Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

10 seniausių tebevartojamų pasaulio kalbų

2015-09-19 (4) Rekomenduoja   (84) Perskaitymai (5721)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Kalbos evoliucija primena biologinę – ji vyksta palengva, karta po kartos, tad nėra aiškaus lūžio taško tarp vienos kalbos ir iš jos išsivysčiusios kitos. Todėl neįmanoma pasakyti užtikrintai, kad viena kalba senesnė už kurią kitą; Visos jos senos, kaip pati žmonija. Tačiau kiekviena žemiau išvardinta kalba turi kažką ypatingo – kažką senoviško – kas išskiria jas iš bendros masės.

Hebrajų kalba

Hebrajų kalbos atvejis įdomus, kadangi ji iš plataus naudojimo išnyko maždaug penktame mūsų eros amžiuje ir išliko kaip liturginė žydų kalba visame pasaulyje. Tačiau drauge su sionizmo pakilimu XIX amžiuje, hebrajų kalba buvo atgaivinta ir tapo oficiali Izraelio kalba. Nors modernioji versija skiriasi nuo biblinės, kam hebrajų kalba gimtoji, gali visiškai suprasti, kas rašoma Senajame Testamente ir susijusiuose tekstuose. Kadangi pirmųjų moderniosios hebrajų kalbos naudotojų gimtoji kalba buvo jidiš, šioji žydų kalba moderniąją hebrajų kalbą įvairiai paveikė.

Tamilų kalba

Tamilų kalba, naudojama ~78 milijonų žmoni ir kuri yra oficiali kalba Indijoje, Šri Lankoje ir Singapūre, yra vienintelė klasikinė kalba, išlikusi iki dabartinių laikų. Ji yra narė Dravidų kalbų šeimos, kuriai priklauso daug pietų ir rytų Indijos kalbų. Tyrėjai rado įrašus tamilų kalba, padarytus dar III mūsų eros amžiuje, ir ji nenutrūko iki šiol. Kitaip, nei sanskritas, dar viena senovinė Indijos kalba, pasitraukusi iš plataus naudojimo septintajame amžiuje ir tapusi iš esmės liturgine kalba, tamilų kalba vystėsi toliau ir dabar yra 20-oji pagal populiarumą kalba pasaulyje.

Lietuvių kalba

Dauguma Europos kalbų priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, bet jos viena nuo kitos ėmė skirtis tikriausiai ~XXXV a.p.m.e. Jos išsivystė į dešimtis kitų kalbų, tarkime, vokiečių, italų, anglų…, pamažu prarasdamos bendrus bruožus. Tačiau viena kalba iš indoeuropiečių šeimos kalbų baltų atšakos, išlaikė daugiau lingvistų vadinamos indoeuropiečių prokalbės (IEP) – kalbos kuria kalbėta XXXV a.p.m.e., bruožų. Dėl įvairių priežasčių lietuvių kalba išlaikė daugiau garsų ir gramatikos iš indoeuropiečių prokalbės nei kiti lingvistiniai pusbroliai, tad gali būti vadinama viena iš seniausių kalbų pasaulyje.

Farsi kalba

Jei nesate girdėjęs apie farsi, tai kalba, naudojama dabartiniame Irane, Afganistane, Tadžikistane ir kitur. Tikriausiai esate girdėję apie persų kalbą, ir ji tikriausiai siejasi jums su džino, kylančiu iš butelio. Tiesą sakant, tai tapati kalba, tik kitu pavadinimu. Farsi kalba yra tiesioginė senosios persų kalbos, kuria kalbėta Persų imperijoje, palikuonė. Dabartinė persų kalba susiformavo maždaug X amžiuje, ir vienas dalykas, skiriantis ją nuo daugelio modernių kalbų yra tas, kad ji nuo to laiko santykinai nedaug pakito. Kalbantieji persiškai galėtų paimti X amžiaus raštą ir perskaityti jį daug lengviau, nei galėtų, tarkime, anglas paskaityti Šekspyrą.

Islandų kalba

Islandų kalba yra dar viena indoeuropietiška kalba, šįsyk iš šiaurės germanų atšakos (tik palyginimui, anglų kalba irgi germaniška, bet iš vakarų germanų atšakos). Daugelis germanų kalbų supaprastėjo ir prarado kai kuriuos bruožus, kuriuos kitos indoeuropiečių kalbos turi (pavyzdžiui, ko gero nesate girdėję apie linksnius, nebent studijavote lotynų kalbą ar slavų kalbas), bet islandų kalba vystėsi daug konservatyviau ir išlaikė daugelį tokių savybių. Danų valdymas (XIV a. – XX a.) irgi turėjo labai mažai įtakos kalbai, tad iš esmės ji nepakito nuo tada, kai vikingai atvyko į šalį, ir islandai gali nesunkiai skaityti prieš šimtmečius užrašytas sagas.

