Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Estijos pavyzdys Lietuvai: supirkti verta ne tik stiklinius butelius

2012-11-04 (3) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3066)
    Share

Po depozito sistemos įvedimo Estijos gatvėse ir miškuose neliko nė šiukšlelės, o švarių ir perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų surenkama gerokai daugiau. Tokiais pasiekimais gyrėsi Estijos Aplinkos ministerijos atstovas Peeteris Eekas „RECO Baltic 21“ konferencijoje.

Lietuvoje vykusi konferencija „RECO Baltic 21 Tech“ - viena iš daugelio projekto konferencijų įvairiose šalyse. Šio projekto tikslas – atrasti geriausią, palankiausią aplinkai bei efektyviausią atliekų tvarkymo sistemą Baltijos jūros regione dalinantis pasiekimais ir žiniomis apie jau įgyvendintus projektus ir technologijas. Projekte dalyvauja mokslo institutai, ministerijos, politikai, atliekų tvarkymo bendrovės ir organizacijos iš Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Švedijos ir Baltarusijos.

Milijoninės investicijos į įrengimus nepakeičia žmonių požiūrio

Nuo 53 Lt iki 155 Lt, tiek turėtų pakilti kaina už toną į sąvartyną įvežamų atliekų, prabėgus trims metams. Taip pat prognozuojama, kad 30 Lt turėtų išaugti surinkimo ir transportavimo kaštai, kurie jau šiai dienai siekia 180 Lt. Tokius duomenis Druskininkuose vykusioje konferencijoje „Atliekų tvarkymas 2012“ pristatė konsultacinės bendrovės „Jostra” vadovas dr. Jonas Stravinskas.

Atliekų tvarkymo sistemos ekspertas iš Estijos pritaria Jonui Stravinskui: „Sąvartyno „vartų“ mokestis Estijoje buvo apie 17 eurų už toną, ir jis išaugs iki 30 eurų už toną iki 2015 – ųjų, - perspėjo Peeteris Eekas. - Džiugu, jog tokie skaičiavimai paskatino ieškoti alternatyvių būdų tvarkyti atliekas ir naujas investicijas į alternatyvią surinkimo sistemą.“

Peeteris Eekas teigia, jog Estijos valdžia, pasinaudojusi savo ir Europos Sąjungos fondais investavo apie 157 milijonus eurų į atliekų tvarkymo sistemos pokyčius bei rūšiavimo skatinimą šalyje.

„Atliekų sektoriui nuolat reikia valstybės finansavimo. Tačiau mes turime pagrindinį „teršėjas moka“ principą. Ir, mano nuomone, nuolatinis valstybinis finansavimas kertasi su šiuo pagrindinių atliekų tvarkymo sistemos principu, - kalbėjo Estijos Aplinkos ministerijos atstovas. - Daugiausia iš šių 157 milijonų eurų (beveik 550 milijonų litų) skirta senų sąvartynų uždarymui, dalis jų iki šiol uždarinėjami, tad problema nėra išspręsta iki galo. Ir, tiesą sakant, nematyti jokio didelio ženklaus efekto – pavyzdžiui, rūšiavimo srityje. Išrūšiuotų žaliavų kiekis kyla po 2- kartais – 1 ar dar mažiau procentų per metus. Egzistuoja požiūris, kad visi tie nauji įrengimai kažką pakeis. Bet deja, svarbiausi pokyčiai – ne įrengimuose.“

Mažiausia šalis su užstato sistema

Klausant Estijos eksperto paaiškėjo, jog situacija Estijoje labai panaši į situaciją Lietuvoje – ten taip pat teko įgyvendinti didžiulius atliekų tvarkymo sistemos pokyčius, be to, estai taip pat nepuolė aktyviai rūšiuoti – įpročiai keitėsi labai lėtai. Tačiau Baltijos jūros regiono kaimynai džiaugiasi įsivedę depozito sistemą – kai už įvairias gėrimų pakuotes mokami pinigai ir egzistuoja tam tikra kaina už kiekvieną priduotą pakuotės vienetą.

„Sistema veikia nuo 2005-ųjų. Nuspręsta supirkti plastiko butelius, PET, metalines skardines, silpnų alkoholinių arba nealkoholinių gėrimų butelius. Turime vos dvi depozito vertes – 4 arba 8 euro centus (apie 15 – 30 lietuviškų centų). Europoje dažniausiai mokama po 5-10 euro centų už tokias pakuotes, tačiau mes nusileidome gamintojams – nenorėjome jų iškart spausti dideliais mokesčiais,“ - patirtimi dalijosi Estijos Aplinkos ministerijos atstovas. - Pagal mūsų sistemą, pakuotės ir buteliai superkamos prekybos centruose, kur stovi automatinės tokių žaliavų priėmimo įrengimai - automatai. Priimdami tokį sprendimą pasinaudojome kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos patirtimi. Estija, ko gero, yra mažiausia šalis, turinti depozito sistemą“.

