Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Ar televizijos „Žinios“ Lietuvoje tikrai yra labiau neigiamos nei teigiamos? Ir 7 įdomūs faktai apie informacines TV laidas

2019-12-31 (4) Rekomenduoja   (47) Perskaitymai (165)
    Share

„Žinios“ yra kasdienis didelės Lietuvos gyventojų dalies ritualas. Nepaisant to, kad didžiąją dalį naujienų šiandien perskaitome internete, vakarinės informacinės laidos vis dar yra populiari televizijos tradicija. Tiesa, naujienos ten nėra labai teigiamos, bet koks yra tas neigiamų ir teigiamų pranešimų santykis?

Žiniasklaida, kaip ir visos kitos verslo rūšys, gyvena iš savo vartotojų. Tačiau jau kelis dešimtmečius diskutuojama apie tai, ar mes žiūrime tai, ką rodo, ar mums rodo tai, ką mes norime žiūrėti. Ši tema jums gali pasirodyti labai keista, tačiau šiandien apie nuomonės formavimą jau kalbama drąsiai ir atvirai. Ar gali būti, kad žmonių nuotaiką paveikia ir labai jau negatyvios „Žinios“? Kaip jaučiatės pažiūrėję tokią laidą - ką galvojate apie Lietuvą, politiką ir gyvenimą apskritai?

Bet ar tos televizijos „Žinios“ tikrai yra tokios negatyvios? Išsiaiškinkime.

Kas yra „Žinios“?

„Žinios“ šiame kontekste - tai įvairių televizijos kanalų vakarinės informacinės laidos, skirtos svarbiausiems dienos įvykiams apžvelgti bei aktualijoms išryškinti. Tai - tarsi dienos apžvalga, nurodanti, kas svarbiausio įvyko nuo praeitos laidos.

Labai svarbu paminėti, kad šiame straipsnyje taip vadiname tik informacines, o ne informacines-pramogines laidas - pastarosios dažniausiai yra sukoncentruotos į populiariąją kultūrą ar humoristinį aktualijų pateikimą.

Žinios - tai kaupiama su sukaupta informacija ar mokslo duomenys (Lkz.lt)

„Žinias“ turi praktiškai visi televizijos kanalai, net jei vakarinės informacinės laidos taip vadinamos ne visur. Pats pavadinimas yra dešimtmečių senumo tradicija - „Žinios“ tapo tarsi bendriniu žodžiu informacinėms televizijos laidoms apibūdinti.

Tai nėra prekinis ženklas, priklausantis tik vienam kanalui. Šios laidos visada gali pasigirti puikiais reitingais ir stabiliausia vieta televizijos tinklelyje. Prasidėjus naujam sezonui galima spėlioti, ar sugrįš pamėgtos pramoginės laidos, o štai dėl „Žinių“ niekada nekyla jokių abejonių - koks pamišėlis jas atšauktų?

7 įdomūs atsitiktiniai faktai apie TV „Žinias“:

  • Televizijos žinios tik septintojo dešimtmečio pradžioje aplenkė radijo žinias ir tapo pagrindiniu britų ir amerikiečių informacijos šaltiniu. Radijas keitė laikraščius, o internetas keičia televiziją.
  • Pirmoji tiesioginė nenutrūkstama „Svarbių žinių“ („Breaking news“) transliacija įvyko 1958 metais - CBS kanalas pranešė apie Springhile, Kanadoje, įvykusią kalnakasybos avariją ir šachtose įkalintus vyrus.
  • Pirmoji lietuviškos televizijos transliacija įvyko 1957 metų balandžio 30 dieną. Tuo metu Lietuvoje buvo 32 televizoriai, o televizija, dabar žinoma kaip LRT, vadinta Vilniaus televizijos studija.
  • Seniausias kanalas Šiaurės Korėjoje „Korėjos Centrinė Televizija“ (nuo 1963 m.) didelę programos dalį skiria naujienoms. Pranešėjai visada vilki vienodais drabužiais (vyrai - mėlynai-juodus, moterys - žalius ir rožinius) ir nešioja vienodas šukuosenas.
  • Populiariausi naujienų kanalai pagal žiūrovų skaičių: BBC, „Fox“ ir CNN.
  • Politinė naujienų tinklų poliarizacija lemia vis didesnį nepasitikėjimą TV žiniomis - šia žiniasklaidos forma pasitiki vis mažiau amerikiečių.
  • Prieš metus Kinijoje pristatytas pirmasis Dirbtinio Intelekto technologijomis paremtas žinių pranešėjas. Manoma, kad ateityje tikras žinias nuo netikrų padės atskirti DI algoritmai, tačiau kartu jie gali tapti ir manipuliacijos įrankiu netinkamose rankose.

