Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Žemės planetos Šanchajaus sindromas: kada mūsų bus per daug ir kas dėl to bus – II dalis

2017-01-22 (1) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (2048)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

1992 metų gale daugiau nei 1500 garsių mokslininku iš įvairių pasaulio šalių pasirašė kreipimąsi, nuskambėjusį kaip energingas įspėjimas žmonijai apie vykstantį aplinkos blogėjimą, gresiantį žemės civilizacijos egzistavimui. Jame kalbėta apie visuotinį dirvos derlingumo mažėjimą dėl dabar naudojamų žemdirbystės ir gyvulininkystės metodų. Be viso kito, buvo įvardintas ir miškų nykimas.

Nuo 1945 metų degradavo 11% Žemė augmenijos ploto (teritorija, didesnė už Kiniją ir Indiją kartu paėmus). Dėl intensyvios žemės ūkio dirvų irigacijos netgi stambios upės ima sekti. Pavyzdžiui, Huanghė kasmet keliems mėnesiams išdžiūna. Ta pati nusekimo problema kyla ir daugeliui stambių ežerų ar net vidinių jūrų, tokių, kaip Aralo jūra Vidurio Azijoje ar Čapala ežerui Meksikoje.

Mokslininkai tvirtina, kad 80 šalių, kuriose gyvena 40% visų pasaulio gyventojų, labai trūksta paviršinio vandens. Paskutinis potėpis paveikslui – upių, ežerų ir gruntinių vandenų tarša, dėl kurios jų vanduo nebetinkamas naudojimui.

Svarbiu faktoriumi tapo ir masinis planetos plaučių – miškų, ypač atogrąžų – nykimas. E. Kovaliovas: „Pasaulio banko duomenimis, 1990 – 1995 m. miškų plotai sumažėdavo 101,7 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Tai, jog kai kur, pavyzdžiui JAV ir kai kuriose ES šalyse, tais metais miškų plotai didėjo, optimizmo nesuteikia, nes tai reiškia, kad realūs miškų nykimo tempai pažeidžiamiausiose zonose, visų pirma tropikuose, buvo dar didesnis, nei rodo PB duomenys“.

Kreipimesi mokslininkai pabrėžė, kad jei miškų nykimo tempai išliks, dauguma drėgnųjų, tropinių miškų iki XXI amžiaus pabaigos išnyks, o drauge užmarštin nugrims ir didžiulė dalis augalų ir gyvūnų.

PSO badą laiko pagrindine grėsme žmonių sveikatai: būtent jis yra 1/3 vaikų mirčių ir 10% visų susirgimo priežastis.

Prie maisto produktų problemų – beje, gerokai labiau, nei augalininkystė, – prisideda gyvulininkystė. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2000 metais pasaulyje buvo auginama 1331 mln stambiųjų raguočių, 1060 mln avių, 905 mln kiaulių, 235 mln žąsų. O juk visai šiai gyvasčiai reikia vietos ir pašaro. Ši būtinybė reiškia mirties nuosprendį didelei dalis atogrąžų miškų. „Pavyzdžiui, Centrinėje Amerikoje, nuo 1950 metų iki mūsų dienų ganyklomis paversti 6 mln hektarų miškų, o Amazonės apylinkėse 50% ganyklų, atkovotų iš atogrąžų miškų, buvo apleistos dėl visiško išsekimo“, – pateikia statistiką mokslininkas. O kur dar metanas ir amoniakas, visų šių gyvūnų išskiriamas į atmosferą. Yra ir skaičiai: paskaičiuota, kad visi naminiai gyvūnai į atmosferą kasmet išskiria 23 mln tonų amoniako.

E. Kovaliovas pateikia Pasaulio banko išvadas, kad planetos gyventojų skaičius stabilizuosis ne anksčiau, nei pasiekęs 12,4 mlrd, o JTO skaičiavimais, galbūt ir 14 mlrd žymos. „Tačiau jau dabar vienas iš penkių žmonių gyvena visiškame skurde, negauna pakankamo maitinimo, o vienas iš dešimties – kenčia lėtinį badą. Liko gal keli dešimtmečiai, kol galimybė išvengti didėjančių grėsmių visiškai pradings“, – neguodžia autoriaus prognozė.