Makedonų kalba

Slavų kalbų šeima, kuriai priklauso, be visų kitų, rusų, lenkų, čekų ir kroatų, yra santykinai jauna. Nuo savo bendrojo protėvio, slavų prokalbės, jos ėmė skirtis tik tada, kai Kirilas ir Mefodijus kalbą standartizavo, sukurdami kalbą, kuri dabar vadinama senąja bažnytine slavų kalba, ir sukūrė jai abėcėlę. Tada, IX amžiuje jie ėmė platinti kalbą į šiaurę, eidami atversti slavų į krikščionybę. Jie kilę iš kraštų, kiek šiauriau Graikijos, tikriausiai, kur dabar Makedonija, ir makedonų kalba (drauge su labai artima giminaite bulgarų) dabar yra kalba, artimiausia senajai bažnytinei slavų kalbai.

Baskų kalba

Baskų kalba yra lingvistinė mįslė. Tai yra gimtoji baskų, gyvenančių Ispanijoje ir Prancūzijoje kalba, bet ji visiškai neturi nieko bendra su romanų kalbomis (kurioms ispanų ir prancūzų priklauso) ar, tiesą sakant, su kokia nors kita pasaulio kalba. Lingvistai daug dešimtmečių spėliojo, su kuo ji galėtų giminiuotis, tačiau nė viena teorija nepasitvirtino. Aišku tik viena – ji egzistavo šiame regione prieš romanų kalbų atsiradimą – tai yra, prieš tai, kai romėnai nusigavo ten su lotynų kalba, kuri vėliau išsivystė į prancūzų ir ispanų.

Suomių kalba

Gal suomių kalba ir nebuvo užrašyta iki XVI amžiaus, tačiau kaip ir bet kurios kitos kalbos atveju, jos istorija tęsiasi daug ilgiau. Ji priklauso finougrų kalbų šeimai, kurioje dar yra ir estų, vengrų ir keletas mažesnių kalbų, kuriomis kalba etninių mažumų žmonės Sibire. Nežiūrint to, suomių kalboje per šimtmečius atsirado daug žodžių, pasiskolintų iš kitų kalbų šeimų. Daugeliu atvejų, suomių kalboje šie skoliniai išliko artimesni originalui, nei kalbose, iš kurių jie buvo perimti. Pavyzdžiui, žodis „motina“, aiti, yra kilęs iš gotų – kuria, žinoma, jau nebekalbama. Žodis, reiškiantis „karalius“, kuningas, kilęs iš seno germanų žodžio * kuningaz – nebeegzistuoja jokioje germanų kalboje.

Gruzinų kalba

Kaukazo regionas – tikras kalbų žaizdras. Pagrindinės trijų pietų Kaukazo šalių – Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos – kalbos kilo iš trijų visiškai skirtingų kalbų šeimų – indoeuropiečių, turkų ir kartvelų atitinkamai. Gruzinų kalba yra didžiausia iš kartvelų kalbų ir vienintelė Kaukazo kalba, turinti senovinę literatūros tradiciją. Jos gražus ir unikalus raidynas irgi gana senas – manoma, jis buvo adaptuotas iš aramėjų kalbos dar trečiajame amžiuje. Nors ne tokia kalbos sala kaip baskų, tačiau tėra keturios kartvelų kalbos, kuriomis kalbama Gruzijoje ir kurios nesusijusios su jokia kita pasaulio kalba.

Airių–Galų kalba

Nors dabar gališkai kalba nedidelė airių dalis, šios kalbos istorija ilga. Ji yra indoeuropiečių kalbų keltų atšakos narė ir salose, kur dabar Didžioji Britanija ir Airija, ji egzistavo gerokai iki pasireiškiant germanų įtakai. Iš airių–gaIų kalbos kilo škotų–galų ir meniečių kalba (kuria kalbėta Meno saloje), bet šiame sąraše ji atsidūrė todėl, kad ji yra kuria parašyta seniausia vernakuliarinė literatūra Vakarų Europoje. Kol likusi Europa kalbėjo savo kalbomis ir rašė lotyniškai, airiai nusprendė, kad jie nori ir rašyti savo gimtąja kalba.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(87)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(84)
Visi šio ciklo įrašai:
2015-09-19 ->
10 seniausių tebevartojamų pasaulio kalbų
2014-06-29 ->
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
196(51)
74(9)
41(0)
17(0)
16(0)
14(0)
11(4)
11(0)
11(1)
Savaitės
108(19)
71(5)
64(2)
51(1)
Mėnesio
139(14)
127(7)
110(4)
106(15)
105(13)