Depozito sistema - šiukštu ne vienose rankose

Estijoje visą depozito sistemą prižiūrinti bei kontroliuojanti įstaiga yra asociacija, sudaryta iš pakuočių gamintojų ir pardavėjų (platintojų). Nė viena stambi kompanija nėra sistemos savininkė, nes sistemą valdo asociacija, kitaip tariant – visi gamintojai ir platintojai drauge. Visi šie asociacijos nariai turi išlaikyti sistemą, kitaip tariant – sumokėti gėrimų ar maisto produktų vartotojams už atneštas ir priduotas pakuotes. Vėliau gamintojai atgauna šiuos mokesčius pridavę vertingas ir švarias žaliavas.

„Gerai, kai už sistemą atsakinga viena jungtinė organizacija. Gamintojai turi atsakomybę kokiu nors būdu sutvarkyti pakuotes. Jei gamintojų asociacijų būtų kelios – kaip jie dalintųsi šią atsakomybę? Tačiau negalima sistemos atiduoti į privačias rankas, nes vis dėlto čia cirkuliuoja didžiuliai pinigai. Žinoma, pirmiausia labai daug klausimų ir ginčų kilo dėl to, kokias pakuotes supirkinėti. Matėme, kad Vokietijoje dėl to taip pat buvo kilusi sumaištis – vienu metu buvo superkami sulčių, bet ne mineralinio vandens buteliai. Mes stengėmės padaryti sistemą kuo paprastesnę, taigi visos nealkoholinių gėrimų pakuotės, turinčios depozito ženklą, yra superkamos. Na, pinigai nemokami už vyno butelius ir kitų, stipresnių nei 6 laipsniai, alkoholinių gėrimų pakuotes. Dėl tų laipsnių, tiesa, šiek tiek sumaišties išlieka“, - dėstė Peeteris Eekas.

Grįžo 15 proc. visų pakuočių

Per praėjusius metus Estijoje per depozito sistemą buvo surinkta apie 23 milijonai (13 000 tonų) įvairių pakuočių. Visus pakuočių ir butelių surinkimo automatus nupirko Gamintojų ir importuotojų asociacija – valstybė šios sistemos iš pradžių nerėmė. Tačiau pastaruoju metu, šiek tiek dotacijų skirta.

Palyginus su įvairių pakuočių išleidimu į rinką, surenkamas didelis procentas alaus skardinių (vienas didžiausių, lyginant su kitomis pakuotėmis). Iš viso sugrįžo apie 90 proc. superkamų butelių ir pakuočių, o tai sudaro apie 15 proc. apskritai visų pagamintų ir į rinką išleistų pakuočių. Į sąvartynus iškeliavo 57 proc. visų susidariusių atliekų (palyginimui - Lietuvoje vis dar išmetama arti 90 proc.)

„Kai pradedame kalbėti apie depozitą, daugeliui atrodo, kad tai labai brangi sistema. Na, Estijoje bent jau, ši sistema gamintojams kainuoja pigiau, nei konteinerinė sistema (surinkimas iš rūšiavimo konteinerių, - red. past.), - tikino ekspertas. - Galiu pridėjęs ranką ant širdies pasakyti – depozito sistema šiandien gamintojams kainuoja pigiausiai. Negaliu įsivaizduoti dar kokio nors būdo, kuris kainuotų pigiau. Manau, kai kurios parduotuvės iš šios sistemos netgi turi pelno. Bet jei ir neturi – tai jų pareiga surinkti atgal pagamintas pakuotes. Estijos sistema gana dosni pardavėjams ir platintojams. Taip yra tiesiog dėl taikos.“

Iš kur atsiranda nematomos rankos?

Įdomiausia, jog nuo praėjusių metų gegužės butelių ir pakuočių surinkimo automatai buvo patobulinti – dabar Estijoje, nunešus priduoti pakuotes ir butelius, vos vienu mygtuko paspaudimu visą savo „uždarbį“ galima paaukoti vaikų labdaros organizacijai.

„Dar keli pliusai – žaliava yra labai švari. Be to – iš karto atskirta pagal spalvas ir kitus parametrus. Visos šiuose automatuose surinktos žaliavos yra 100 proc. tinkamos perdirbimui“,- pasakojo Peeteris Eekas, rodydamas skirtingas nuotraukas iš rūšiavimo konteinerių ir iš pakuočių surinkimo automatų. Iš konteinerių atvežtos žaliavos buvo stipriai užterštos ir suteptos.

