Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Indija, ne Kinija, taps pasaulio ekonomikos varikliu

2012-12-21 (20) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (3570)
    Share

Dauguma vis dar žvelgia į Kiniją kaip į neginčijamą besivystančių šalių lyderę. Tačiau amerikiečių finansų analitikas bei komentatorius A. Gary Shillingas teigia, kad ilguoju laikotarpiu Indija taps svarbesne pasaulio ekonomika.

Dažnai yra pamirštama, kad Kinijos augimą iki 2008 metų lėmė globalus gamybos poslinkis nuo JAV ir Europos, o veikla šalies viduje, rašo „Bloomberg“ A. G. Shillingas. Kinijos ekonomika vis dar remiasi eksportu. Vartotojai sudaro 38 proc. viso BVP – tai gerokai žemiau už daugelio besivystančių ir išsivysčiusių šalių lygį.

Kinijos lyderiai bando palenkti ekonomiką į vidaus rinką. Jie nori, kad namų ūkiai leistų daugiau pinigų ir taupytų mažiau už dabartinį 30 proc. lygį. Viena iš priežasčių, kodėl taupymas Kinijoje yra toks didelis – konfucionistinėje visuomenėje yra labai vertinamas šeimos aprūpinimas.

„Kinai taip pat turi taupyti savo vaikų mokslams, sveikatos priežiūrai bei pensijoms, nes jie neturi sveikatos ar socialinio draudimo atitikmens“, – teigia A. G. Shillingas.

2010-aisiais Kinijos vyriausybė pažadėjo visiems suteikti sveikatos apsaugą iki 2020 metų. Tai už aštuonių metų nuo dabar, o elementari apsauga išlieka vis dar gan elementari. Kai kuriose kaimo ligoninėse paprasta seselė dažniausiai yra labiausiai išsilavinusi medicinos specialistė.

Kinija taip pat pernai padidino minimalias algas 20-30 proc., kad padidintų vartotojų perkamąją galią. Tačiau didesnė alga, ypač gamyklų darbuotojams, gaminantiems užsienio įmonėms, verčia žemos kvalifikacijos darbus perkelti į pigesnes vietas kaip Vietnamas, Pakistanas, Bangladešas.

Be to, aiškina A. G. Shillingas, Vakarų įmonės vis labiau atsispiria reikalavimams perkelti technologijas į Kiniją kaip kainą už gamybos įrenginių instaliavimą Kinijoje. Tikima, kad dalis Kinijos sekmės būtent priklauso nuo šio savanoriško technologijų perkėlimo arba tiesioginės intelektinės nuosavybės vogimo.

Kinija neseniai sumažino savo realaus BVP metinio augimo tikslą nuo 8 proc. iki 7,5 procentų. Tikslas tikriausiai buvo per aukštas, nes Kinijos vieno vaiko politika lemia populiacijos mažėjimą. 15-24 m. gyventojų skaičius jau krenta ir ši grupė 2030 m. turėtų sudaryti 150 mln. gyventojų, o 1990-aisiais ji sudarė 250 milijonų. Dėl to Kinijos darbo jėga savo viršūnę turėtų pasiekti 2014 metais.

Didelė Kinijos darbo jėga vidutiniškai metinį BVP augimą didino 1,8 proc. nuo pat 1970-ųjų. Tačiau jos traukimasis augimą iki 2030 m. sumažins 0,7 procento, aiškina A. G. Sillingas. Tuo pat metu geresnės sąlygos kaimo vietovėse mažina pigios darbo jėgos prieinamumą pakrantės miestuose.

Indija priešingai – neturi jokių populiacijos augimo apribojimų. Kinija vis dar turi pranašumą – joje gyvena 1,34 mlrd. žmonių, o Indijoje – 1,24 mlrd. – tačiau neilgam.

Be to, amžiaus pasiskirstymas yra Indijoje geresnis, nes ji neturėjo vieno vaiko politikos, kuri dabar Kinijoje yra persvarstoma dėl negatyvių pasekmių šalies darbo jėgai ir ekonomikos augimui

Dažnai yra pamirštama, kad Kinijos augimą iki 2008 metų lėmė globalus gamybos poslinkis nuo JAV ir Europos, o veikla šalies viduje, rašo „Bloomberg“ A. G. Shillingas. Kinijos ekonomika vis dar remiasi eksportu. Vartotojai sudaro 38 proc. viso BVP – tai gerokai žemiau už daugelio besivystančių ir išsivysčiusių šalių lygį.

