Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Žvilgsnis į visuomenę

P.Gylys: Nobelio ekonomikos premijos rodo labai rimtą poslinkį ekonominėje mąstysenoje

2009-10-14 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1258)
    Share

Šiemet Nobelio premijos už laimėjimus ekonomikos srityje premija paskirta Indianos universiteto (JAV) mokslininkei Elinorai Ostrom „už jos ekonomikos valdymo analizę, ypač viešąją nuosavybę“ ir Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkui Oliveriui E. Williamsonui „už jo ekonomikos valdymo analizę, ypač bendrovės ribas“.

E.Ostrom – pirmoji moteris, kuri pelnė šią 1968 metais įsteigtą premiją. Prizas formaliai nėra Nobelio premija, o tik Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų srities prizas Alfredo Nobelio atminimui. Jį sudaro 10 mln. Švedijos kronų (apie 3,3 mln. Lt).

E. Ostrom tyrimų sritis yra tiesiogiai susijusi su pasaulinio atšilimo klausimais ir, pasak jos, kol vyriausybės stengiasi pasiekti tarptautinį susitarimą, individų sprendimai gali padėti spręsti problemą.

„E. Ostrom metė iššūkį tradiciniam požiūriui, kad bendra nuosavybė yra prastai valdoma ir turi būti arba reguliuojama centrinės valdžios, arba privatizuota“, teigė Nobelio premijos skyrėjai.

„Remdamasi daugybe mokslinių darbų apie vartotojų valdomus žuvies išteklius, ganyklas, miškus, ežerus ir gruntinio vandens telkinius, E. Ostrom daro išvadą, kad daug dažniau rezultatai yra geresni nei pranašauja įprastos teorijos. Ji teigia, kad resursų vartotojai dažnai suformuoja sudėtingus sprendimų priėmimo mechanizmus ir taisyklių įgyvendinimo mechanizmus interesų konfliktų sprendimui bei išskiria taisykles, kurios lemia teigiamus rezultatus“.

Berklyje, Kalifornijos universitete dirbantis O. Williamsonas gavo apdovanojimą už „jo ekonomikos valdymo analizę, ypač bendrovės ribas“ – priežastį dėl kurios kai kurie ekonominiai sprendimai rinkose yra priimami rankos atstumu, o kiti yra priimami korporacijos viduje.

„Rinkų trūkumas yra tas, kad jos dažnai sukelia ginčus ir nesutarimus“, teigė teisėjai. „Bendrovių trūkumas yra tas, kad valdžia, kuri sumažina varžymąsi, gali būti piktnaudžiaujama. Konkuruojančios rinkos veikia ganėtinai gerai, nes, nesutarimų atveju, pirkėjai ir pardavėjai gali kreiptis į kitus prekybos partnerius. Bet, kai rinkų konkurencija yra ribota, bendrovės yra labiau tinkamos konfliktų sprendimui nei rinkos.

Pagrindinė O. Williamsono teorijos, kuri yra empiriškai pagrįsta, prognozė yra ta, kad ekonomikos veikėjų polinkis spręsti ginčus bendrovės ribose didėja kartu su jų savitarpio santykiais pasižyminčiais aktyvų bruožais“.

Kaip šiuos laureatus ir jų darbus vertina Lietuvos ekonomistai? Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. Povilas Gylys sako, jam artimos Nobelio laureatų pažiūros. „Jie nebuvo madingi, kai rašė savo pagrindinius veikalus. Jie tuo metu ėjo prieš srovę, dabar jie, manau, pakilime“, – sako profesorius.

- Kuo šie laureatai ir jų darbai įdomūs ir išskirtiniai?

- Antrus metus iš eilės Nobelio ekonomikos premija suteikiama ekonomistams, kurie nepriklauso pagrindinei ekonomistų srovei, tai yra neoliberalams. Pernai Nobelio premiją gavo keinsistinių pažiūrų amerikietis Paulas Krugmanas už prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę, šiemet Elinor Ostrom (JAV) ir Oliveris Williamsonas (JAV), kurie taip pat nemano, kad ekonomika ir rinka yra tas pats. Jie kalba apie tokius dalykus, apie kuriuos 30 metų nebuvo madinga kalbėti, pavyzdžiui, apie bendrybių valdymą, kitaip sakant, apie viešųjų gėrybių kūrimą ir valdymą. Jie nagrinėja ne tik konkurencines ūkio subjektų veiklas, bet ir bendradarbiavimo, kooperacijos santykius ekonomikoje. Tiek firmų viduje, tiek išorėje. Jie mūsų laiko požiūriu originalūs tuo, kad kalba, pavyzdžiui, apie bendrąją nuosavybę.