Galiausiai valdininkas pateikė savo išvadas: depozito sistema – labai efektyvi, pigi ir aplinką švarinti padedanti antrinių žaliavų tvarkymo sistema.

„Kaip ji padeda aplinkai? Be to, kad gauname itin švarią žaliavą, ši sistema akivaizdžiai sumažina šiukšlinimo problemą. Žinote, Estijoje atsirado kažkokios nematomos rankos, kurios surenka kiekvieną superkamą pakuotę, kokią tik gali atrasti. Iš bet kur – gatvių, miškų, parkų“, - pranešimo pabaigoje juokavo Estijos Aplinkos ministerijos atstovas.

Vėliau jis žurnalistams teigė, jog asocialūs asmenys Estijoje kartais taip pat sugadina rūšiavimo konteinerius, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

Atliekų tvarkymo sistemai skamba „Let it be“?

Galiausiai priėjome prie logiško ir paties nesmagiausio klausimo – jei iš Europos valstybių patirties aišku, kad sistema veikia ir mažina bešeimininkių šiukšlių kiekį, kodėl apie ją nekalbama ir net nemėginama diegti Lietuvoje bei Latvijoje?

„Manau, kad jūsų sprendimus priimantys politikai klausosi senos geros dainos: „Let it be, let it bee...“ („Tegul taip ir lieka“ angl.). Jie nenori nieko keisti, nes iš tiesų įvedant tokią sistemą reikia didžiulių pokyčių. Bet mes labai lauksime kaimyninių valstybių prisijungiant“, - atsakė Peeteris Eekas į grynas.lt žurnalistų klausimą.

Lietuvoje depozito sistemą primenančios iniciatyvos gimsta privačiomis lėšomis.

Pavyzdžiui bendrovės „Eko taškas“ punktuose gėrimų pakuotės superkamos, tačiau jų tinklas išvystytas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Visgi supirkimo sistemai vadovaujantis bendrovės „Ekstara“ vadovas Rimantas Gaudutis pabrėžia „Eko taškų“ indėlį antrinių žaliavų surinkime: „Pradėjome tokią veiklą, nes rūšiavimo konteineriuose medžiagos yra nešvarios, o tinkamos perdirbti žaliavos tonomis keliauja į sąvartynus. Vien Vilniuje arti 3 milijonų litų buvo išleista tam, kad būtų pastatyti 845 rūšiavimo konteinerių komplektai. Per metus surenkama apie 9,5 tūkstančio tonų antrinių žaliavų. Jei tarsime, kad vienas konteinerių komplektas „sveikai gyvuoja“ 5 metus, tai už vieną surinktą toną antrinių žaliavų jau sumokėta 63 litų subsidija. Tuo metu mes kas mėnesį gyventojams išmokame apie 350 tūkst. litų (visoje Lietuvoje), o valstybei mūsų taškų tinklas nekainavo nė lito. Vilniuje vienas „Eko taškas“ surenka maždaug 200 tonų antrinių žaliavų. Kiekvienais metais jų surenkame vis daugiau“, - bėrė skaičius „Ekstara“ vadovas Rimantas Gaudutis.

Taip pat įvairius butelius superka prekybos centruose „Prisma“ pastatyti automatai.

Aplinkos ministerija: užstato sistemai nesakoma „ne“

Lietuvos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė išgirdusi tokį klausimą tikino, kad Aplinkos ministerija yra už depozito sistemos įvedimą.

„Toks įstatymo projektas (Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projektas) Seimui pateiktas dar 2008-aisiais. Vyriausybė (tuometinė) jam pritarė. Tuo įstatymu būtų nustatomas užstatas už vienkartines gėrimų pakuotes – plastiko, metalo ir stiklo. Aplinkos ministerija mano, kad užstatas, kaip ekonominė priemonė, yra labai svarbus antrinių žaliavų surinkimo sistemoje. Ir būtinai svarstytinas. Jis niekada nepamirštamas ir niekada užstato sistemai nepasakoma „ne“. Netgi esame atlikę detalią studiją dėl tokio užstato įvedimo (ją galite peržvelgti ČIA ir ČIA, - red. past.), joje išdėstyti sistemos pliusai ir minusai, be to, atlikta gyventojų nuomonės apklausa“, - Lietuvos situaciją pakomentavo V. Karosienė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Inga Labutytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
24(0)
24(1)
20(0)
19(0)
19(0)
17(0)
16(1)
14(2)
14(8)
Savaitės
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)