Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Nesijuokite iš rinkimų Lietuvoje: Islandijoje dedasi dar keistesni dalykai ir apie tai jau kalba visas pasaulis

2016-10-27 (2) Rekomenduoja   (58) Perskaitymai (4764)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Šeštadienį, spalio 29 dieną Islandijoje, šalyje su seniausiai pasaulyje sukurtu parlamentu, vyks nacionaliniai rinkimai. Juose gali nugalėti keisčiausia partija šiuolaikinės šalies istorijoje – Piratų partija. Dabartiniame, 2013 metais suformuotame, parlamente piratai buvo autsaideriais ir užėmė tris iš 63 vietų, tačiau naujausių apklausų duomenimis, jie lenkia visus konkurentus, taip pat ir dabar vadovaujančią Nepriklausomybės partiją. Washington Post pasakoja, kas yra Piratų partija ir kodėl dabar apie ją kalba ir rašo ne tik Islandijoje, bet ir visame pasaulyje.

Dar prieš ketvertą metų Islandijoje jokios Piratų partijos (PPI) nebuvo, ji atsirado 2012 metų lapkričio gale. Judėjimą pradėjo grupelė interneto aktyvistų, poetų ir hakerių, o dabar partijos gretose yra kuo įvairiausių užsiėmimų ir pažiūrų atstovai – anarchistai, interneto geekai, libertarai. Partija priima politinius sprendimus, naudodama balsavimą internetu, ir tvirtina, kad būtent taip ir turi veikti šalies valdžia. Tokia idėja islandams akivaizdžiai prie širdies: naujausioje vietinio laikraščio Morgunbladid apklausoje piratus palaikė 22,6% respondentų, Nepriklausomybės partiją 21,1%. Ankstesnių nuomonės tyrimų duomenimis, opozicionierių reitingas šių metų birželį siekė 29,9%, o valdančioji partija tada surinko 22,7%.

Piratų populiarumas ir kelias nuo autsaiderių iki populiariausios politinės jėgos Islandijoje stebina netgi partijos lyderę, 49 metų Birgitta Jónsdóttir – poetę, programuotoją ir buvusią WikiLeaks aktyvistę. „Jokiu būdu“, – pareiškė ji, atsakydama į Washington Post žurnalisto klausimą, ar ji numanė, kad jos partija taip greitai sugebės tapti valdančiąja.

Pati savaime Piratų partijos pergalė (jeigu ji įvyks) mažoje, atokioje šalyje, turinčioje tris šimtus tūkstančių gyventojų, nieko nereikštų, tačiau pasaulyje vykstančių politinių procesų fone jų reikšmė – didžiulė. Už Brexitą nubalsavusi Didžioji Britanija; JAV, stovinti vos per žingsnį nuo Donaldo Trumpo išrinkimo šalies prezidentu; Prancūzija, palaikiusi nacionalistinę Marine Le Pen partiją 2015 metų rinkimuose; Ispanija, kur trečiąja pagal narių skaičių parlamente tapo mažiau nei prieš porą metų įkurta partija Podemos, o dabar Islandija su savo PPI – visa tai rodo, kad net turtingiausiose šalyse žmonės pavargo nuo politinio mainstreamo. Islandijos piratų lyderių nuomone, jų pergalė turi tapti ne tik vietinės, bet ir visos Vakarų demokratijos „perkrovimu“, rašo WP. Netgi Jónsdóttir išorė rėkia apie pasitraukimą nuo politikos papročių: saloje, kurią tradiciškai valdo vyrai blondinai, jos plaukai juodi, kaip ir nagų lakas.

Islandija, su savo daugiau nei tūkstančio metų parlamentarizmo istorija – keistoka vieta klestėti hakerių ir anarchistų vadovaujamam judėjimui. Tai tyki sala, kurios ekonomika remiasi turizmu ir žvejyba, neturinti nuolatinės armijos ir retai besikišanti į globaliąją politiką. Tačiau kažkuria prasme ši šalis – puiki daugelyje demokratijų vykstančio isteblišmento atstūmimo iliustracija, pažymi WP. Protestai prieš tradicinį elitą čia prasidėjo po pasaulinės finansų krizės smūgio 2008 metais, kai žlugus stambiausiems bankams, respubliką nuo bankroto išgelbėjo tik $4,6 mlrd tarptautinis kreditas.

2016 metų balandį populistinės nuotaikos dar sustiprėjo, kai Panamos archyvų medžiagoje aptikti duomenys apie ofšorus, priklausančius Islandijos premjerui ir jo žmonai. Politikas atsistatydino, tačiau abejonės politine sistema ir susierzinimas jų vadovais tik sustiprėjo. Piratai sugebėjo pagauti šią visuomenės nepasitenkinimo bangą. Tuo pat metu, šalį ne vieną dešimtmetį valdžiusių partijų reitingai atsidūrė greta istorinių minimumų.

Piratiškoji politika – gan nauja sąvoka. Pirmoji piratų partija buvo įsteigta Švedijoje 2006 metais, ir nuo tol ši idėja išpopuliarėjo kitose šalyse, tarp kurių ir Didžioji Britanija, Nyderlandai, Australija, Kanada ir Vokietija. Islandijos Piratų partijos ideologija numato tiesioginę demokratiją ir piratiškas teisėtvarkos reformas, tai yra, laisvą informacijos sklaidą, autorinių teisių įstatymų susilpninimą, asmeninio gyvenimo neliečiamybę,vyriausybės skaidrumą ir pilietinių laisvių apsaugą. 2013 metais partijos atstovai Islandijos parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo remiantis, būtų išduota Islandijos pilietybė buvusiam NSA darbuotojui Edwardui Snowdenui. Kalbėdami apie save, PPI dalyviai sako nesantys nei kairieji, nei dešinieji, o paėmė tai, kas geriausia iš abiejų pusių.

Žiūrint iš šalies, Piratų partijos atėjimas į valdžią atrodo kaip pokštas. Tačiau islandų pavyzdys demonstruoja, kad „jau geriau pokštas, nei taip, kaip yra dabar“, sako kitos Islandijos piratiškos partijos lyderis Benedictas Johansonas. „Sistema, kuri veikė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, nebūtinai veikia šiame“, – svarsto jis. Tai ir yra svarbiausia 22% islandų, pasirengusių šį šeštadienį atiduoti savo balsus už piratus: svarbu ne ideologija, o pati idėja, kad dabartinę vakarų demokratiją reikia keisti, suteikiant didesnę galią savo demokratijoje.


Verta skaityti! Verta skaityti!
(62)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(58)
Visi šio ciklo įrašai:
2016-10-27 ->
Nesijuokite iš rinkimų Lietuvoje: Islandijoje dedasi dar keistesni dalykai ir apie tai jau kalba visas pasaulis
2016-04-14 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
53(0)
38(0)
25(0)
24(3)
18(4)
17(0)
13(0)
12(8)
12(2)
Savaitės
139(25)
85(0)
73(3)
68(9)
61(5)
Mėnesio
139(25)
118(17)
114(15)
109(10)