Kinijos lyderiai bando palenkti ekonomiką į vidaus rinką. Jie nori, kad namų ūkiai leistų daugiau pinigų ir taupytų mažiau už dabartinį 30 proc. lygį. Viena iš priežasčių, kodėl taupymas Kinijoje yra toks didelis – konfucionistinėje visuomenėje yra labai vertinamas šeimos aprūpinimas.

„Kinai taip pat turi taupyti savo vaikų mokslams, sveikatos priežiūrai bei pensijoms, nes jie neturi sveikatos ar socialinio draudimo atitikmens“, – teigia A. G. Shillingas.

2010-aisiais Kinijos vyriausybė pažadėjo visiems suteikti sveikatos apsaugą iki 2020 metų. Tai už aštuonių metų nuo dabar, o elementari apsauga išlieka vis dar gan elementari. Kai kuriose kaimo ligoninėse paprasta seselė dažniausiai yra labiausiai išsilavinusi medicinos specialistė.

Kinija taip pat pernai padidino minimalias algas 20-30 proc., kad padidintų vartotojų perkamąją galią. Tačiau didesnė alga, ypač gamyklų darbuotojams, gaminantiems užsienio įmonėms, verčia žemos kvalifikacijos darbus perkelti į pigesnes vietas kaip Vietnamas, Pakistanas, Bangladešas.

Be to, aiškina A. G. Shillingas, Vakarų įmonės vis labiau atsispiria reikalavimams perkelti techniniologijas į Kiniją kaip kainą už gamybos įrenginių instaliavimą Kinijoje. Tikima, kad dalis Kinijos sekmės būtent priklauso nuo šio savanoriško technologijų perkėlimo arba tiesioginės intelektinės nuosavybės vagimo.

Kinija neseniai sumažino savo realaus BVP metinio augimo tikslą nuo 8 proc. iki 7,5 procentų. Tikslas tikriausiai buvo per aukštas, nes Kinijos vieno vaiko politika lemia populiacijos mažėjimą. 15-24 m. gyventojų skaičius jau krenta ir ši grupė 2030 m. turėtų sudaryti 150 mln. gyventojų, o 1990-aisiais ji sudarė 250 milijonų. Dėl to Kinijos darbo jėga savo viršūnę turėtų pasiekti 2014 metais.

Didelė Kinijos darbo jėga vidutiniškai metinį BVP augimą didino 1,8 proc. nuo pat 1970-ųjų. Tačiau jos traukimasis augimą iki 2030 m. sumažins 0,7 procento, aiškina A. G. Sillingas. Tuo pat metu geresnės sąlygos kaimo vietovės mažina pigios darbo jėgos prieinamumą pakrantės miestuose.

Indija priešingai – neturi jokių populiacijos augimo apribojimų. Kinija vis dar turi pranašumą – joje gyvena 1,34 mlrd. žmonių, o Indijoje – 1,24 mlrd. – tačiau neilgam.

Be to, amžiaus pasiskirstymas yra Indijoje geresnis, nes ji neturėjo vieno vaiko politikos, kuri dabar Kinijoje yra persvarstoma dėl negatyvių pasekmių šalies darbo jėgai ir ekonomikos augimui ateityje. Tai reiškia, kad priklausomumo lygis – vaikų ir pensininkų santykis su darbingo amžiaus žmonėmis – turėtų per ateinančius dešimtmečius kristi Indijoje, o Kinijoje – augti.

Jaunesni žmonės yra geras ženklas ekonomikai, tačiau jis lemia didesnį produktyvumą tik tuo atveju, jei šie darbuotojai turi galimybes gauti reikalingą išsilavinimą, apmokymus bei darbo galimybes, sako A. G. Shillingas.

Savo buvusioje kolonijoje Indijoje britai paliko stiprią demokratiją bei parlamentinę valdymo formą. Kaip ir JAV, šios institucijos yra labai gerai prisitaikiusios valdyti didelę, religiškai margą šalį, kurioje centrinę valdžią riboja auganti įtakingų valstijų galia bei silpnos vyriausybės koalicijos. Tuo tarpu Kinija lieka valdoma centrinės valdžios, kurią A. G. Shillingas vadina Komunistine Mao dinastija.

Britai taip pat paliko Indijai geležinkelių sistemą, kuri leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimą. O Kinija laisvą žmonių judėjimą riboja.

Galų gale, britai paliko Indijai anglų kalbą – labai naudingą šių dienų pasaulyje ir vienijančią šimtus šalies kalbų ir dialektų. Indija taip pat paveldėjo labai skirtingą teisinę sistemą nuo komunistinės.

Indija taip tapo daugelio modernių įmonių kaip „Tata Group“ namais. O Kiniją slegia vyriausybės valdomi bankai bei kitos nenašios valstybinės įmonės, kurios vis dar sukuria didelę dalį šalies BVP bei įdarbina ketvirtadalį Kinijos darbo jėgos.

