Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

Europa imasi 1 ir 2 euro centų klausimo: specialistai nesutaria kuo tai gali baigtis - kainos didės?

2021-01-12 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (275)
    Share

Europos Sąjungoje gali nebelikti 1 ir 2 euro centų monetų. Europos Komisija 2021-aisiais planuoja atlikti šių monetų išleidimo poveikio vertinimą ir svarsto du variantus, susijusius su šių monetų atsisakymu. Kol Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad tokių monetų atsisakymas šalyje gali didinti kainas ir atnešti skylių mokesčių skaičiavime, Lietuvos banko specialistai bei ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad didesnių pokyčių, susijusių su infliacija ir kainų augimu, sulaukti neturėtume.


©Shutterstock.com

Svarstomi du variantai

2021-aisiais Europos Komisija (EK) savo veiklos programoje yra numačiusi atlikti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo vertinimą.

Jo metu bus analizuojama, ar, siekiant spręsti su 1 ir 2 euro centų monetų naudojimu susijusius sunkumus, euro zonoje reikalinga įvesti bendras taisykles, pagal kurias atsiskaitant grynaisiais pinigais mokėtina suma būtų suapvalinama iki artimiausių penkių euro centų.

Taip pat, kaip skelbiama, iki 2021 m. sausio 11 d. Europos Sąjungos piliečiai ir suinteresuotosios šalys gali pareikšti nuomonę apie 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą kasdienėms reikmėms.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento politikos, kontrolės ir emisijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė aiškino, kad tokių viešų konsultacijų metu EK siekia surinkti nuomones dėl dviejų galimų tolesnių šių monetų scenarijų.

Anot jos, pirmasis scenarijus numato galimybę visose euro zonos valstybėse numatyti vienodas apvalinimo taisykles.

„Apvalinimo taisyklėse būtų numatyta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė suma suapvalinama ją mažinant arba didinant iki artimiausių penkių euro centų.

Sumos, kurios baigiasi 1, 2, 6 arba 7 euro centais, būtų apvalinamos iki mažesnio skaičiaus, o kurios baigiasi 3, 4, 8 arba 9 euro centais, – iki didesnio skaičiaus. Pavyzdžiui, jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra 3,58 Eur arba 3,62 Eur, atsiskaitant grynaisiais pinigais, reikėtų mokėti 3,60 Eur, o kai galutinė suma yra 3,63 Eur arba 3,67 Eur, grynaisiais pinigais turėtų būti sumokėta 3,65 Eur. Taikant tokį apvalinimo būdą, atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtų prarandami arba papildomai gaunami ne daugiau kaip du euro centai. Įvedus apvalinimo taisykles 1 ir 2 euro centų monetos būtų laipsniškai išimtos iš apyvartos: jomis būtų galima atsiskaityti, bet grąža jomis nebūtų atiduodama“, – aiškino LB specialistė.

Kaip teigė, antroji svarstoma galimybė taip pat yra susijusi su vienodomis apvalinimo taisyklėmis atsiskaitant grynaisiais pinigais, tačiau, šiuo atveju, būtų visiškai nutrauktas 1 ir 2 euro centų naudojimas ir sustabdyta tiek jų gamyba, tiek leidimas į apyvartą, o jas išsikeisti būtų galima tik nacionalinių centrinių bankų kasose.

 

Pasak E. Lisinskaitės, svarbu atkreipti dėmesį, kad abiem atvejais iki artimiausių 5 euro centų apvalinama būtų galutinė pirkinių suma, o ne atskirai kiekvienos prekės kaina, tad vieną kartą būtų sumokama 1-2 centais daugiau, kitu atveju – 1-2 centais mažiau.

„Tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu šie skirtumai išsilygintų, ir vartotojas nenukentėtų.

Vertinant šios iniciatyvos poveikį ekonomikai, LB skaičiavimais, galima įtaka infliacijai dėl galutinės pirkimo sumos apvalinimo iki 5 euro centų artima nuliui. Penkių euro zonos valstybių, kuriose jau taikomas galutinės pirkimo sumos apvalinimas, patirtis patvirtina, kad apvalinimo praktika neturėjo išmatuojamo poveikio vartotojų kainų infliacijai“, – sakė specialistė.

