Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Galbūt esame globalios bioteroristinės atakos liudininkai? Kokie futurologų spėjimai dėl 2020 išsipildė, o kokie (laimei) – ne

2020-03-12 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (275)
    Share

Didysis hadronų greitintuvas Žemės dar nesunaikino. Tačiau ar nesame globalios bioteroristinės atakos liudininkai?

2020-ieji metai (kaip ir 2000-ieji, kaip ir 2050-ieji) laikomi savotiška vandenskyra, „ateities“ simboliu. Senesnėse prognozėse neretai minimi 2020 metai, ir kai kurios iš šių prognozių netgi išsipildė. Tarkime, 2004 metais Nacionalinė žvalgybos taryba tvirtino, kad šiuo metu JAV vyraus „visų pirma – Amerika“ politika. O 1997 metais britų laikraštis The Independent prognozavo, regis neįmanomą dalyką: kad kažin koks Borisas Johnsonas, tuomet tebuvęs The Daily Telegraph žurnalistu, taps D.Britanijos pasitraukimo iš ES vedliu.

Savaime suprantama, ne visos prognozės išsipildo. Pavyzdžiui, 2004 metais futurologas ir Google techninis direktorius Raymond Kurzweil knygoje „Fantastic Voyage: Live Long Enough to Live Forever“ spėliojo, kad produktų vartojimas išnyks, nes „milijardai mikroskopiškų nanobotų virškinamajame trakte ir kraujagyslėse tieks mums būtinas maisto medžiagas“. Tačiau kol kas apsieiname be nanobotų. Beje, tokia nesėkmė nėra būdinga Kurzweilui: iš dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje paskelbtų 147 prognozių, 115 išsipildė ir dar 12 pasirodė „iš esmės teisingos“.

Užkietėję futurologai (ar bet kas norintis), nuo 2002 metų gali prognozuoti ir lažintis dėl būsimų įvykių specialiame nekomercinės organizacijos The Long Now Foundation forume Long Bet. Kokios sąlygos?

Forumo dalyvio prašoma paskelbti savo vardą, svarų prognozės argumentą, statomą sumą ir galutinę datą. Prognozė tampa statymu, kai atsiranda oponentas, turintis kontrargumentą. Jie gali susilažinti ir pasirinkti labdaringą organizaciją, kuriai bus pervestas laimėjimas. Pasibaigus prognozės laikui, organizacija paskelbia sprendimą ir perveda lėšas gavėjui. Medium straipsnyje The Long Now Foundation autoriai pateikia įdomiausias – išsipildžiusias ir ne – lažybas dėl 2020 metų.

Priartėjimas prie „visko teorijos“

Sandoris Long Bet#12 (2002) buvo toks: „Iki 2020 metų niekas negaus Nobelio premijos už superstygų, (mem)branų ar kokią kitą apjungiančią teoriją, aprašančią visas gamtos jėgas“.

Spėjimą išsakė amerikietis mokslo žurnalistas ir Stevenso vardo technologjių instituto (Niu Džersis) mokslo literatūros centro vadovas⁠ John Horgan, o kam oponavo populiarus japonų kilmės fizikos teoretikas Michio Kaku. Lažybų trukmė – 18 metų (nuo 2002 iki 2020), o įnašas – $2000. Laimėjo Horganas.

Daugelis fizikų (Taip pat ir Kaku) mano, kad stygų teorija gali padėti suformuluoti „visko teoriją“, atsakysiančią į visus žmonijos klausimus. Tačiau Horganas, žinodamas, kad kalbai pasisukus apie fiziką, Švedijos karališkoji mokslų akademija yra prisiekusi empirinių įrodymų šalininkė, susilažino, kad tokių įrodymų niekas negaus ir ik 2020 metų. Jis pasirodė esąs teisus. (Pernai Nobelio fizikos premija įteikta Jamesui Peeblesui už teorinius atradimus fizinės kosmologijos srityje, o taip pat Micheliui Mayorui ir Didier Queloz už egzoplanetos, besisukančios apie Saulės tipo žvaigždę, atradimą.)

