Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Nauji "Pasaulio stebuklų" pretendentai

2007-07-12 (1) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (21056)
    Share

Prieš 2200 metų, II a. iki Kristaus, senovės graikų poetas Antipatras iš Sidono sudarė septynių pasaulio stebuklų - garsiausių antikinio pasaulio statinių - sąrašą. Vėliau, žmonijai vystantis, sąrašas ne kartą plėstas, į jį įtraukti taip pat ir gamtos stebuklai. Tačiau tradicinis senojo pasaulio stebuklų septynetukas buvo toks: didžioji Gizos (arba Cheopso) piramidė, kabantieji Babilono sodai, Dzeuso skulptūra Olimpijoje, Artemidės šventykla Efese, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo salos kolosas, Aleksandrijos švyturys. Vienas iš šių stebuklų buvo Europoje (Dzeuso skulptūra), du Afrikoje (Cheopso piramidė ir Aleksandrijos švyturys), likusieji - Azijoje. Cheopso piramidę ir Aleksandrijos švyturį sukūrė egiptiečiai, kabančiuosius sodus babiloniečiai, Mauzoliejų - persai, kitus - graikai.

Deja, iki šių dienų išliko tik Cheopso piramidė. Du pasaulio stebuklus sunaikino ugnis (Dzeuso skulptūrą ir Artemidės šventyklą, kurią padegė garbėtroška batsiuvys Herostratas), keturis (švyturį, kolosą, kabančius sodus ir Mauzoliejų) - žemės drebėjimai.

Nuo tų laikų prabėgo jau 2000 metų, o sarašas nesikeitė iki pat šių dienų. Šveicarijos kino kūrėjas Bernardas Vėberis (Bernhard Weber) balsavimu internete (www.new7wonders.com) nori išsiaiškinti, ką būtų galima vadinti septyniais naujais pasaulio stebuklais. Deja pasirinkimas nėra labai didelis - jį sudaro UNESCO ekspertų sudarytas 21 objektų sąrašas, pristatomas šioje naujienoje. Balsuoti gali visi norintys telefonu arba internetu (beje šis malonumas yra mokamas), o galutinis septintukas paaiškės simbolinę dieną - 2007 07 07.

Sidnėjaus Operos teatras (Australija), statytas 1954-1973 metais. Pastatytas Operas teatras greitai tapo ne tik vidiniu Australijos valstybės simboliu, bet ir visame pasaulyje buvo prisiminta, jog šalia yra toks kontinentas kaip Australija.

Neuschwanstein pilis Vokietijoje pastatyta 1869 - 1884 metais, kuomet tokios pilys jau nebeteikė jokios karinės ir strateginės reikšmės. Ši pilis, pagimdyta romantiškos fantazijos ir svajonių, savo bokštais iškyla šalia nuostabiai gražių ežerų ir kalnų. Įvairių architektūrinių stilių kombinacija ir nuostabiai gražiai apdirbtas akmuo žavi jau ne vieną senąją ir naująją žmonių kartą.

Petra (uola) buvo Nabatėjos sostine. Nabatėjai - arabų gentis, dominavusi tame regione (dabartinė Jordanija) apie VI a.pr.m.e. Būdamas senovės prekybinių kelių sankryžoje, miestas gyveno iš muitų ir mokesčių, surinktų iš pro čia keliaujančių pirklių. Nežiūrint į tai, kad keletą kartų buvo mėginta užkariauti jų sostinę, nabatėjai išliko praktiškai nepriklausomais iki Antonijaus ir Kleopatros pralaimėjimo ir iki 31 m.pr.m.e., kai Oktavianas iš naujo suvienijo Romos imperiją. 106 m. Trajano vadovaujami romėnai galutinai užkariavo Petrа, tuo pažymėdami miesto smukimo pradžią. Šimtmečius miestas liko nežinomas Vakarų Pasauliui iki tol, kol Šveicarų tyrinėtojas J.L.Burckhardtas 1812 m. neišgirdo iš vietinių beduinų apie miesto egzistavimą.

