Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Europos mokesčių žemėlapis parodė, kad Lietuvoje - mažiausi mokesčiai. Kodėl tai nėra tiesa ir ką tai sako apie Lietuvą

2017-01-09 (26) Rekomenduoja   (75) Perskaitymai (3279)
    Share

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių.

Lietuvos rodiklis – mažiausias.

Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa?

Pažvelgus į 2012–2014 m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Palyginimui, Baltijos sesė, kurią vis bandome pasivyti, Estija, surenka 32,5 proc.

„Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico paaiškinimu, šie procentai parodo du dalykus. Pirmiausia, kokie mokesčių tarifai yra valstybėje. Antra, kiek pačios valstybės yra valstybėje.

„Nors politikai dažnai bando akcentuoti tą procentą, kad Lietuvoje jis labai mažas ir padidinus mokesčių tarifus jis padidės, ir tada visi gyvensime gražiai ir laimingai, tai netiesa. Yra tokios valstybės kaip skandinavai, prancūzai, belgai, iš dalies Vokietija, tose valstybėse proc. didelis reiškia, kad surenkama daug mokesčių ir tada juos paskirsto.

Tai gerovės valstybės, kai daug surenka ir daug paskirsto. O kitoje barikados pusėje Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Airija, kurios surenka santykinai nedaug mokesčių, bet negali sakyti, kad jos gyvena prasčiau. Tas perskirstymas pats savaime neužtikrina, kad valstybės išsivystymo lygis, ar ekonomikos augimas bus spartesnis. Esmė – kam tas perskirstymas naudojamas ir kaip surenkami mokesčiai, ar yra šešėlis ar ne, kiek gyventojai moka mokesčių ar nevengia jų ir panašiai.

Mūsų mokesčių sistema neadekvati: moka mokesčius nedidelė visuomenės dalis, ta kuri neslepia. Didžioji dalis sumokama per „Sodrą“, tai uždėta didžiausia našta ant dirbančiųjų pečių.

Perskirstymo mechanizmas Lietuvoje labai prastas, nes realiai iš tų pačių žmonių atima ir tiems patiems duoda. Jei šeimoje du asmenys uždirba MMA ir turi du vaikus, jie yra žemiau skurdo ribos, nes sumoka kone 40 proc. savo darbo užmokesčio mokesčių pavidalu.

Dar PVM sumoka, jei ne kontrabanda kokia užsiima. Taip apmokestindama juos valstybė nustumia žemiau skurdo ribos ir kita ranka neva padeda, bet mūsų socialinės apsaugos sistema labai skylėta. Tai tuos pinigus panaudoja kelių infrastruktūrai, bandoma apsigriebti labai daug funkcijų: tai ir universitetai nemokami ir sveikatos apsauga.

O mokesčių mažai surenkame tikrai ne dėl tarifų dydžių, pas mus šešėlis didelis. Ypatingai smulkaus verslo ir tai dėl to, kad mokesčių sistema visiškai netinkama mūsų valstybei. Tai pagrindinė priežastis dėl ko turime tą rodiklį tokį mažą, ne mokesčių tarifų mažumas, bet mokesčių sistemos neadekvatumas ir didelis mokesčių vengimo mastas“, – komentuoja ekonomistas.

Atsiliekame ekologiniuose mokesčiuose, tačiau nelipam iš darbuotojų apmokestinimo

Pateikti duomenys žemėlapyje taip pat atskleidžia, kad Lietuvoje mažiausiai sumokama netiesioginių mokesčių – 4,9 proc. Palyginimui Estijoje šis rodiklis 6,8 proc., o Latvijoje – 7,7 proc. Tai PVM, akcizai ar kiti mokesčiai.

Tačiau Estija net su mažesniu PVM tarifu – 20 proc., surenka tokių mokesčių daugiau.