Be to, aiškina analitikas, Indija turi natūralų polinkį technologijoms. Indijai padeda tai, kad daugelis inžinierių bei mokslininkų gali susikalbėti angliškai, o tai labai padeda. Be to, nevisiškai išplėtota Indijos struktūra neturi didelės įtakos informacinių technologijų vystymuisi, nes jos daugiau remiasi naujomis technologijomis, pavyzdžiui, palydovinis duomenų perdavimas.

JAV ir Europos įmonės kelia savo aptarnavimo paslaugas (angl. outsource) ir net teisines bei medicinines paslaugas į Indiją. Veiklos perkėlimas į Indiją jai kasmet atneša 69 mlrd. JAV dolerių pajamų, kas sudaro ketvirtį Indijos eksporto. Žemesnės algos ir skambučių centrų darbuotojų anglų kalbos įgūdžiai suteikia didelį pranašumą šioje industrijoje.

Kitas Indijos, bei Kinijos, turtas – greitai auganti vidurinioji klasė. „PricewaterhouseCoopers“ skaičiuoja, kad 470 mln. indų arba 38 proc. populiacijos per 2010 m. gavo nuo 1000 iki 4000 JAV dolerių – tai užtektinai, kad būtų galimas šioks toks pasirinktinis vartojimas. Vartotojų turinčių laisvų pinigų skaičius turėtų per dešimt metų pašokti iki 570 mln. gyventojų su 1 trln. JAV dolerių pajamų.

Namų ūkių santaupų lygis vis dar aukštas – beveik 30 procentų. Bet nepaisant to, net 82 proc. Indijos namų ūkių turi telefonus, dažniausiai mobilius. 77 proc. turi televizorių, o 42 proc. – dviračius, motorolerius ar motociklus. Tiesa, automobilius pernai turėjo tik 10 proc. namų ūkių, rodo pernai atliktas gyventojų surašymas.

Kita stipri Indijos pusė yra Indijos atsargų bankų sąlyginė nepriklausomybė nuo vyriausybės. Kinijos liaudies bankas yra visiškai valdomas valstybės. Kinijoje monetarinius sprendimus priima politikai, o ne bankininkai, tvirtina A. G. Shillingas.

. Tai reiškia, kad priklausomumo lygis – vaikų ir pensininkų santykis su darbingo amžiaus žmonėmis – turėtų per ateinančius dešimtmečius kristi Indijoje, o Kinijoje – augti.

Jaunesni žmonės yra geras ženklas ekonomikai, tačiau jis lemia didesnį produktyvumą tik tuo atveju, jei šie darbuotojai turi galimybes gauti reikalingą išsilavinimą, apmokymus bei darbo galimybes, sako A. G. Shillingas.

Savo buvusioje kolonijoje Indijoje britai paliko stiprią demokratiją bei parlamentinę valdymo formą. Kaip ir JAV, šios institucijos yra labai gerai prisitaikiusios valdyti didelę, religiškai margą šalį, kurioje centrinę valdžią riboja auganti įtakingų valstijų galia bei silpnos vyriausybės koalicijos. Tuo tarpu Kinija lieka valdoma centrinės valdžios, kurią A. G. Shillingas vadina Komunistine Mao dinastija.

Britai taip pat paliko Indijai geležinkelių sistemą, kuri leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimą. O Kinija laisvą žmonių judėjimą riboja.

Galų gale, britai paliko Indijai anglų kalbą – labai naudingą šių dienų pasaulyje ir vienijančią šimtus šalies kalbų ir dialektų. Indija taip pat paveldėjo labai skirtingą teisinę sistemą nuo komunistinės.

Indija taip tapo daugelio modernių įmonių kaip „Tata Group“ namais. O Kiniją slegia vyriausybės valdomi bankai bei kitos nenašios valstybinės įmonės, kurios vis dar sukuria didelę dalį šalies BVP bei įdarbina ketvirtadalį Kinijos darbo jėgos.

Be to, aiškina analitikas, Indija turi naturalų polinkį technologijoms. Indijai padeda tai, kad daugelis inžinierių bei mokslininkų gali susikalbėti angliškai, o tai labai padeda. Be to, nevisiškai išplėtota Indijos struktūra neturi didelės įtakos informacinių technologijų vystymuisi, nes jos daugiau remiasi naujomis technologijomis, kaip satelitinių duomenų perdavimas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(10)
Komentarai (20)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
35(0)
35(1)
25(0)
23(1)
17(0)
16(0)
14(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
80(3)
70(5)
Mėnesio
146(25)
105(13)
89(0)
85(8)