Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Svarbiausi 2015 mokslo pasakojimai

2015-12-30 (1) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (1362)
    Share

Parinkome svarbiausias praeinančių metų mokslo atradimus ir naujienas. Kai kurios turi mokslo ir inžinerijos keitimo potencialą. Kitos nurodo naujas tendencijas ar problemas, galinčias paveikti mus ar visą pasaulį. Tad, peržvelkite 10 svarbiausių besibaigiančių metų istorijų. Jei dar jų neperžiūrėjote, geriausias laikas – dabar pat!

10

Didysis nanomokslas

Dabar didelė dalis progreso priklauso nuo mažų dalykų. Labai mažų. Milijardinės metro dalies ar panašiai. Šiuo nanometrų masteliu kai kurios medžiagos gali elgtis kitaip, nei didesniu masteliu. Būtent todėl nanomedžiagomis taip domisi mokslininkai. Tarkime, šiais metais chemikai perrašomą „popierių“, padengtą šviesiai jautriais nanokristalais. Nuo šviesos jie keičia spalvą, lyg būtų padengti rašalu. Nanovielučių miškas ant klaviatūros klavišų ir nanoiškilimai ant gekonų odos padeda atstumti purvą, aliejų ir skysčius. Sidabro nanodalelės gali naikinti bakterijas, todėl jomis kartais padengiami audiniai, medicininė įranga ir priemonės, etc. Bet plaunant, šiek tiek dalelių gali atsiskirti ir pakliūti į aplinką, kur gali ir toliau veikti toksiškai. Kaip bebūtų, tačiau naudojamos tinkamai, nanodalelės gali stabdyti vidinių žaizdų kraujavimą ir uždegimą. O nanospygliai gal paversti lanksčius audinius į naują energijos šaltinį, ar padaryti erdvėlaivio paviršių itin juodu.

9

Oro teršalai prasiskverbia per odą

Naujas tyrimas parodė, kad kai kurie oro teršalai yra pakankamai maži, kad galėtų patekti į organizmą per odą. Jie nepakliūna staiga. Bet kadangi oda yra didžiausias organas, jeigu šios médžiagos veikia visą kūną, netgi nedidelė jų koncentracija aplinkoje gali apnuodyti. Vienas tyrimas parodė, kad jeigu poveikis trunka pakankamai ilgai, per odą gali patekti 5 – 6 kartus daugiau teršalų, nei įkvepiant per plaučius. Ir dar – drabužiai gali sugerti dalį teršalų iš kambario oro — netgi kabėdami spintoje ar ant kėdės. Vėliau dėvimi šie drabužiai gali odai perduoti itin didelę dozę teršalų.

8

Kai paaugliai padau­gina

Nedaug paauglių suvokia, kad alkoholis yra narkotikas, bet ir tai, kad per didelės jo dozės gali išties sujaukti smegenis. Šiais metais publikuoti tyrimai su graužikais parodė, kad nesaikingas vartojimas „paauglystėje“ sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius. Paveikiamos atmintį ir mokymąsi kontroliuojančios zonos. Pelių smegenų pažeidimo mastas atitiko girtuokliaujančių paauglių. Alkoholiu svaiginasi nemažai paauglių. Naujas vyriausybės tyrimas parodė, kad 9 iš 10 gėrimų, kuriuos suvartojo nesulaukusieji 21 metų amžiaus (įskaitant pradinių ir vidurinių mokyklų mokinius) suvartojami per besaikio gėrimo epizodus. Kitas tyrimas parodė, kad filmai gali skatinti paauglių gėrimą. Palyginus su mažiausiai gėrimo ekranuose mačiusiais paaugliais, mačiusieji daugiausiai dvigubai labiau tikėtina, kad išgėrinėja kiekvieną savaitę; jų prisigėrimo tikimybė didesnė 80%.

7

Reliatyvumui stuktelėjo 100

Na, gerai, Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija nėra nauja. Nuo pirmojo jos publikavimo praėjo lygiai 100 metų.. Bet 2015 pasakojimas paaiškina kodėl reliatyvumas pakeitė mokslininkų požiūrį į visatą — tiek esančią šalia, tiek ir toliuose tolimiausiuose. Prieš Einšteiną, mokslininkai tarė, kad erdvė visada lieka tokia pati. Laikas ėjo nekintama sparta. O gravitacija traukė objektus vieną prie kito. Bendrasis reliatyvumas įrodė, kad visos šios prielaidos klaidingos.