„Dar fizikai privalės pateikti kokius nors empirinius įrodymus, patvirtinančius arba seniau nei prieš 40 metų sugalvotą stygų teoriją, arba kilpų erdvės teorijos, arba bet kurią kitą vienijančią teoriją“, – rašė Horganas Scientific American. Kaku vis dar viliasi aptikti „visko teorijos“ įrodymus Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC), tačiau kol kas tai dar neįvyko. Beje, Žemę sunaikinsiantis kolaideris buvo dar vienų Long Bet lažybų objektas. Tai, kaip matome, irgi nenutiko.

Bioteroro aktas

Dar vienas įdomus spėjimas – Long Bet#9 – „bioteroro aktas arba biologinė klaida pareikalaus milijonų gyvybių per pusmetį, dėl vieno įvykio prasidėjusio ne vėliau nei 2020 metų gruodžio 31 d.“. Šią prognozę 2017 metais išsakė karališkasis astronomas (JK) Martinas Reesas, o jam oponavo Stevenas Pinkeris, kognityvinis psichologas iš Harvardo; statymas – vos $400.

Yra prielaida, apie kokį „bioteroro aktą“ galėtų būti kalbama. 2017 metais Renee Wegrzyn iš DARPA seminarų platformoje LongTalk apibūdino, kaip žmogaus genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas 9 gali būti panaudota biologinei atakai ir ką būtent JAV inovacijomis ir biosaugumo srityje padarė JAV vyriausybė, rengdamasi panašiai galimybei.

Po koronaviruso SARS-CoV-2 protrūkio žiniasklaidoje ėmė plisti abejotinos teorijos, pavyzdžiui, ligos kilimo priežastimi įvardinančios biologinį ginklą. Tai neatitinka tikrovės, tačiau epidemija išryškini pasaulio neparengtumą tokiems protrūkiams, įskaitant ir potencialias biologines atakas. Apie tai įspėjo ir Billas Gatesas 2018 metais: „Negalime numatyti kada, tačiau atsižvelgiant į naujų patogenų atsiradimą ir didėjančią biologinio terorizmo grėsmę, o taip pat didėjančią mūsų pasaulio globalizaciją, yra rimta galimybė, kad su didelė ir mirtina pandemija susidurs dar mūsų karta“.

Nesulaukia oponentų

Kai kurie spėjimai 2020 metams oponentų nesulaukė, tačiau tarp jų irgi yra įdomių prognozių. Pavyzdžiui: „Iki 2020 metų Virgin Galactic jau pardavinės kosminių kelionių bilietus – bent jau iki Mėnulio – įprastose kasose“. Tokią prognozę 2002 metais pateikė Hemant Sharma. Ar ji išsipildė? Ir taip ir ne.

Virgin Galactic kosminių kelionių bilietus pardavinėjo po $250 tūkstančių, ir visi jie jau išparduoti. Elono Musko Space X irgi nori užimti kosminio turizmo nišą, tam kuria Crew Dragon kapsulę, kaip 2,6 mlrd. vertės komercinio kontrakto su NASA dalį.

Verslininkas Jigar Shah 2004 metais prognozavo, kad iki 2020 metų 75% visos naujos energijos teks atsinaujinantiems šaltiniams. Prognozė išsipildė. Sausį JAV Energetikos ministerijos energijos informacijos valdyba paskelbė, kad 2020 metais 76% naujos elektros energijos bus išgauta vėjo ir saulės generatoriais.

Dar viena su energetika susijusi išsipildžiusi prognozė, pateikta kompiuterinių technologijų specialisto, Microsoft darbuotojo ir fantastikos rašytojo Ramezo Naamo, skelbė, kad mažiausiai 25 procentuose JAV teritorijos naujos saulės ir vėjo energijos kaina bus mažesnė už išgaunamą iš anglies ar dujų. Jis spėjo tai 2013 metais, o dabar atsinaujinanti energija, įskaitant saulės ir vėjo, išties pigesnė.