Tad būtent šiame stulpelyje itin išryškėja Lietuvoje egzistuojantis šešėlis. Pasak ekonomisto Ž. Maurico, tai parodo ir Lietuvos atsilikimą kalbant apie energetinius ar ekologinius mokesčius.

„Tai susiję su tuo, kad Lietuva bando apmokestinti pajamas, bet pajamų apmokestinimas yra labiausiai žalingas ekonomikai ilgesniu laikotarpiu ir paprasčiausia išvengti mokesčių mokėjimo.

Palyginimui, Afrikos šalys siekdamos surinkti mokesčius apmokestina elektrą brangiau. Elektra yra brangesnė, bet ją naudojant sunku nuslėpti mokesčius, nes yra išmanieji skaitikliai. Tada yra paskata įmonėms tiekiančioms elektrą susirinkti tą įmoką ir tuo pačiu mokestis surenkamas.

Pavyzdys mokesčių, kurių sunku išvengti, tai automobilių parkavimo mokesčiai, prabangių automobilių mokesčiai, turto, žemės ir pan.

Didelis pajamų apmokestinimas neduoda savo rezultato tokiose šalyse, kur maža mokesčio mokėjimo moralė, didelė korupcija. Praktiškai Lietuvos variantas.

Mūsų BVP ganėtinai didelis, nes kai skaičiuoji, į jį įeina ir šešėlis, nes dalis pinigų uždirbami nemokant mokesčių vis tiek patenka į ekonomiką, įsilieja į vartojimą, o tai pakelia ir bendrą BVP bei vartojimo rodiklius.

Lietuva panašiai kaip Graikija, Graikija skurdi šalis pilna turtingų žmonių, tai Lietuva irgi skurdi šalis pilna turtingų žmonių, kurie yra sukčiai, bet ne dėl to, kad patys norėtų, bet dėl to, kad sistema skatina tokiais tapti.

Smulkiam ir vidutiniam verslui, jei neslepi mokesčių, sunku išgyventi, tave nukonkuruos. Ir priežastis kodėl tų vidutinių verslų negaudo, nes jų nenori sužlugdyti, kadangi jei jie mokėtų pilnus mokesčius, dalis turėtų pasitraukti iš rinkos“, – samprotauja ekonomistas.

Žiūrint į žemėlapį taip pat galima pastebėti, kad beveik visose šalyse didžiausią mokesčių dalį atsiriekia darbo apmokestinimas.

Ž. Maurico teigimu, tai industrializacinio laikotarpio, kuris prasidėjo 19 a. ir tęsėsi šiek tiek 20 a., pasekmė. Tuomet darbas buvo ganėtinai nemobilus, dauguma dirbo fabrikuose, visus buvo lengva sukontroliuoti – kas kiek dirba ir atitinkamai apmokestinti.

„21 a. vis sunkiau tampa apmokestinti, tie patys „Uber“ vairuotojai, o ir individualios sutartys. Fabrikams dingstant vis sunkiau sugaudyti juos. Ir jei didelis apmokestinimas, žmonės linkę emigruoti. Jei būtų toks darbo apmokestinimas Lietuvoje kaip Airijoje, darbo užmokestis pakiltų apie 20 proc.

Didžioji dalis valstybių mažina darbo apmokestinimą. Švedija jau 4 metus mažina darbo mokesčius, didina kitus. Lietuva turėtų panašiu keliu eiti“, – siūlo jis.

Ekonomistas įsitikinęs, norint surinkti daugiau reikia kardinalaus mokesčių sistemos peržiūrėjimo ir skaidrinimo. Tik taip pavyks žmones grąžinti iš šešėlio, o tuo pačiu ir surinkti daugiau mokesčių, bet ne dar labiau didinti mokesčių tarifus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(77)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(75)
Komentarai (26)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Žvilgsnis į visuomenę
Kiti tekstai, kuriuos parašė Viktorija Chockevičiūtė
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

54(0)
49(0)
48(9)
44(1)
32(6)
31(0)
30(4)
28(0)
27(9)
27(0)