6

Plastiko atliekos jūroje ir maiste

Plastikai – svarbi mūsų gyvenimo dalis. Jie yra visur – nuo telefonų korpusų ir automobilių buferių iki maistą saugančių pakuočių ir mikrogrūdelių muiluose. Bet 2015-ieji metai parodė, kad šio plastiko gabalėliai taip pat atsiduria gamtoje — ir labai nemažais kiekiais. Pavyzdžiui, pagal naują plastiko atliekų įvertinimą, vandenyne jų yra 5,25 trilijono gabalėlių. O svoris? Iš koto verčiantys 269 000 tonų. Kartais gyvūnai bando ėsti plastiką. Pavyzdžiui, vienas tyrimas išsiaiškino, kad koralai gali palaikyti plastiką maistu. Kiti du tyrimai parodė, kad taip pat apsigauti gali ir kitos jūros gyvybės formos — ir netgi žmonės. Jie pademonstravo, kad mažyčiai plastiko gabalėliai vandenynuose atsiranda parduotuvėse parduodamuose moliuskuose ir jūros druskoje. Tyrimai atskleidė, kad plastikas kaupiasi Arkties jūrose, toli nuo tų vietų, kur buvo panaudoti.

5

Miegokite daugiau!

Pernai mokslininkai teigė, kad vaikai pernelyg anksti ryte mokslus pradedantys mokinai yra pavargę ir gali pavirsti „zombiais“. Šiais metais sužinojome, kiek JAV paauglių mokyklą pradeda per anksti: dauguma. O kiek JAV paauglių per mažai miega? Daugiau nei pusė 15 metų ir vyresnių. Šiais metais vienas tyrimas susiejo pernelyg daug laiko praleidžiamo prie planšetinių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių ekranų lovoje su per trumpu miegu. Bet pakankamai miegoti svarbu ne vien siekiant pašalinti apsnūdimą. Naujas vaisinių muselių tyrimas parodė, kad pakankamas miegas gali padėti sugrąžinti prarastus prisiminimus. Ne mažiau svarbu, kad pernelyg mažai miegant, padidėja rizika, kad kūnas ignoruos svarbų hormoną – insuliną. Tyrime su šunimis, bemiegė naktis sukėlė sąlygas, primenančias esančias prieš diabetą.

4

Įsikalkite į galvą

Studentams, kultivuojantys kontaktines sporto šakas (regbis, amerikietiškas futbolas ir palaikymo šokėjai) kyla ypač didelė susidūrimo su kitais žaidėjais — ar kokia nors nejudama struktūra, kaip grindys ar žemė – rizika. Kai tai nutinka, gali būti rimtai sutrenkiamos ir pažeidžiamos smegenys. Taip įvyksta vadinamasis galvos smegenų sukrėtimas. O naujas tyrimas rodo, kad didžiausią žalą gali sukelti sukamosios jėgos, galinčios kilti giliai smegenyse. Kai kurie naujausi duomenys rodo, kad savo vaidmenį gali vaidinti ir galvos traumos sukeltos slėgio bangos formuojami burbuliukai. Gali atrodyti, kad susidūrimų galvomis futbole yra didžiausias smegenų sukrėtimų šaltinis sporte. Bet šiais metais pasirodęs tyrimas rodo, kad didesnė rizika kyla dėl įprastesnio agresyvaus žaidimo — susidūrimų kūnais. Bet, kad ir kaip sukrėtimas įvyksta, sveikimui įtakos gali turėti lytis. Naujas tyrimas su pelėmis rodo, patvirtina tai, kas buvo numanoma žmonių medicinoje: smegenų sukrėtimo simptomai ir sveikimo laikas smarkiai skiriasi, priklausomai nuo paciento lyties.

