Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Japonija atšaukė humanitarinius mokslus. Kodėl tai svarbu?

2015-09-22 (0) Rekomenduoja   (22) Perskaitymai (1564)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Šių metų birželį Japonijoje įvyko praktiškai nepastebėtas pranešimų apie besitraukiančią Japonijos ekonomiką fone, įvykis. Japonijos švietimo ministras Chakubun Šimomura į 86 valstybinius Japonijos univeristetus nusiuntė laiškas, kuriame paragino juos susitelkti į žinių sritis, „geriau atitinkančias visuomenės poreikius“, tai yra – sumažinti arba visai panaikinti humanitarinių ir socialinių mokslų programas.

Geriausi šalies universitetai – Tokijo ir Kioto – atsisakė paklusti dekretui, tačiau leidinys Times Higher Education praneša, kad 17 aukštųjų mokyklų paskelbė apie humanitarinių programų uždarymą, o dar devynios sutiko jas sumažinti; universitetai neruoš juristų, ekonomistų, politologų, sociologų ir kitų humanitarinių krypčių specialistų.

Tai stulbinantis ir labai svarbus švietimo sistemos poslinkis, ypač, turint galvoje, kad Japonija – trečia pagal dydį pasaulio ekonomika ir šalis, turinti tradiciškai stiprią ugdymo sistemą. Kokios gali būti tokių permainų pasekmės Japonijai, aiškina Stony Brook universiteto dėstytojas, rašantis Bloomberg View, Noah Smithas.

Socialinių mokslų atšaukimas – ekonominės politikos keitimo ženklas: šalis grįžta prie pramonės ekonomikos, ir tai labai blogas ženklas, rašo Smithas. Gamyba augino Japonijos ekonomiką XX amžiaus septintame ir aštuntame dešimtmetyje, tačiau, kai šalys praturtėja, jos pradeda labiau remtis į paslaugų sferą. Finansai, konsultavimas, vadyba, draudimas – visa tai nekuria prekių, tačiau padeda efektyviau organizuoti gamybą.

Ira Solomonova, World Press rubrikos redaktorė

Būtent šis efektyvumas ir reikalingas Japonija su jos demografinėmis problemomis. Pats gamybinis našumas šalyje smarkai atsilieka nuo analogiško Amerikos ekonomikos rodiklio, ir jeigu Tokijas nori jį padidinti, prisireiks ne tik inžinierių, tačiau ir vadybininkų, analitikų, finansininkų, juristų ir taip toliau – žmonių, padėsiančių nepelningas kompanijas tapti pelningomis ir atkurti Japonijos prekinį ženklą.

Ne mažiau grėsmingą išvadą galima padaryti ir apie Japonijos politinę sistemą. Straipsnio autoriaus nuomone, socialinių mokslų atsisakymas gali liudyti apie konservatyvių Japonijos politikų traukimąsi tolyn nuo liberalių principų ir laisvių.

Galiausiai, švietimo sistemos korektyvos nurodo šalies politinės sistemos darbo sutrikimus: kaip pareiškė Kanto Gakuin universiteto (Yokohama) dėstytojas Takuya Nakaizumi, humanitarinių programų atšaukimo dekretą galėjo parašyti ne pats ministras, o jaunesnieji jo įstaigos bendradarbiai. Be to, nežinoma, ar tekstas buvo suderintas su finansų ir ekonomikos ministerijomis. Jei iš tiesų yra taip ir principiniai švietimo sistemos pokyčiai tampa jaunesniųjų valdininkų iniciatyva, visuomenė iš savo vyriausybės negali tikėtis atsakomybės ir skaidrumo.

Ира Соломонова
slon.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(24)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(22)
Visi šio ciklo įrašai:
2015-12-01 ->
2015-09-22 ->
Japonija atšaukė humanitarinius mokslus. Kodėl tai svarbu?
22
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(7)
23(0)
21(0)
20(0)
19(4)
12(4)
Savaitės
124(10)
123(2)
73(5)
72(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
105(0)
102(1)
102(13)