Ir, nors taip pat kalba apie žmonių gausėjimo tempo lėtėjimą (ypač išsivysčiusiose šalyse, Europoje ir JAV, o taip pat Rusijoje), nurodydamas skaičius, mokslininkas pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse šis augimas, atvirkščiai, spartėja. Tarp jų – Afrikos šalys, apie kurias ir kalbėjome, o taip pat Indija ir Pakistanas.

„Vandens problema kelia ir politines grėsmes, nes gali paaštrinti konfliktus šalių viduje ir tarp valstybių“, – apibendrina ekonomistas.

Nyderlandų Matematikos ir informatikos centro statistikos specialisto Peterio Grünwaldo skaičiavimais, per visą žmonijos istoriją (jei tarsime, kad ji prasidėjo prieš 162 000 metų) Žemėje gimė >107 mlrd žmonių.

Skęstančiųjų gelbėjimas

To paties Pasaulio banko 2012 metų duomenimis, dėl augančių pasaulinių maisto produktų kainų, NVS šalyse skurdžiais tapo 44 mln žmonių.

2012 metų kovo 16 dienos „Rossijskaja gazeta“ straipsnyje „Pamaitinsim visus!“ rašė: „Dabar, mokslininkų duomenimis, badauja ar neprivalgo, 925 milijonai žmonių. Dar 1 milijardas kenčia vadinamąjį slaptąjį badą, kai maiste nėra pakankamai vitaminų ir mineralų. Užtai 1 mlrd geriausiai aprūpintų žemiečių gerokai „persivartoja“, ir platina naują epidemijos tipą – persivalgymą, besibaigiantį antrojo tipo diabetu ir širdies kraujagyslių ligomis“.

O kiek dar tinkamų vartojimui produktų kasdien lekia atliekų kibiran? Tokios statistikos niekur nėra.

Ten pat dar rašoma: „Pagrindinis Jungtinės Karalystės Vyriausybės mokslinis patarėjas seras Johnas Beddingtonas mano, kad pagrindiniu šeštojo dešimtmečio gyventojų išgyvenimo faktoriumi taps genetiškai modifikuoti produktai. Ir žmonės turi juos priimti ir ir susitaikyti su jais. Moralinio ar etinio pobūdžio kontrargumentai GM žemės ūkio kultūroms daugiau nebepriimtini. Ir iš tiesų, kaip kitaip išmaitinti Žemės gyventojus, kurių kas mėnesį tampa 6 milijonais daugiau, juolab, kad 2030 daugiau nei 60 procentų žemiečių gyvens miestuose, ir nustos užsiimti gyvulininkyste ir žemdirbyste?“

Britų ekspertų skaičiavimais, 2050 metais, Žemės rutulio gyventojams, kurių skaičius tada pasieks 9 su viršum milijardus, reikės 40% daugiau maisto produktų, 30% daugiau vandens ir 50% daugiau energijos, nei dabar. Todėl profesorius Beddingtonas pranašauja, kad be šiuolaikinių biotechnologijų, įskaitant genetinį modifikavimą ir nanotechnologijas, iki soties prisivalgyti maisto nepakaks. Tik genetiškai modifikuotos kultūros geba priešintis kenkėjams ir ligoms, dabar sunaikinatiems iki 30% pasėlių, ir tik GM augalai gali išgyventi, kai vandens trūks ar jis bus druskingas.

Privalo pasikeisti ir pati maisto filosofija. Tai reiškia, kad maistas turi tapti vertingas jau dabar. „Šiuo metu nesąmoningas vidutinis britas kasmet į šiukšlinę išmeta produktų, kurių vertė 500£ – 700£ (800-1120 dolerių), kas sudaro maždaug ketvirtį visų šeimos perkamų maisto produktų“, – rašo leidinys.

Dar viena išsigelbėjimo nuo gresiančio planetai bado ir dirbtinės mėsos viltis – globalios produktų valdymo sistemos tobulinimas. Tam būtina sumažinti subsidijas ir dotacijas, o taip pat pašalinti prekybos barjerus, nuo kurių kenčia vargingiausios šalys. „RG“: „Kai sausra javus išdegina vienoje šalyje – duonos kainos pašoka visame pasaulyje, tai įrodo lanksčios produktų kooperacijos pasaulini mastu būtinybę“.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(17)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
41(2)
34(1)
32(0)
31(1)
28(0)
25(5)
22(1)
20(0)
13(0)
Savaitės
85(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)