Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Kaip imti paskolą iš banko ir nepakliūti į spąstus

2015-07-26 (8) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (4584)
    Share

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti.

Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali prarasti tūkstančius eurų.

„Į bankus ateina geri ar pakankamai geri klientai, bet juos riboja pajamų ir kredito santykis. Yra turėję reikalų su bankais. Dažniausiai žmonės kreipiasi tik į vieną finansų įstaigą ir nebando lyginti sąlygų. Kitose šalyse kainas vertina daug aktyviau“, – pasakoja jis, sakydamas, kad galima sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Paskola reikia rūpintis

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas pastebi, kad tokia situacija susidaro dėl tautiečių konservatyvumo finansinių paslaugų atžvilgiu.

„Visų pirma lietuviai yra labai konservatyvūs ir renkasi banką, kuriame turi sąskaitas arba į kurį gauna atlyginimą. Natūralu, kad nueina pas tą bankininką, juos ten „apglosto“ paverčia auksiniais klientais, pasako, kad bus pritaikytos geriausios sąlygos ir patiklūs klientai susivilioja. Tačiau klientai net nežino ko klausti ir į ką reikia atkreipti dėmesį, žiūrint į sutarties sąlygas“, – sako jis.

Anot M. Jansono, investuotojai renkasi į klubus, seka investavimo guru, nes šimtatūkstantinės investicijos reikalauja darbo, tačiau bankų klientai, imdami būsto paskolą, vadovaujasi vartotojiškais instinktais ir, jei bankai duoda, tuomet jie ima. Taip gyventojai susiduria su problemomis.

„Po kelių metų, kai pamato, kad kaimynas už paskolą moka mažiau, pradeda suprasti, kad padarė vieną ar kitą klaidą. Į mus kreipiasi 80 proc. žmonių, kurie jau yra paėmę paskolas ir tik penktadalis, kurie nori išsiaiškinti sąlygas prieš pasirašydami sutartį su banku. Tuomet atsiranda nepagrįstas pyktis bankininkams. Tačiau aš visada sakau, kad paskola kaip investavimas ir jas kas kažkiek laiko reikia prižiūrėti. Tai yra ta pati investicija į nekilnojamąjį turtą“, – dėsto pašnekovas.

Jo teigimu, žmogus kiekvienais metais turi eiti pas bankininką ir peržiūrėti, kokios yra banko maržos, galbūt yra galimybė padidinti įmoką ir taip sutrumpinti paskolos grąžinimo laikotarpį. Tačiau, anot M. Jansono, nei Lietuvos bankas, nei komerciniai bankai nemoko klientų.

„Didžiausia klaida yra, kai klientai bankus renkasi pagal jų maržą, tačiau niekas nepasižiūri, kad yra bent 10 punktų kaip bankas gali keisti maržą“, – pastebi FIKVA vadovas.

Pasitikėjimą sunku kurti, bet lengva sugriauti

Kiekvienąkart klientams kreipiantis dėl paskolos, bankai tikrina jų kredito istoriją, o tai gali labai rimtai atsiliepti taikomai palūkanų normai ir skolinamai sumai. Tačiau dažniausiai skolinasi jaunos šeimos, kurių kredito istorija būna švari.

„Natūralu, kad žmogus turės švarią kredito istoriją, jei prieš imdamas paskolą, jis niekada neturėjo vartojamosios paskolos ar kitų įsipareigojimų, mat dažniausiai paskolas ima jaunos šeimos. Tačiau pasiėmus paskolą, jį įkalba pasirašyti gyvybės draudimo sutartį ar kitus įsipareigojimus, kiti pasiima vartojimo paskolą buto remontui. Tokiu atveju jis per vieną dieną į savo kredito istoriją įsirašo kelias sutartis“ – pastebi M. Jansonas.

Jis pabrėžia, kad labai svarbu, jog klientas iki prašydamas paskolos,nebūtų turėjęs greitųjų kreditų ar blogų istorijų su antstoliais.

„Jei žmogus prieš paskolą yra turėjęs greitąjį kreditą, daug bankų į tai žiūri labai neigiamai. Bent jau 2011-2013 metais bankai iškart atmesdavo tokių klientų prašymus. Patariu žmonėms prieš darant rimtus finansinius žingsnius, bent jau metus neimti greitųjų kreditų. Visą šią informaciją komerciniams bankams teikia Lietuvos bankas“, – perspėja M. Jansonas.

Tiesa, skyrybų ar kitu nenumatytu atveju bankams galima paaiškinti situaciją. Tačiau turėdami blogą kredito istoriją, anot eksperto, galite sulaukti ne 85 proc. finansavimo, o, tarkime, 75 procentų.


Karolis Birgilas
ekonomika.lt

Verta skaityti! Verta skaityti!
(29)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(24)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Karolis Birgilas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
85(5)
51(0)
44(3)
31(2)
29(4)
28(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)