„Žinios“ pabrėžia svarbiausius dienos įvykius, įskaitant politinius sprendimus, sporto bei kultūros įvykius, nusikaltimus, skaudžiausius eismo įvykius ir taip toliau. Visų pasaulio ar net Lietuvos naujienų į vieną laidą nesudėsi, todėl šiokia-tokia atranka privalo egzistuoti. Tiesa, į šias laidas dažnai įtraukiami ir tiesiog įdomūs reportažai apie visuomenės keistuolius, hobius ar neįprastus įvykius. Tačiau, nepaisant to, galima sakyti, kad „Žinių“ redaktoriai visada stengiasi įtraukti tai, kas svarbiausia.

Ar „Žinios“ Lietuvoje tikrai yra perdėtai neigiamos?

Šiame straipsnyje apžvelgsime trijų populiariausių kanalų - TV3, LNK bei LRT - „Žinias“ vienos savaitės laikotarpyje. Tai - prieškalėdinė savaitė (gruodžio 9-15 d.), kuri dar nėra tokia pozityvi kaip tikroji švenčių savaitė. Nors įtrauktos ir savaitgalio dienos, apžvelgsime tik kasdienes informacines laidas, ne savaitės aktualijų apžvalgas.

Tai nėra mokslinis tyrimas (toli gražu). Veikiau tai yra tik mėgėjiškas bandymas patikrinti ar „Žinios“ iš tikrųjų yra stipriai labiau neigiamos nei teigiamos, kaip įprastai manoma. Toliau pateikiami rezultatai nėra galutiniai - konkrečias išvadas būtų galima pateikti tik apžvelgus ilgesnį laiko tarpą, visus kanalus ir juos lyginant pagal temas.

„Žinios“ kartais skirstomos į keletą segmenų - atskirai apžvelgiami sporto įvykiai bei orų prognozė. Šie skyreliai į šį straipsnį nėra įtraukiami dėl labai paprastos priežasties - orų prognozė nėra specialiai teigiama ar neigiama žinia, o sporto naujienos labai priklauso nuo naujausių laimėjimų, todėl jų teigiamumas/neigiamumas mažai ką gali pasakyti.

Galiausiai, darysime prielaidą, kad pirmoji „Žinių“ naujiena yra pati svarbiausia, įdomiausia žiūrovams ar labiausiai prikaustanti dėmesį dėl kitų priežasčių.

Naujienos buvo skirstomos į tris subjektyvias kategorijas: teigiamos, neigiamos ir neutralios. Teigiamos naujienos - tai laimėjimai, pozityvios žinios apie ekonomiką, šventes, apdovanojimus pasiekimus ir pan.

Neigiamos naujienos - tai pralaimėjimai, nusikaltimai, nelaimės, politinės sumaištys ir pan. Prie neigiamų naujienų priskiriami ir pranešimai apie teisminius procesus, nors nusikaltėliams skiriamos bausmės daug kam gali pasirodyti ir kaip teigiama žinia.

Neutralios naujienos - tai pranešimai apie rinkimų rezultatus, nei teigiamą, nei neigiamą statistiką ir pan.

Kartais pritaikyti šias kategorijas sunku ir visiškai objektyvių kriterijų čia tikrai nėra. Vieniems rinkimų rezultatai gali pasirodyti teigiami, kitiems - tragedija (čia tai yra neutrali žinia), o ir teigiamuose reportažuose dažnai būna įterpta ir neigiama linija. Tuo tarpu pranešimai apie augančius mokesčius yra neigiamos naujienos (ir taip yra pateikiamos), nors kai kam gali pasirodyti priešingai - mokesčiai suteikia papildomų pajamų valstybės biudžetui.

Apžvalga

Gruodžio 9-15 dienomis peržiūrėtos 21 trijų kanalų „Žinių“ laida. Atmetus į aiškiai atskirtus programos sporto bei orų skyrelius, į apžvalgą įtraukti 209 reportažai, tarp kurių:

  • Neigiamos naujienos -  129;
  • Teigiamos naujienos - 56;
  • Neutralios naujienos - 24.

