Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

„Nemanau, kad milijardierių išvis turėtų būti“. Kodėl G. Soros ir kiti turtuoliai pasirengę mokėti daugiau mokesčių

2019-11-03 (8) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1203)
    Share

Ekonominė nelygybė tapo viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos problemų. Vienas iš būdų ją spręsti senas geras progresinis apmokestinimas

Capturing the human heart
©Unsplash.com

Didėjanti ekonominė nelygybė – viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos problemų. 2017 metais paskelbtoje World Inequality Report ataskaitoje (angl.)(ru.), sakoma, kad nuo 1980 metų, nepaisant spartaus Kinjos ekonomikos augimo, nelygybė pasaulyje smarkiai išaugo. 0,1% turtingiausių žmonių pajamų augimas prilygo 50% skurdžių pasaulio žmonių pajamų augimui. Bendrai paėmus Kinijoje, Europoje ir JAV, 1% turtingiausių visuomenės atstovų turto dalis išaugo nuo 28 iki 33%. Dalis, tenkanti 75%, gaunančių mažiausias pajamas, per visą šį laiką svyravo apie 10%, sakoma ataskaitoje. Jei tendencija išliks, iki 2050 metų 0,1% turtingiausių savininkų (Kinijoje, Europoje ir JAV) priklausančio pasaulio turto dalis susilygins su pasaulio vidutinės klasės dalimi.

Vieno iš ataskaitos autorių, prancūzų ekonomisto Thomas Piketty nuomone, ekonomikos augimui trukdo milijardieriai. Savo žodžius jis pagrindžia statistika. JAV nuo šeštojo iki dešimtojo dešimtmečio vieam asmeniui tenkantis pajamų augimas buvo 2,2%. Paskui milijardierių ėmė staiga daugėti. Jei 1990 metais jų buvo vos 100, tai dabar – apie 600. Tuo tarpu vienam asmeniui tenkantis augimas sumažėjo dvigubai – iki 1,1%. Naujoje savo knygoje „Capital and Ideology“ Th. Piketty tvirtina, kad ekonominę nelygybę nagrinėti kaip kažką natūralaus – klaidinga. Jos priežasčių derėtų ieškoti politikoje ir ideologijoje, mano ekonomistas.

Progresyvus apmokestinimas ⁠– vienas iš svarbiausių kovos su augančia nelygybe instrumentų, pažymima World Inequality Report. JAV ⁠jį palaiko demokratų partijos kandidatai į prezidentus. Elizabeth Warren siūlo papildomu 2 procentų mokesčiu apmokestinti visus, kurių turtas viršija 50 milijonų. Jos konkurentas partijos rinkimuose – Bernie Sanders – mano, kad būtina įvesti agresyvesnę mokesčių politiką. Remiantis jo planu, mokesčių procentas didės nuo 1% turintiems $32 – 50 mln. iki 8% žmonėms, kurių turtas viršija $10 mlrd. „Nemanau, kad milijardierių išvis turėtų būti“, – sakė jis.

Kai kurie turtingi žmonės, kuriems, jei būtų išrinkta Warren ar Sandersas, tektų mokėti turto mokesčius, irgi pritaria progresyviam apmokestinimui. Tarp jų – finansininkas G. Sorosas, režisierė Abigail Disney, vienas iš Facebook įkūrėjų Chris Hughes, o taip pat ir kai kurie Pritzker šeimos nariai. Jų šią vasarą paskelbtame atvirame laiške kalbama, kad turto mokesčiai reiškia teisingumą. „Warrenas Buffettas yra sakęs, kad jis apmokestinamas mažesniu procentu, nei jo sekretorius“, – rašoma jame. Investuotojas to pasiekė, pasinaudodamas įvairiomis landomis JAV teisėtvarkoje ir mokesčių nuskaitymu turtingiems žmonėms.

Naujasui statistiniai duomenys rodo, kad turtingiausi amerikiečiai iš tiesų moka mažiau mokesčių, nei bet kuri kita grupė (šeštajame ir septintajame dešimtmetyje praėjusio amžiaus dešimtmetyje situacija buvo diametraliai priešinga). Todėl demokratų partijos kandidatų ketinimai turtingus žmones apmokestinti labiau – suprantami. Jie tvirtina, kad papildomas iždo pajamų šaltinis padėtų išspręsti medicininio draudimo problemą, sumažinti studentų paskolų apimtis ir taip toliau. Tačiau mokesčių pagrindu sukurti galingą sveikatos apsaugos sistemą nėra paprasta, rašo Bloomberg autorius Stephen Mihm.

Tačiau mokesčių turtingiems pakėlimas padidintų vidutinio žmogaus laimę. Virginia'os universiteto ir Toronto universiteto Mississauga'oje psichologai rado labai stiprią koreliaciją tarp progresyvių mokesčių ir respondentų laimės pojūčio. Ryškiausias efektas – tarp uždirbančių mažiausiai. Didėjant pajamoms, jis mažėjo. Tarp didžiausias pajamas gaunančių žmonių mokesčių padidinimas turtingiesiems laimės lygio niekaip nepaveikė.

Tačiau koreliacija nereiškia priežasties ir pasekmės ryšio, pažymi Mihmas. Todėl psichologai laimės lygį pamatavo praėjus penkiems ir dešimčiai metų po paskutiniojo matavimo. Rezultatai buvo tokie patys. Progresyvus apmokestinimas lemia laimės lygio padidėjimą tarp gaunančių mažas pajamas. Tiesa, į priešingą pusę tai neveikė. Taip pat, tam, kad papildomai patvirtintų tyrimo rezultatus, psichologai atliko regresinę analizę. Jie siekė išsiaiškinti, ar laimės lygio augimą gali lemti kokie nors kiti parametrai. Tačiau, panašu, kad tai vyko būtent dėl mokesčių politikos.

Ką tai reiškia? Vienas tyrimas parodė ryšį tarp pajamų nelygybės ir ir kitų dviejų rodiklių: pasitikėjimo ir teisingumo. Tyrime pažymima, kad respondentai pasaulį laiko teisingesniu ir linkę labiau pasitikėti kitais žmonėmis, jei pajamų nelygybė mažesnė.

O kaip turtuoliai? Jiems teks atiduoti daugiau pinigų – atrodytų, kokia čia laimė? Tačiau tyrėjai pažymėjo, kad pasiturintys amerikiečiai dėl to nesigrauš. „Svarbiausias mūsų atradimas, – rašo psichologai, – yra tai, kad progresyvinis apmokestinimas nėra nulinės sumos žaidimas, kai neturtingų žmonių grupė laimi dėl mažos piliečių dalies didelių nuostolių. Atvirkščiai, skurdesni naudojasi gerove, o pačių turtingiausių laimė dėl to nesumažėja“.

Taigi, atrodo, laimingu tapti nelabai sudėtinga. Tereikia, kad turtingieji mokėtų didesnius mokesčius. O jie, pasirodo, tam neprieštarautų.


republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(7)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
57(5)
44(0)
39(0)
30(1)
28(1)
23(0)
23(6)
18(8)
17(6)
15(1)
Savaitės
105(1)
88(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)