Pasak E. Lisinskaitės savarankiškai kainos apvalinimo taisyklę jau taiko tokios šalys, kaip Airija, Belgija, Suomija, Nyderlandai, Italija. Šiose šalyse, pasak jos, galutinė prekių krepšelio suma ir yra apvalinama iki artimiausių 5 euro centų.

„Taip yra patogiau pirkėjui ir pardavėjui bei natūraliai mažėja 1 ir 2 euro centų monetų kiekis apyvartoje.

Atkreipiame dėmesį, kad 1 ir 2 euro centų monetų nėra atsisakiusi nei viena euro zonos valstybė: minėtose penkiose euro zonos valstybėse, kurios savarankiškai taiko apvalinimo taisyklę, šiomis monetomis galima atsiskaityti, tačiau jomis neduodama grąža. 1 ir 2 euro centų monetos visoje euro zonoje yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė“, – sakė E. Lisinskaitė.

LB iniciatyvą palaiko, bet šalies pozicija dar neaiški

LB teigimu, palyginti su kitų nominalų monetomis, mažųjų nominalų monetų Lietuvos bankas išleidžia labai daug.

Kasmet iš šalies centrinio banko saugyklų į rinką išleidžiama 51 mln. vnt., arba du traukinio vagonai, 1 ir 2 euro centų monetų.

Kaip aiškino, LB EK viešose konsultacijose, palaikė EK iniciatyvą dėl bendrų apvalinimo taisyklių atsiskaitant grynaisiais pinigais įvedimo euro zonos lygiu bei 1 ir 2 euro centų monetų laipsniško išėmimo iš apyvartos, kai jomis būtų galima atsiskaityti, bet nebūtų duodama grąža.

 

„Galutinės pirkimo sumos apvalinimas, taip palaipsniui išimant iš apyvartos 1 ir 2 euro centų monetas, grynųjų pinigų naudojimą padarytų patogesnį visuomenei, grynųjų pinigų ciklą – efektyvesnį ir pigesnį, draugiškesnį aplinkai. Sumažėtų monetų gamybos ir tvarkymo sąnaudos.

Valstybė kasmet sutaupytų virš 0,5 mln. Eur – 1 ir 2 euro centų monetų gamybos ir tvarkymo išlaidų, taip pat sumažėtų grynųjų pinigų logistikos, tvarkymo išlaidos prekybininkams bei grynųjų pinigų tvarkytojams, gyventojai piniginėse nešiotųsi mažiau monetų, mažėtų ir poveikis aplinkai – sumažėtų metalų, cheminių medžiagų ir plastiko pakavimui poreikis“, – sakė E. Lisinskaitė.

Tiesa, jos teigimu, galutinė Lietuvos, kaip valstybės pozicija, šiuo klausimu dar nėra suformuota.

Paliestų tiek kainas, tiek atlyginimus

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė kalbėdama apie 1 ir 2 centų monetas teigė, kad nors šie centai daug ką vargina ir apsunkina atsiskaitymus, tačiau jeigu į situaciją pažvelgtume iš mokesčių skaičiavimo pusės, pamatytume visai kitokį vaizdą. Pasak jos, valdyti verslą ir neturėti šių centų monetų būtų sudėtinga.

„Elementariai įsivaizduokite situaciją, kai nueisite į parduotuvę ir jums pasvers kažkiek gramų mėsos, saldainių. Kilogramo kaina gali būti apvalus skaičius, tačiau svėrimo metu išeina skaičiai su centais po kablelio ir čia iškyla problema, kaip bus atsiskaityta?

Jeigu tai bus padaryta grynais pinigais, tai reikės suapvalinti. Į kasos aparatą bus įmušta pilna suma kokią paskaičiavo svėrimo aparatas su centais, o kasininkė, tarkime, gaus mažiau dėl apvalinimo į mažąją pusę. O jei per dieną tokių apmokėjimų ji turės labai daug ir visi bus apvalinami į pirkėjui naudingą mažesnę pusę, pas ją kasoje bus pinigų trūkumas. Tai kaip ji apsigins?“, – klausė D. Čibirienė.

Jos teigimu, jeigu tokių monetų būtų nuspręsta atsisakyti, neapsieitume ir be teisės aktų pakeitimų arba kasos aparatų perprogramavimo, kad jie, kaip teigė, automatiškai sugebėtų apvalinti sumas.

