Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Penkios šalys, kurių nepavyks išgelbėti

2015-11-10 (5) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (3014)
    Share

Kartais šalyje susiklosto situacija, kurios ištaisyti negali netgi įtakingiausių išorinių jėgų įsikišimas, tokių, kaip JAV ar Rusija. Tai patvirtina padėtis Artimuosiuose Rytuose, mano politinės rizikos ekspertas,Eurasia Group įkūrėjas Ianas Bremmeris: tikrajam stabilumui reikia darbo vietų, išsilavinimo ir korupcijos nebuvimo – tai yra, to, ko šiame regione aiškiai trūksta. Štai į ką, analitiko manymu, reikia atsižvelgti pasaulio lyderiams, prieš siunčiant kariuomenes ir švaistant savo šalių pinigus.

1. Afganistanas

Tam tikra prasme Afganistanas tapo JAV didžiausia sėkme, užtikrinant stabilumą kitoje pasaulio dalyje. Nors nuo rugsėjo vienuoliktosios teroristinės atakos Vašingtonas čia išeikvojo 14 metų ir 685,6 mlrd $, pagrindinių problemų tai ir neišsprendęs.

Pagal išsilavinimo lygį, JTO vertinimu, Afganistanas užima 169-tą vietą iš 187, ir tai nestebina, turint galvoje, kad suaugę afganistaniečiai mokykloje vidutiniškai būna mokęsi vos 3,2 metus. Be to, Afganistanas tebėra viena iš labiausiai korumpuotų pasaulio šalių: Transparency International savo sudaromame korupcijos reitinge šaliai skiria 172-ą vietą iš 175. Galiausiai, šalis itin priklausoma nuo užsienio (visų pirma, JAV) finansinės pagalbos: TVF duomenimis, ji sudaro du trečdalius valstybės išlaidų. Vos 21,2 % biudžeto – nuosavos valstybės pajamos. Tai stipriai priklausant nuo kažkieno malonės, sunku kalbėti apie stabilumą.

2. Irakas

JAV projektas pastatyti naują valstybę, taip ambicingai pradėtas 2003 m., greitai nuslopo, ir nieko keisto, kad šalis ir toliau nestabili. Didelius jos teritorijos plotus kontroliuoja turtingiausios ir geriausiai aprūpintos dabarties teroristinės organizacijos, biudžetui kritiškai svarbios naftos pajamos sumažėjo ir vargu ar greitai atsistatys. Bedarbystės lygis – 16 %, o tarp jaunimo – 34 %; 2011 metais 96 % irakiečių šeimų negalėjo naudotis sveikatos apsaugos sistema.

Kai kuriais vertinimais, per 2001–2007 m. periodą šalį paliko pusė Irako gydytojų. O kodėl jie turėtų grįžti? Po Sadamo Huseino nuvertimo korupcijos situacija Irake nepagerėjo, Transparency International reitinge jis įsitaisęs vos dviem pozicijom aukščiau nei Afganistanas – 170-oje vietoje iš 175. Ar gali tas problemas išspręsti užsienio įsikišimas ir ar sutiks su juo piliečiai ir mokesčių mokėtojai?

3. Libija

Po NATO ir Vakarų šalių pajėgų intervencijos 2011 metais, Libijoje yra dvi konkuruojančios vyriausybės ir ILIV grupuotės smogikai pašonėje. 434 tūkst. Libijos piliečių pabėgo iš savo namų; bedarbystės lygis ~20 %, jaunimo bedarbystė– 50 %. Šalies BVP 2013 metais sumažėjo 13,6 %, o 2014-tais dar daugiau – 24 %. Korupcija neįtikėtina: 67 % libų praneša, kad duoda kyšius tam, kad būtų išspręsti komunalinių paslaugų klausimai. Jei tenka duoti kyšį netgi dėl to, kad namie būtų elektra, kokios gali būti šviesios ateities viltys jums ir jūsų vaikams?

4. Jemenas

2015 metais Jemene prasidėjus pilietiniam karui, savarankiškai kovoti su maištininkais ir džihadistais JAV kuo maloniausiai leido Saudo Arabijai. Deja, budinčiojo reguliuotojo pasikeitimas apčiuopiamų rezultatų nesuteikė. 2009 metais Jemenas jau buvo viena iš skurdžiausių arabiškojo pasaulio šalių, 42 % jo populiacijos gyveno žemiau skurdo ribos. 2012 metais šis rodiklis jau buvo 54,5 %, ir turint omeny, kad karas tebesitęsia, skurdo lygis, laba tikėtina, augs ir toliau; pagal esamus vertinimus, >75 % Jemeno gyventojų labai reikia materialinės paramos. Ilgiau nei 10 metų 60% Jemeno biudžeto sudarė naftos eksporto pajamos, pernai 50 % atpigus žaliavai, tai iš esmės atsiliepė valstybės iždui.

5. Sirija

Ira Solomonova, World Press rubrikos redaktorė

Amerikos visuomenės palaikomas Vašingtonas stengėsi sukurti valstybę Afganistane, po to, jau be tokios paramos – Irake, paskui įsivėlė į karą Libijoje ir, galiausia, pasistengė nesikišti į įvykius Jemene. Dabar regime kuo sudėtingiausią konfliktą Sirijoje. Nuo karo pradžios >200 tūkst. sirų žuvo, >4 mln – pabėgo į užsienį, 7,6 mln tapo pabėgėliais savo šalyje – iš viso tai daugiau, nei pusė visų gyventojų. Vidurinis mokyklinis išsilavinimas pasiekiamas 48 % sirų – tai reiškia, kad karui baigusis (jei taip nutiks), tie, kurie turės atstatyti šalį, neturės tam būtinų žinių. Kad ir kas galų gale nugalės, Sirijoje atsidurs itin dideliame skurde: nuo 2011 metų jos ekonomika sumažėjo 50 %.

Stipriausių pasaulio valstybių vyriausybėms nepatinka girdėti, kad egzistuoja problemos, kurių jie negali išspręsti, rašo Bremmeris. Išorės žaidėjai gali ir privalo padėti tiems, kam pagalbos reikia, tačiau, kai priimamas sprendimas įsikišti, šalių lyderiams ir piliečiams reikia blaiviai vertinti tuo įsikišimu galimų pasiekti rezultatų ribas.

Ира Соломонова
slon.ru

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(28)
Neverta skaityti!
(17)
Reitingas
(11)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(0)
26(3)
25(2)
21(0)
17(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
104(0)
84(1)
69(2)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)