Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Norvegija – valstybė, išvengusi naftos prakeiksmo

2014-09-03 (2) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (2444)
    Share

Antras pagal dydį Norvegijos miestas Bergenas – gražus lyg iš atviruko. Tai yra vienas valstybės naftos ir dujų pramonės centrų, labai turtingas miestas. Tačiau žmonės Bergene neišlaidauja – ten nepamatysite prabangių automobilių, dizainerių parduotuvių, didelių eilių prie prabangių naktinių klubų, rašo BBC.

Tuo metu, kai kitos valstybės, atradusios naftos gyslą, gautas pajamas netrunka išleisti prabangos prekėms, Norvegija taupo – deda juos į nepriklausomą turto fondą.

Jame jau yra 800 mlrd. dolerių. Fondui priklauso maždaug procentas visų pasaulio akcijų. Jis pakankamai didelis, kad padalintas padarytų milijonieriumi (kronomis) kiekvieną norvegą.

„Mes turime investuoti, prieš išleisdami“, – sakė profesorius Alexanderis Cappelenas iš Norvegijos ekonomikos mokyklos.

Norvegija išleidžia tik apie 4 proc. pajamų perviršiaus. Pinigai yra investuojami į įvairius viešuosius projektus.

Yra kelios priežastys, kodėl Norvegijoje tokia sistema veikia ir gyventojai stebi, kaip jų pinigai yra investuojami, užuot leisdami juos.

„Tam, kad sistema veiktų, reikalingas didelis pasitikėjimas. Tikėjimas, kad su pinigais bus pasielgta tinkamai, kad jie nebus išleisti taip, kaip nenori žmonės. Tai yra socialinės demokratijos ir egalitarinės politikos rezultatas – homogeninė visuomenė, kur klesti pasitikėjimas“, – sakė profesorius.

Tačiau naftos bumas pamažu praranda pagreitį. Kas toliau?

Dirbs ir tiek


„Norvegijos ekonomika yra labai dėkingoje situacijoje. Mes kalbame apie pamažu vykstančias permainas artimiausiu metu. Mūsų produktyvumas pastaraisiais metais augo lėčiau, dėl to valdžia turi žiūrėti į konkurencingus mokesčius ir palengvinti investuotojų atėjimą“, – sakė Norvegijos finansų ministrė Siv Jensen.

Kainų lygis Norvegijoje gali šokiruoti lankytoją. Kavinėje prieš Bergeno žuvų turgų kapučino puodelis kainuoja beveik 10 dolerių. Tone Hartvedt iš miesto verslo regiono paaiškina, kad kainos atitinka atlyginimus.

„Mums tai nėra brangu. Mes turime vasaros ir žiemos atostogų namus, bet galime sau leisti čia gyventi. Mums čia patogu“, – sakė ji.

Bergeno universiteto rektorius Dagas Olsenas sunerimęs dėl investicijų: „Investuojame nepakankamai į kitas sritis, kurios generuotų mums pajamas ateinantiems dešimtmečiams. Mes puikiai žinome, kad naftos ir dujų atsargos yra ribotos. Norvegišką naftą ateityje išgauti bus vis sunkiau.“

Todėl būtina rasti kitų pajamų šaltinių.

Galbūt dėl išteklių ribotumo suvokimo, Bergene važinėja „Volvo“, o ne „Porsche“ ar „Bentley“ automobiliai.

Žmonės nenori pasirodyti, jie yra pragmatiški.

„Mes esame Norvegijoje. Mes nesijaudiname. Mes sunkiai dirbsime“, – apie ateitį kalba Norvegijos ekonomikos mokyklos studentai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(13)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
76(1)
48(3)
45(1)
44(1)
31(5)
27(0)
26(7)
22(0)
18(3)
18(3)
Savaitės
100(5)
88(6)
79(0)
75(6)
Mėnesio
157(0)
134(27)
127(0)
112(5)
111(0)