Tiesa, jie pripažįsta, kad bendroji, kaip ir privati, nuosavybė turi ir pliusų, ir minusų, stiprybių ir silpnybių. Jie nemano, kad ekonomikoje viską gali sutvarkyti nematoma ranka – reikalingas valdymas, vadinamieji valdysenos režimai (governance regimes). Jie supranta socialinės organizacijos reikšmę ekonomikai, taip pat ir tai, kad hierarchija, t. y. pakopiškumas, ūkiniuose procesuose gali būti teigiama, nors kartais ir susijusi su tam tikrais pavojais. Neoliberalai apie hierarchiją arba kalba labai blogai, arba šią problematiką išvis nutyli. O naujieji laureatai sako, kad valdžios hierarchijos gali būti ir efektyvios. Tai, ko gero, būtų pagrindiniai dalykai, kurie išskiria šiuos ekonomistus iš tris dešimtmečius dominavusios mados (filosofijos) ekonomikos moksluose.

- Kokia šios premijos svarba? Kokią kryptį ji nubrėžia?

- Premijos skyrimas šiems mokslininkams, kuriuos galima būtų priskirti holistams, rodo tam tikrą poslinkį, labai rimtą poslinkį ekonominėje mąstysenoje. Manau, tas poslinkis vyksta visame pasaulyje, kai pagrindinė srovė ekonomikos moksle – rinkos fundamentalizmas – laipsniškai užleidžia vietą sistemiškesnėms, holistinėms ekonomikos teorijoms. Šių premijų skyrimas atitinka šios dienos aktualijas. Tai nėra ėjimas prieš srovę, tai neprieštarauja dabartinių įvykių logikai, nes globali ekonominė krizė parodė tradicinio ekonominio mąstymo ribotumą. Ir atvėrė naujas galimybes vadinamiesiems holistiniams ekonomistams.

- Ar mūsų ekonomistams laureatų pažiūros priimtinos?

- Ekonomistų teoretikų Lietuvoje nedaug. O tarp tų, kurie aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje, vyrauja neolibaralai. Tačiau man laureatų pažiūros yra labai artimos. Elinor Ostrom darbus esu skaitęs ir citavau ne kartą, nes jie yra gana gerai žinomi, nors šie mokslininkai nebuvo pagrindinės ekonominės srovės ekonomistai. Kitaip sakant, jie nebuvo madingi, kai rašė savo pagrindinius veikalus. Jie tuo metu ėjo prieš srovę, dabar jie, manau, pakilime.

Pats priklausau prie tos srovės, mūsų prof. R. Lazutka irgi yra panašios mąstysenos žmogus. Laisvosios rinkos institutui šių metų premijos skyrimas, manau, nepatiks.

- Ar mūsų mokslininkai atlieka kokius nors tyrimus toje srityje?

- Lietuva labai maža ir teoretikų yra labai mažai. Ypač mažai ekonomistų, kurie turi teorines vizijas ir jas bando įgyvendinti konkrečiais tyrimais. Trūksta žmonių ir pinigų. Aš ekonominius procesus daugiau nagrinėju teoriškai, konkrečių tyrimų, susijusių su konkrečiom išvadom, neatlieku, nes tam neužtenka jėgų – universitete nėra tokių laboratorijų, nėra jaunų mokslininkų, kuriuos galėtum pajungti. Turiu pasakyti, kad aš teorinėj srity dirbu labai panašia kryptimi, nes esu holistinių pažiūrų ekonomistas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
66(5)
50(0)
47(0)
29(8)
28(7)
22(0)
21(1)
17(1)
16(0)
Savaitės
137(13)
131(12)
123(21)
86(7)
83(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
137(13)
134(2)
132(10)