Savo sostinę nabatėjai iškirto Jordanijos Vadi Araba smiltainių kanjonuose ir kalvose. Įėjimas į miestа pro Al-Siq (alėja) - vėjuotą praėjimą kanjono dugnu. Nabatėjos meistrai pastatė miestą su požeminiais tuneliais ir vandentekio sistemomis. Miesto amfiteatras talpindavo iki 4000 žmonių. Tačiau žymiausiais mieste yra Iždo pastatas (Al Khazneh), kurio nuostabus fasadas buvo rodomas daugelyje kino filmų. Iškirstas iš ryškiai rožinio smiltainio. Pastato aukštis 40 m, plotas 30x30 m. Jo architektūrą įtakojo romėnai ir manoma, kad statinys buvo pastatytas I mūsų eros šimtmetyje. Mieste yra ir kiti nuostabūs paminklai ir statiniai - Kapas Urna, Karališkieji kapai, Kolonadų gatvė, Dushara ir Al-Uzza šventyklos ir Aukštoji Aukojimo Vieta.

Alhambra (Ispanija) – buvęs maurų valdovų rūmų kompleksas ir Nasridų karalių užmiesčio dvaras – Generalife sodai. Šį nuostabų pastatų kompleksą perstatė pirmasis Nasridų karalius Mohamedas I, pertvarkęs 9 amžiaus tvirtovę į karališką rezidenciją (12 a.). Čia Nasridų dinastijos kalifai įgyvendino savo žemiškojo rojaus idėją. Alhambra – ir šiais laikais vienas lankomiausių muziejų visoje Ispanijoje. Reikia iš anksto užsisakyti įėjimą į rūmus, kitu atveju į vidų neįmanoma patekti. Alhambroje puikiai atsispindi visa maurų architektūra, jų didybė ir galybė. Patys rūmai palieka dar didesnį įspūdį - arabiško stiliaus ornamentai, raštai, tapyba. Rūmų viduje daugybė fontanų, žalumos, visur girdisi vandens čiurlenimas.

Pastatyti 794 m.e. metais Kiyomizu dvarai ir šventyklos daugiau nei 1000 m buvo Japonijos imperatorių rezidencija. Vėliau ši vieta patapo šventyklų kompleksu ir turistų rojumi. Daugiau nei 1000 metų pasimelsti deivei Kannon ir atsigerti iš stebuklingo šaltinio piligrimai kopė į Kiyomizu. Kiyomizu reiškia tyrą vandenį. Nuo Kiyomizu šventyklų komplekso atsiveria puikus vaizdas į Kiotą ir apačioje esantį sakurų sodą. Ši vieta taip pat sutraukia labai daug geišų.

Angkor Wat šventykla - gražiausias khmerų ir hindų meno pavyzdys. Khmerų dinastijos karalius Jasovarmanas I (valdė ~ 890-910) pastatė Jasodarapuro miestą, kuris buvo Kombodžos sostine iki XV a., ir pradėjo Angkoro – miesto ir šventovių komplekso – statybą. Suryavarmano II (valdė apie 1113-1150) laikais baigiant Angkoro statybą pastatyta Višnaus šventovė - Angkor Vat. Tai vienas įspūdingiausių ir didžiausių išlikusių kulto pastatų pasaulyje, Kombodžos simbolis, pavaizduotas dabartinėje valstybinėje vėliavoje. Ši šventykla žinoma visame pasaulyje nepaprastai sudėtingais ornamentais ir neapsakomu grožiu.

Brazilijos miesto Rio de Žaneiro simbolis ir viena iš garsiausių pasaulio skulptūrų – ant aukščiausios kalvos stovinti per 30 metrų aukščio Kristaus statula. 1000 tonų sverianti Jėzaus statula stūkso Korkovado viršukalnėje, 700 metrų virš jūros lygio. Statyti ją pradėta dar 1922 metais, o darbai baigti tik 1931-aisiais. Mūsų laikais prie statulos kasmet apsilanko daugiau kaip 300 tūkstančių turistų. Dažnai galima išgirsti – iš kur bepažvelgtumėte, visada atrodo, jog Kristus savo rankas išskleidė Jums.

Moajai (Moai) yra monolitinės akmeninės skulptūros Velykų saloje. Iš viso saloje jų yra virš 600. Tarp jų nemažai yra likusių akmens skaldykloje įvairiose gamybos stadijose – panašu, kad skulptūrų gamyba buvo nutraukta staiga.

Pirmuosius saloje pasirodžiusius europiečius milžiniškos akmeninės skulptūros nedidelėje saloje, nutolusioje nuo Čilės 3600 km, labai nustebino.

