Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Persukti laikrodžius (šviesos švaistymas)

2007-10-30 (10) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (275)
    Share

Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomų ir kitokį požiūrį į mūsų gyvenimo paradoksus. Nors tema labai konkreti - kiek mes išlošiame (ar apsimetame išlošę) persukdami laikrodžius ir keisdami laiką iš vasaros į žiemos - visgi ji netikėtai išsirutulioja žymiai platesniais mąsteliais: apskritai kiek dabar populiarių "ekologiškų" šūkių ir lozongų yra tikri ir praktiškai veiksmingi.

Apie tai, kad dienos šviesa yra vertybė pirmas susigriebė ir parašė Benjaminas Franklinas 1784 metais. Jis baisiai mėgo ekonomiką, t.y. taupymą. Ir jam taip pagailo sudeginamų žvakių, kad jis ėmė ir parašė laišką The Journal of Paris redaktoriui. Tačiau persukinėti laikrodžių Franklinas nesiūlė. Jis siūlė tiesiog anksčiau keltis ryte ir anksčiau gultis - reiškia ilgiau išnaudoti dienos šviesą ir mažiau tamsą apšvietinėti žvakėmis.

Pirmasis pasiūlęs laikrodžius persukinėti buvo Williamas Willett. Šis žmogus keldavosi anksti ir jodinėdavo ant savo žirgo arba žaizdavo golfą, žodžiu, džiaugėsi pasauliu ir nuostabia gamta. Bet negalėjo jis vienas džiaugtis tyliais ir vaiskiais rytais, jis labai troško, kad ir kiti keltųsi anksti ir džiaugtųsi kartu su juo. Todėl 1907 metais Willett parašė pamfletą apie tai kaip gera keltis anksti ryte, kaip būtina ir reikalinga persukinėti laikrodžius ir galiausiai pateikė visą virtinę skaičiukų kiek mes sutaupytume, jei persuktume laikrodžius.

Willett nuosekliai rašė ir rašė apie tai, visą savo likusį gyvenimą užsiėmė dienos šviesos panaudojimo idėjos lobizmu, tačiau nesėkmingai. Jis mirė 1915 taip ir nepamatęs, kaip žmonės taupo šviesą. Žmonija 10 metų aktyviai priešinosi Willett ir jo idėjai. Visi buvo baisiai nepatenkinti ir rėkė: "tu mums neaiškink kaip mes turime gyventi!" Žmonėms juk baisiai nepatinka kai kas nors pateikia gerą idėją. Tada žmonija jaučiasi nesaugi, nes tai juk ne ji pateikė protingą idėją, reiškia ne ji protinga, protingas kažkas kitas, o ji, taip išeina, kvaila. Ak, kaip nemėgsta būti žmonija kvailesnio vietoje. Todėl šitaip aktyviai priešinasi. Bet tik idėjos autoriui numirus nuo 1916 metų visos šiaurės pusrutulio šalys, o ir pietų pusrutulio šalys esančios toliau nuo ekvatoriaus aktyviai pradėjo įsivedinėti vasaros laiką (Day-Saving Time, DST). Idėja juk labai gera, tik baisiai nesinorėjo pripažinti, kad kažkas yra protingesnis.

Šiuo metu visa Europos Sąjunga, Rusija, Kanada, JAV ir kitos šiaurės pusrutulio šalys taupo dienos šviesą. Taip pat taupo ir pietų pusrutulio šalys esančios toliau nuo ekvatoriaus. Sutaupome labai daug elektros energijos. Be to, mūsų organizmai sunkiai prisitaiko prie naujo laiko ir daugiau nervinamės, stresas, vaikai į darželius apskritai neatsikelia, žodžiu, visų sveikata pašlija, todėl klesti medicina, BVP auga ir sutaupome dar šiek tiek pinigų. Gal ir savo sveikatos sąskaita, bet tikrai sutaupome.

Taupyti yra absoliutus gėris. Juk rūšiuojame, taupome vandenį, taupome elektros energiją ir ne tik dėl pinigų, bet dabar jau ir dėl aplinkos taupome. Todėl labai nustebsite, kad didžioji pasaulio dalis NETAUPO, t.y. jie nepersukinėja laikrodžių! "Tai kaip jie drįsta!", - jau matau pasipiktinusius veidus. "Juk globalinis atšilimas gresia, kaip jie drįsta netaupyti? Čia turbūt vėl tos neišsivysčiusios šalys..." Ir vėlgi jūs teisūs. Netaupo būtent Afrika, Azija ir Pietų Amerika. O kadangi ten gyventojų yra daugiausiai, taigi, esame taupančioji mažuma.

Bet nenusiminkite gerieji žmonės. Yra ir geroji naujiena. Pasirodo, jog tiems žmonėms ir nebūtina taupyti, nes šalia ekvatoriaus dienos šviesos yra pakankamai daug ir nereikia nieko taupyti.

Dienos šviesos taupymo problema yra dirbtinė. Kaip ir visos kitos taupymo programos - ji yra dirbtinė. Kitaip tariant, pirmiau išrandame žvakes, elektrą, naudojam kurą, teršiame planetą, o paskui stengiamės TAUPYTI visa tai. Pirmiau sukuriame visa tai tam, kad NAUDOTI, o paskui taupome ir stengiamės kuo MAŽIAU NAUDOTI. Paradoksas: technikos svajonė - išplisti ir padaryti visus laimingais - išsipildžiusi padaro visus nelaimingais. Tiek ilgai pramušinėjam, kad koks nors naujas išradimas būtų priimtas visuomenės, kad išplistų ir taptų visuotinai prieinamu gėriu, o kai tai išsipildo, pamatome, kad tai yra blogis ir skubame visa tai riboti, taupyti ir naudoti kuo mažiau.

Ir pabaigai - pasakaitė apie praeitį. Kažkada žmogus gyveno šiltuose kraštuose. Ten buvo pakankamai ir šviesos, ir maisto. Nieko nereikėjo taupyti. Visi visko turėjo. Buvo tik vienintelė problema - nebuvo problemų. Reiškia žmonės nutarė susikurti sau problemų. Jie nuėjo tolyn nuo upės iš kurios gėrė vandenį į bevandenę žemę ir ėmė dirbti, t.y. kasti šulinius. Nes juk reikėjo kažką gerti. Jie nuėjo tolyn nuo šilumos, todėl pradėjo statyti namus ir austi audinius, kad apsirengti. Jie nuėjo tolyn nuo šviesos ir ėmė taupyti kiekvieną šviesos valandėlę atsukinėdami laikrodžius...

Moralas - tiesiog būkim savimi. Nuo savęs nepabėgsime. Gyvenkime ir nedarykime problemų vien tam, kad paskui galėtume jas spręsti. Išmintis glūdi problemų neturėjime, o ne jų išsprendime.

Autorius: Laimis Žmuida

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (10)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
100(0)
44(1)
35(0)
35(0)
19(0)
17(0)
14(5)
12(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
58(0)
Mėnesio
177(16)
136(21)
129(2)
93(0)
90(0)