Kaip matote, absoliuti naujienų dauguma „Žiniose“ yra neigiama ir skirtumas yra pakankamai didelis. Teigiamos naujienos dažniau pasirodo antroje „Žinių“ laidos pusėje. Pozityvi informacija „Žinių“ laidose dažniausiai yra susijusi su įdomybėmis (šįkart - švenčių tradicijomis, apdovanojimais, surastu seniai dingusiu paveikslu). Neigiamos - su politine klampyne, augančiais mokesčiais, nusikaltimais ir nelaimėmis. Pačioje laidos pradžioje dažniausiai paminimos labiausiai šokiruojančios neigiamos temos.

Pirmoji „Žinių“ naujiena buvo:

  • Neigiama - 19;
  • Teigiama - 1;
  • Neutrali - 1.

Teigiamų/neigiamų naujienų balansas tarp skirtingų televizijų skiriasi nežymiai, neutraliausios yra LRT kanalo informacinės laidos. Tiesa, teigiamas/neigiamas temas skaičiavome labai trumpai, tik vieną savaitę - norint skelbti objektyvesnius duomenis tektų atlikti bent vienus kalendorinius metus apimančius tyrimus.

Šis vertinimas yra subjektyvus, bet, tikėtina, panašią nuomonę turėtų daugelis „Žinių“ žiūrovų. Absoliučiai objektyvi analizė šiuo klausimu apskritai nėra įmanoma. Pavyzdžiui, kaip vertinate naujieną, kad parlamento rinkimus Jungtinėje Karalystėje laimėjo B. Johnsono toriai? Šiame straipsnyje tai yra neutrali naujiena, tačiau nemažai televizijos žiūrovų ją priskirtų arba labai teigiamoms, arba labai neigiamoms žinioms.

Kita pavyzdys - vykdoma beglobių kačių sterilizacijos programa. Šiame straipsnyje tai yra pozityvi naujiena (žmonės rūpinasi gyvūnais, veterinarai nemokamai apžiūri beglobes kates, ribojama benamių gyvūnų populiacija), tačiau daug žiūrovų tokią naujieną palaikytų apskritai nesvarbia ar net neigiama.

Galiausiai, viskas priklauso ir nuo naujienų pateikimo. Sukanka 5 metai po Euro įvedimo Lietuvoje - šios naujienos vertinimas visada bus labiausiai susijęs su tuo, kas reportaže pabrėžiama labiausiai (Euro suteikta nauda ar galimai išaugintos kainos), ir žiūrovo nusiteikimu Euro atžvilgiu.

Neigiamų naujienų, beje, visada bus daugiau. Naujojoje Zelandijoje išsiveržęs ugnikalnis, nusinešęs nemažai žmonių gyvybių, be jokios abejonės yra skelbtina informacija. Tuo tarpu neįprastai geri orai ar ramiai miegantis ugnikalnis apskritai nėra naujiena. Kita vertus, jei pažiūrėję „Žinias“ jaučiatės šiek tiek mažiau optimistiški nei prieš tai, dabar žinote, kodėl. Panašų eksperimentą galite atlikti ir patys - peržiūrėkite kelias vakarines informacines laidas ir pabandykite įsidėmėti (skaičiuoti tikrai nebūtina) kokią jų dalis jums sukelia neigiamas emocijas.

Apibendrinimui

Kodėl „Žinios“ yra tokios neigiamos? Na, matyt, gyvenimas yra toks. Politinės rietenos yra neatskiriama politinio cirko dalis - valdantieji ir opozicija priešingose pusėse atsiduria ne todėl, kad puikiai sutartų. Keliuose retai įvyksta kas nors labai pozityvaus, o štai skaudžių avarijų, deja, įvyksta nemažai. Galiausiai, kartais informacija, kurią svarbu žinoti, tiesiog yra labiau neigiama - kažkur JAV išdalintos kalėdinės premijos jums nėra taip aktualu, kaip būsimi automobilių mokesčiai.

Tačiau naujienų pateikimas, labiau akcentuojantis informaciją, kuri bus priimta neigiamai, greičiausiai nėra atsitiktinis. Neigiamos emocijos įprastai yra stipresnės, ypač jei kalbančios galvos televizijos ekrane pateikia pretekstą žiūrovo nuotaikai ir patvirtina jo jau nusistovėjusią nuomonę.

Kita vertus, informacija yra informacija. Tai, ką mes žinome, mums visada padeda, o ta neigiama ar teigiama spalva yra tos informacijos vartotojų subjektyvus vertinimas. Didžiausias optimistas net ir nemalonias žinias priima su „Gerai tai žinoti“ mintyse.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(51)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(47)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(3)
18(5)
14(0)
14(0)
13(0)
12(1)
11(0)
Savaitės
89(1)
59(0)
54(3)
52(0)
51(0)
Mėnesio
180(10)
160(16)
115(1)
108(20)