Kokia buvo skulptūrų reikšmė ar paskirtis nėra visiškai aišku, nors yra bent keletas teorijų. Pagal populiariausią teoriją statulos buvo pastatytos maždaug prieš 500 metų salos gyventojų polineziečių. Moajai galėjo simbolizuoti protėvius arba svarbius gyvus asmenis. Akivaizdu, kad moajaus gamyba buvo ilgas ir sunkus darbas. Reikėjo ne tik iškalti statulą iš akmens, bet ir nutempti ją iki pajūrio. Jų gabenimui buvo naudojami mediniai rastai; manoma, kad būtent ši statulų manija labiausiai prisidėjo prie medžių išnykimo saloje.

Maskvos kremlius – seniausias architektūros ansamblis Maskvoje. Netaisyklingo trikampio plotą (27,5 ha) juosia mūro sienos su 20 bokštų (XVII a., svarbiausias Spaso bokštas, 1625 m.). Tai ilgalaikė Rusijos carų rezidencija. Po 1917 m. revoliucijos Kremlius tapo tuometinių Rusijos vadovų buveinė. Dabar jame yra Rusijos prezidento rezidencija. Palei vakarinę Kremliaus sieną išsidėsčiusi raudonoji aikštė su šv.Vasilijaus cerkve.

Eifelio bokštas (pranc. Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių. Iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys.

Mintis pastatyti tokį bokštą kilo lenkų kilmės inžinieriui iš Dižono Giustavui Eifeliui (Gustave Eiffel, 1832-1923 m.). 1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti Paryžiuje buvo rengiama Pasaulinė paroda. G. Eifelis, laimėjęs konkursą aukščiausiam pastatui, pažadėjo, kad Prancūzija bus vienintelė šalis, kurios vėliava plevėsuos ant 300 m aukščio stiebo.

Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 2 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 150 000 geležies gabalų, 40 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm²).

Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti. Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.

Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių). Giedriomis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su televizijos antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų.

Prieš 120 metų spalio 28-ąją Niujorke esančioje Bedlou saloje (dabar Laisvės sala) iškilmingai atidengtas garsiausias Šiaurės Amerikos paminklas — Laisvės statula. Įdomiausia, jog žinomiausias Amerikos simbolis "Ledi Liberty“ — visiškai neamerikietiškas. Tai prancūzų dovana nuolatiniams jų kritikams iš užatlantės. Draugystės ir bendradarbiavimo simbolis. Skulptoriaus Frederico Auguste’o Bartholdi sukurta nedidelė moters skulptūra virto gigantišku kūriniu — 46 metrų aukščio, sveriančiu 225 tonas. Iš pradžių statula stovėjo Paryžiuje, paskui buvo išmontuota, supakuota į dėžes ir išplukdyta į Niujorką. Keturis mėnesius ją montavo. Beje, Bartholdi pozavo žmona, tad Amerikos simboliu tapo prancūzė. Patiems amerikiečiams atiteko kuklesnis vaidmuo — jie sukūrė pjedestalą.

Legendinis Stounhedžas (Stonehenge) (apie 3100-1800 metais pr.m.e.) – vienas įžymiausių objektų visoje Europoje. Milžiniškų akmenų (kurių kiekvienas sveria ne mažiau kaip 50 tonų) statiniai Didžiojoje Britanijoje iki šiol žadina vaizduotę. Dėl šių statinių prasmės ir reikšmės jau diskutuojama keletą šimtmečių, manoma, kad tai galėjo būti senovės keltų kapai, arba observatorija, taip pat, kad šių didžiulių akmenų, sustatytų ratu, kūrėjai buvo ateiviai... Iki galo Stounhedžo paslaptis taip ir neįminta.

Piramidės buvo milžiniški faraonų - Egipto (Afrika) karalių - antkapiai. Gizos piramidės Egipte yra seniausias Antikos stebuklas ir vienintelis, išlikęs iki šių dienų. Archeologų nuomone, Didžiąją piramidę statė apie 100 tūkst. žmonių 20 metų. Jai statyti sunaudota per 2 mln. akmens luitų, kurių kiekvienas svėrė virš 2,5 tonos. Statant nebuvo naudojamas joks skiedinys, tačiau akmens luitai sudėti taip glaudžiai, kad iš išorės tarp jų neįmanoma įsprausti nė peilio ašmenų. Didžiosios Gizos piramidės aukštis - 147m.

Šis garsus amfiteatras pastatytas 70-82 mūsų eros metais. Kolizėjus statytas Romos pergalių ir karuose dalyvavusių legionierių garbei atminti. Jo konstrukcija panaši į bet kokį šiuolaikinį stadioną, kurio centre vykdavo žiaurios kovos ir žaidimai, skirti palinksminti žiūrovus.