Beje, tas pats Ramezas Naamas spėjo, kad „pirmoji arkties diena be ledo (pavadinimą sugalvojo Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras) įvyks iki 2020 metų galo“. Metų pabaiga dar toli, tačiau šis spėjimas, veikiausiai, neišsipildys. Mokslininkų vertinimu diena, kai vasarą Arkties vandenynas liks be ledo dangos, turėtų išaušti 2030–2050 metais..

Aišku, tai, kad kai kurios prognozės neišsipildys, kelia liūdesį. Robas Schnitzeris 2014 metais iškėlė hipotezę (ji liko be oponentų), kad iki dabar „atsiras technologija, kuria bus galima faksu siųsti (teleportuoti) negyvus daiktus, pavyzdžiui, rūbus, papuošalus ir panašiai“.

Neišsipildė. Dabar tokia teleportacija neįmanoma. Tačiau naudojant „kvantinį supynimą“, kurį tyrė Kinijos mokslininkai, buvo atlikta kvantinė teleportacija. 2017 metais jie persiuntė fotoną iš Žemės į orbitinį palydovą už daugiau nei 500 km.

Plečiant horizontus

Nuo 1996 metų egzistuojanti The Long Now Foundation organizacija susiformavo kaip reakcija į visuomenės ateities horizontų siaurėjimą. Karališkasis astronomas Martinas Reesas straipsnyje Medium platformoje rašė, kad dabar vyrauja vadinamasis šort-termizmas ( short-termism, netoliaregiškumas, trumpalaikių rezultatų siekimas), todėl mūsų gyvenimas kinta labai sparčiai. „Viduramžiais katedros būdavo statomos šimtmečius. Dabar gi retai kas stengiasi planuoti du tris dešimtmečius į priekį ar kurti pastatus, kurie, kaip soborai, tūkstantmečiais teiks įkvėpimą“.

Tokio mąstymo priešnuodžio simbolis yra vienas iš pirmųjų The Long Now Foundation projektų – 10 tūkstančių metų laikrodis. Jis statomas Teksaso valstijos vakaruose, giliai po žeme teritorijoje, priklausančioje Amazon savininkui Jeffui Bezosui. Kai jis skyrė šiam laikrodžiui $42 mln., projektas gavo stiprų impulsą vystytis toliau.

 

Laikrodžio dizainu nuo 1986 metų užsiėmė Danny Hillis. Pirmasis prototipas, dabar laikomas Mokslo muziejuje Londone, buvo paleistas 1999 metų gruodžio 31 dieną ir savo kurantais paskelbė naujo tūkstantmečio pradžiąо. Kiekvienam kitam tūkstantmečiui bus skambės nauja melodija, kurias sukūrė kompozitorius Brianas Eno.

 

Laikrodis „sutiksi“ kartą per metus. Jis mechaninis, jį galima prisukti, kad ateities kartos (kokias technologijas jie beturėtų) galėtų palaikyti jų veikimą. Laiko skaičiavimas bus palaikomas ir saulės energija, dienos ir nakties temperatūrų skirtumu kalno viršūnėje. Taupant energiją, laikrodis rodys laiką tik kai bus žmonių. Kiekvienas lankytojas užsuks specialų ratą, rodyklės pasisuks į naują poziciją, taip aktyvuodamos ciferblatą.

Tokio monumentalaus artefakto tikslingumas kelia abejonių, tačiau projekto autoriai tikisi, kad jis pragyvens katedras, Egipto piramides ir veiks net po 10 tūkstančių metų, tapdamas mūsų amžiaus palikimu. „10 tūkstančių metų – maždaug toks civilizacijos amžius, todėl laikrodis atmatuos civilizacijos ateitį, lygią jos praeičiai. Taip atsiduriame kelio viduryje, koks jis bebūtų, – visai optimistiškas pareiškimas“, – tvirtina jie.


.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
70(1)
49(3)
27(1)
26(2)
20(0)
15(2)
12(3)
11(0)
10(0)
Savaitės
156(16)
76(4)
58(3)
56(6)
Mėnesio
179(1)
111(1)
106(20)
102(17)