų bazėje, o dar 40 – Gedi Torės oro pajėgų bazėje netoli Brešos miesto Adrijos pajūryje. Tuo tarpu Turkijos Viduržemio pajūrio šiaurėje į rytus nuo Adanos miesto esančioje Incirliko oro pajėgų bazėje, kaip manoma, dislokuota 90 tokių ginklų. Didžioji Britanija yra oficialiai paskelbusi, kad 110 JAV branduolinių ginklų dislokuojami Karališkųjų oro pajėgų bazėje (RAF) Leikenhite, už maždaug 30 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kembridžo.

NATO piktinosi, kad "WikiLeaks" tinklalapyje paskelbti konfidencialūs dokumentai apie tai, kur Europoje Jungtinės Valstijos yra dislokavusios branduolinį ginklą, ir NATO atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku) pavadino tai "neteisėtu, neatsakingu ir pavojingu" dalyku.

„Mes laikomės politikos nekomentuoti slaptos informacijos, ir mes griežtai smerkiame konfidencialių dokumentų nutekėjimą“, – tvirtino Oana Lungescu. „Tai yra neteisėta, neatsakinga ir pavojinga, nepaisant to, ar nutekinta medžiaga yra diplomatinė ar karinė“.

Atakos prieš „Google“

„Wikileaks“ paviešinti dokumentai rodo, kad oficiali Kinijos valdžia yra susijusi su „Google“ serverių, Dalai Lamos, o taip pat JAV verslininkų ir valdininkų interneto svetainių atakomis, apie tai rašo itbaze.lt cituodama „The New York Times“.

Dokumentuose pateikiami vieno kinų šaltinio parodymai, kuris papasakojo JAV ambasados atstovams Pekine, kad atakos į „Google“ serverius buvo didelės kampanijos dalimi, kurioje dalyvavo šalies valdininkai, tinklų saugumo ekspertai, o taip pat specialiai šiam tikslui pasamdyti programišiai. 2010 metų sausį programišiai atakavo „Google“ kompiuterinį tinklą, o taip pat kinų opozicionieriams priklaususias „Gmail“ elektroninio pašto dėžutes. Atsakydama į iš Kinijos IP adresų vykdomą ataką, „Google“ nusprendė atsisakyti interneto paieškos rezultatų cenzūravimo.

Vėliau „Google“ uždarė Kinijos rinkai skirtą savo interneto paieškos sistemą „Google.cn“, o jos lankytojus ir nukreipė į Honkongui skirtą savo paieškos svetainę „Google.com.hk“. Čia interneto vartotojai gaudavo Kinijos valdžios necenzūruojamus paieškos rezultatus. Tokie veiksmai sukėlė Pekino kritikos bangą. Bendrovei buvo pagrasinta licencijos atšaukimu, jei peradresavimas nebus išjungtas. Galiausiai buvo pasiektas susitarimas – „Google“ buvo pratęsta licencija, peradresavimas išjungtas, o atsakomybė už cenzūrą užgulė kinų programuotojų pečius. Nepaisant to, Kinijos ir „Google“ santykiai išlieka įtempti. Neseniai „Google“ nutraukė sutartis su kai kuriomis Kinijos reklamos agentūromis.

„WikiLeaks“ dokumentuose minima ir Lietuva

„WikiLeaks“ dokumentuose yra šiek tiek duomenų ir apie Lietuvos politikos užkulisius. Šalies vadovei 2009 metais atsisakius priimti Gvantanamo kalinį, Arvydas Anušauskas „privačiai atsiprašė ir pasiūlė bendrus sąjungininkus spausti ją [Prezidentę Dalią Grybauskaitę] persigalvoti“, rodo „WikiLeaks“ paviešinti slapti JAV diplomatų dokumentai.

Tiesa, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko vertinimu, „WikiLeaks“ paskelbta informacija yra netiksli ir iškreipianti realią padėtį. „Šiaip jau neturėčiau vogtos informacijos išvis komentuoti, nes niekas nežino, kokia tai informacija, kas ją parengė, žinome tik, kad išplatinta. Viena, vertinu ją kaip mažiausiai netikslią, kita vertus, iškreipiančią realią padėtį“,– žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Yra daug kažkokių neįvardintų diplomatų asmeninės nuomonės ir asmeninių įspūdžių. Daugiau aš nieko negaliu pasakyti, nes pačio dokumento nemačiau. (...) Sužinokite, su kuo aš kalbėjau, tada gal galėsiu ką nors prisiminti. Dabar tuo tarpu atsiprašau, paties dokumento taip pat nėra, nėra ką komentuoti iš tikrųjų. Informacija vogta, joje yra daug asmeninių dalykų, asmeninių įspūdžių. Kai į oficialius dokumentus sudedami asmeniniai įspūdžiai, ten gali būti visko – tiek tikslios, tiek netikslios informacijos, tiek iškraipančios, tiek melagingos“, – aiškino Seimo NSGK pirmininkas. A. Anušauskas tvirtino galįs pasakyti, kad nuosekliai laikėsi ir laikosi nuomonės: jokių svetimų kalinių ir jokių svetimų kalėjimų Lietuvos teritorijoje.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(1)
31(6)
28(7)
28(0)
26(1)
25(8)
15(5)
14(0)
14(0)
11(0)
Savaitės
102(0)
69(2)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
142(12)
138(22)