Didžioji kinų siena (Chang Cheng – Ilgoji siena) yra be abejonės viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Deja, niekas tiksliai nežino, kokio ilgio ji yra iš tikrųjų. Manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos ilgis apie 2400 km). Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog sienos ilgis beveik 6800 km, bet ne visais laikais siena buvo vienodo ilgio. Didžioji siena – tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Ji tęsiasi nuo Chinvangtao rytuose beveik iki Kaotai vakaruose (Gansu provincija).

Tai didžiausias žmonijos istorijoje rankų darbo statinys. Ji buvo pastatyta siekiant apsiginti nuo klajoklių genčių puolimų. Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir žemės/molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6 – 9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m. aukščio).

"Chichén Itzá” - žymiausias majų šventyklų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios civilizacijos centras. Įspūdingiausi statiniai: Kukulkano piramidė, Chaco Moolo šventykla, tūkstančio kolonų salė bei kalinių žaidimų laukai. Mieste esanti piramidė – paskutinė ir pati didžiausia iš visų, kurias pastatė majai.

Atėnų Akropolis, datuojamas 450 - 330 metais prieš Kristų. Statinys vadinamas šventąja Atėnų uola ir simbolizuoja miesto galybę bei piliečių saugumą. Tai vienas žymiausių senovės architektūros paminklų, tapęs šiuolaikiniu Graikijos simboliu.

Timbuktu (arba Tombuktu; pranc. Tombouctou) - miestas Malyje apie 20 km į šiaurę nuo Nigerio upės. Miestas įsikūręs svarbiame karavanų kelyje, vedusiame iš Viduriniųjų Rytų į Ispaniją. Timbuktu nuo XII a. priklausė Songajų imperijai bei Malio karalystei. Dykumos oazėje įsikūręs miestas buvo svarbus prekybinis (ypatingai prekyba druska) taškas bei vienas svarbiausių islamo centrų. Dėl to jis tapo vienas iš turtingiausių tame laikotarpyje. Dabar

32 463 gyventojų (2005 sausio 1) turintis miestas yra UNESCO saugomas pasaulio paveldo paminklas.

Mieste gausu XIII - XV a. mečečių ir charakteringų gyvenamųjų statinių iš molio.

Jo buvimas mena kito dykumos stebuklo - kabančių Babilono sodų egzistavimą.

Taj Mahal - vienas ekstravagantiškiausių paminklų meilei. Jį 1630 metais pastatė Imperatorius Shah Jahan po mylimos žmonos Mumtaz Mahal mirties. Tai vienas garsiausių Indijos pastatų. Pastatytas iš baltų akmenų ir apsuptas sodais Taj Mahal simbolizuoja nuostabų musulmonų kultūros grožį.

Šv. Sofijos soboras (Aghia Sovya) – pagrindinis buvusio Konstantinopolio statinys, pastatytas IV a. 404 metais Stambule (Turkija). Sofijos soborą padegė ir sugriovė miestiečiai, protestuodami prieš patriarcho Jono Hrisostomo išvarymą. Šventovė buvo atstatyta 415 m., valdant Feodosijui. Po to dar kelis kartus pastatas buvo sugriautas, išplėštas ir vėl atstatytas. 1453 m. sultonas Mehmetas II įsakė Šv. Sofijos soborą pertvarkyti į mečetę.

Šimtmečių bėgyje vis keitėsi šio statinio interjeras ir fasadas – pastatyta sultonų ložė, keturi minaretai, mauzoliejus su fontanu ir kt. 1935 m. Šv. Sofijos soboras paskelbtas muziejumi.

Sobore kolonos papuoštos augaliniais ornamentais, primenančiais nėrinius. Viena iš aštuonių kolonų, esanti šiaurinėje šventovės dalyje, laikoma stebuklinga. Prie jos, pagal padavimą, apsireiškė Šv. Georgijus. Galerijose yra daugybė įdomių mozaikų. Iš centrinės galerijos atsiveria nuostabus vaizdas į centrinę soboro dalį.

Maču Pikču (keč. Machu Picchu) – inkų XV – XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, giliai džiunglėse apie 70 km į šiaurę nuo Kusko.

Maču Pikču (pažodžiui „senoji viršukalnė“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu.

Jis buvo atrastas tik 1911 m. Mieste buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.

Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau konkistadorai miesto nenukariavo ir nesugriovė. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
28(4)
19(0)
15(0)
14(0)
13(0)
12(1)
11(1)
10(1)
Savaitės
108(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)