3

Molekulinės genų „žirklės“

Žmonės jau seniai taiso organizmų genetiką – taip pat ir žmonių. Paprastai tai įgyvendinama, parenkant tinkamą poravimosi partnerį. Bet pastaraisiais metais mokslininkai pradėjo naudoti įrankius, kurie gali patekti į subrendusį organizmą ir pakeisti jo DNR. Šiuo keliu genetinė inžinerija šiais metais pasuko, atsiradus genų redagavimo technologijoms. Vienos naudoja chemines medžiagas kaip „žirkles“, karpančias DNR tyčia sugadinančias geną. Šunims šis būdas padėjo užsiauginti daugiau raumenų. Kitokia redagavimo technika, vadinamasis genų šališkumas, buvo panaudotas moskitų DNR keitimui. Paveiktos patelės negalėjo daugintis. (Į šiuos vabzdžius nusitaikyta, nes jie platina maliariją.) Netgi yra genų redagavimo planų žmonėms. Kadangi tai didžiai kontroversiškas klausimas, naujame viso pasaulio ekspertų susitikime 2015-aisiais buvo nuspręsta, kad joks genų pakeitimas negali pakeisti ląstelių, kurias jis galėtų perduoti palikuoniams.

2

Mylimosios nykštukės vaizdai

Tolimasis Plutonas visad buvo paslaptingas pasaulis. Didžiąją laiko dalį, nuo atradimo, jis tebuvo mažutėlaitė dulkelė nakties danguje. Bet liepos 14-ąją, po 9,5 metų trukusios kone 5 milijardų kilometrų kelionės NASA New Horizons kosminis zondas pasiekė nykštukinę planetą. Kone išsyk aparato kameros pradėjo siųsti didžiulės širdies formų baseino fotografijas, ledo kalnų ir keistai besisukančių mėnulių nuotraukas. Dar žodelis apie tuos penkis mėnulius: gaunami duomenys rodo, kad bet jau kai kurie gali būti didžiuliai nuolaužų gabalai, išsviesti į kosmosą, kai kažkoks kūnas susidūrė su Plutonu. Norėdami sužinoti dar daugiau, aplankykite Hello, Pluto! puslapį. Jame pateikiami pasakojimai iš archyvo (pavyzdžiui, kuriuose aiškinama, kodėl astronomai nutarė atšaukti Plutono planetos statusą).

1

Dramatiška Žemės karštinė

Žmonės gali ginčytis dėl globalinio atšilimo priežasčių, bet kad jis realus, klausimų nekyla. Per pastarąjį dešimtmetį buvo užfiksuoti penki iš šešių šilčiausių metų per stebėjimų istoriją. O lapkričio duomenimis, 2015 žadėjo būti dar šiltesni. Duomenys rodo, kad per praėjusį šimtmetį temperatūros augo ypač sparčiai. Vienas naujas tyrimas išsiaiškino, kad su iškastinio kuro naudojimu siejamas „šiltnamio efektas“ lemia didesnį atšilimą nei pats šio kuro deginimas. Anglies dioksidas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, siejamos su šiuo atšilimu. Jų lygis ore kovą pasiekė naują piką – 400 dalių iš milijono. O naujas tyrimas tai patvirtino — kaip mokslininkai ir įtarė — žmogaus veikla lemia didžiąją dalį šio dujų pagausėjimo. Ir kas iš to? 2015 atlikti tyrimai parodė, kad globalus atšilimas lemia kai kurių požeminių vandens baseinų išdžiuvimą, stipresnių uraganų formavimąsi ir atideda planetos atvėsimo periodą. Papildoma Žemės šiluma sukelia ir orų permainas. Pavyzdžiui, viena 2015 m. analizė parodė, kad klimato pokyčiai lemia 3 iš 4 didelių temperatūrų ekstremumų ir 1 iš 5 ypatingai gausių kritulių atvejų. O spartus jūros lygio kilimas — iš dalies dėl klimato šiltėjimo — lėmė daugiau pakrančių užtvindymų. Siekdami pažaboti neregėtą planetos šiltėjimą, 195 šalių derybininkai susitiko gruodį ir sutarė dėl planetos saugojimo veiksmų. Jų tikslas: išlaikyti Žemės paviršiaus temperatūrą nuo pakilimo daugiau nei 2 °C (3,4 °F) virš temperatūros, buvusios iki pramonės revoliucijos XVIII amžiaus viduryje.

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
80(6)
60(4)
20(0)
18(2)
16(0)
16(6)
16(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
139(3)
134(13)
123(11)
85(1)
84(7)
Mėnesio
139(3)
139(0)
132(10)
132(2)
126(2)