„O toks programavimas jau automatiškai atneša naštą, nes ne visi kasos aparatai yra tiek išmanūs, kad juos būtų galima perprogramuoti ir uždėti tokią funkciją, kad kai atsiskaitoma grynais – būtų apvalinama, o kaip kortele – ne.

 

O kita problema – išliksiantis neapibrėžtumas. Jei leidžiame, kad kasoje būtų trūkumas iki 10 Eur per dieną ir laikome, kad tai normalu, atrodytų kaip ir nedaug, bet verslininkui tai gali susilipdyti į labai dideles pinigų sumas. Žinoma, apvalinimas gali būti ir į didžiąją pusę, tik tada klausimas, ar darbuotojas tą viršų atiduos darbdaviui?“, – taip pat svarstė buhalterių asociacijos prezidentė.

Ji aiškino, kad yra tekę girdėti ir apie tokias užsienio bylas, kuomet programuotojas, apvalindamas centą, dalį cento didelėje kompanijoje pervesdavo į kitą sąskaitą ir taip sutaupė milijoną.

„Tai kai kalbame apie didelį kiekį operacijų, smulkių operacijų, tas centas tampa reikšmingu.

Bendrai 1 ir 2 centų atsisakymas skamba tarsi labai paprastai, bet tada yra prarandamas kontrolės mechanizmas ir tie, kas nesupranta, kaip ta sistema veikia, jiems gali atrodyti, kad čia atsisakome centų ir viskas tvarkoje, mūsų piniginės palengvės, tačiau nežiūrima kita pusė, kaip mes skaičiuosime kiek kasininkas turi atiduoti pinigų ir pan.“, – aiškino D. Čibirienė ir užsiminė ir apie galimai didėsiančias kainas, mat kainų augimo scenarijus, jei būtų atsisakyta smulkiųjų monetų, išties realus.

„Gali būti, kad kainos atitinkamai padidės, ypatingai pigių prekių, kurios dabar yra parduodamos už eurą ar du ir yra keli centai po kablelio. Šių prekių kainos manau tikrai didės į didesniąją pusę. Taip pat dėl kontrolės nebuvimo atsiras skylučių mokesčiuose ir finansų apskaitoje.

Su atlyginimais taip pat įsisuktų apvalinimo taisyklės. Jeigu atlyginimas yra fiksuotas, tarkim, 1 tūkst. ar 2 tūkst. Eur popieriuje, tačiau jeigu dirbote ne visą mėnesį arba einate atostogų, kurie yra mokami skaičiuojant vidurkį, tai jį skaičiuojant švarūs skaičiai be kablelio neišeis, tik labai retai būna, todėl automatiškai bus alga su skaičiais po kablelio ir jau jeigu jos bus mokamos grynais, jas reikės apvalinti“, – teigė D. Čibirienė.

Infliacijai įtaka minimali, bet rizikų yra

 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad klausimas dėl 1 ir 2 centų monetų atsisakymo keliamas jau ne pirmus metus ir akivaizdu, kad neskubiu žingsniu judama link to, kad šių monetų euro zonoje nebeliktų. Jo manymu, tai, kad sprendimą dėl kainų apvalinimo siekiama priimti bendru euro zonos šalių susitarimu, o ne palikti kiekvienos šalies interesui, yra teisingas žingsnis.

„Kiek esu nagrinėjęs įvairiausių viešų tyrimų šiuo klausimu, 1-2 centų monetų naudojimo ir pirkinių kainų sumos apvalinimo iki artimiausių 5 ct privalumų yra smarkiai daugiau negu minusų, todėl, remiantis šaltu protu ir racionaliais argumentais, o ne jausmais ir baime keisti nusistovėjusią tvarką, turėtume judėti pirmyn“, – sakė jis.

Anot ekonomisto, minėtų monetų atsisakymo privalumai yra aiškiai sudėlioti ir tos pačios EK paruoštoje medžiagoje. Vienas tokių, šių monetų gamybos kaina.

„Centriniam bankui, arba tiesiog mums, valstybės žmonėms, nes centrinis bankas yra valdžios institucija, brangiau kainuoja 1-2 ct monetų išleidimas ir aptarnavimas, negu tų monetų vertė ar kad prekybininkams tiesiog toks monetų aptarnavimas yra kaštai, kurie perkeliami pirkėjams.

Svarbu ir tai, kad daugiau negu pusė – 65 proc. – euro zonos gyventojų palaiko tokią idėją atsisakyti 1-2 euro centų monetų (2019 metų Eurobarometro duom.- red.), o tai irgi svarbus rodiklis, kuris suteikia palaikymą šiai iniciatyvai.

Lietuvoje už tokią idėją – 59 proc. gyventojų, prieš – 34 proc., todėl skirtumas yra pakankamai didelis. Žiūrint į priekį, pagrindinis darbas ir iššūkis judant toliau, yra aiškiai įrodyti žmonėms, kad pirkinių kainos apvalinimas iki 5 centų nepadidins infliacijos šalyje. Kol kas tokių įrodymų, remiantis tų šalių, kurios nusprendė apvalinti kainas atsiskaitant grynaisiais iki 5 ct., kad didėja kainų lygis, nėra, – dažniausia išvada būna, kad apvalinimas darė minimalią įtaką, arba įtakos visai nebuvo infliacijai šalyje“, – komentavo T. Povilauskas.

 

Jo teigimu, labai svarbu, kad žmonės įsiskaitytų ir suprastų, kad yra apvalinama ne kiekviena prekė atskirai, o pirkinių krepšelio suma ir kad pirkėjas gali sumokėti tiek 1 ar 2 centais daugiau, tiek ir 1 ar 2 centrais mažiau.

„Darant prielaidą, kad vidutinis pirkinių krepšelis maisto parduotuvėse siekia apie 15 eurų, tai 1-2 centų apvalinimo įtaka yra lygi 0,1 procento, ką tikrai vadinčiau minimaliu pokyčiu ir kuris, beje, gali būti pirkėjui tiek į pliusą, tiek į minusą.

Beje, vėlgi čia mes kalbame tik apie atsiskaitymus grynaisiais, o jų dalis atsiskaitymų struktūroje mažėjo, o COVID-19 tik dar labiau paspartino traukimąsi“, – sakė ekonomistas.

Tiesa, T. Povilauskas taip pat tikino, kad ieškant priekabių ar baimių sistemoje, jų rasti visada galima.

„Pavyzdžiui, labiau nukentėtų tie, kurie perka vieną nedidelės vertės prekę, nes dažniausia kainos baigiasi 9 centais, tai tokiu atveju atsiskaitant grynaisiais būtų patiriamas nuostolis (ar perkant 1 prekę už 39 ct, ar 99 ct).

Kita baimė – prekybininkai specialiai suapvalins visų prekių kainas, kurios dabar baigiasi skaičiumi 9 centais, ir taip padidins kainas, nes toks apvalinimas žaistų jų naudai, pavyzdžiui, pieno litras kainuoja 89 ct/l, tai perkant tris pakelius, gautųsi 2,67 euro ir apvalinant turėtų būti 2,65 Eur, arba 2 centai vartotojo naudai, tačiau jeigu prekybos tinklas suapvalina pieno pakelio kainą iki 90 centų, tai trys pakeliai kainuotų 2,7 Eur ir prekybininkui tai būtų tiesioginė nauda“, – skaičiavo jis ir pridūrė, kad galiausiai prekybininkai kainų apvalinimu galėtų pasinaudoti ir kaip pateisinančia aplinkybe bendrai labiau kilstelti kainas.

„Tačiau pasikartosiu, kad kadangi auga atsiskaitymų negrynaisiais vertė, tai prekybininkams taip gudrauti nebūtų lengva, be to, ta kainos pabaiga skaičiumi 9 visgi veikia ir esant konkurencijai vargu ar bus norima atsisakyti kainų ties šiuo skaičiumi, o jeigu ir bandytų, tai infliacijai, kaip ir minėjau, būtų minimali įtaka.

Neabejoju, kad tokiu pakankamai jautriu klausimu bus einama atsargesniu keliu ir valstybės sutars rinktis laipsnišką, o ne greitą tokių monetų atsisakymo procesą“, – kalbėjo ekonomistas T. Povilauskas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Raminta Rakauskė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
37(1)
25(0)
24(6)
22(0)
20(3)
18(3)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
114(22)
58(0)
Mėnesio
150(2)
118(15)
114(22)
100(5)