Jaunieji mokslininkai: Lietuvoje klesti pseudomokslas :: www.technologijos.lt

Mokslo ir technologijų pasaulis

Jaunieji mokslininkai: Lietuvoje klesti pseudomokslas
Publikuota: 2010-05-21

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) apžvelgė, kaip Lietuvos mokslas pakito per Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Sąjungos atstovai tvirtino, jog šiuo metu Lietuvoje klesti pseudomokslas. Daug vilčių šiuo metu dedama į Europos Sąjungos struktūrinius fondus, tikimasi, jog fondų lėšos pastatys Lietuvos mokslą ant kojų, tačiau LJMS ir šias viltis vertina skeptiškai.

Ar Lietuva mokslininkams nepatraukli?

„Mokslininkų skaičius išaugo, tačiau tai mokslo kokybės negerina“, – sakė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė. Perspektyvūs mokslininkai palieka šalį, tad aukšto lygio ekspertų Lietuvoje vis mažiau. Dar viena jų mažėjimo priežastis – senėjimas: sąjungos eksperto Tomo Žalandausko teigimu, Lietuvoje iš maždaug 6000 mokslininkų apie pusė yra beveik pensinio amžiaus.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė tvirtino pastebinti mokslininkų išvykimo tendenciją, tačiau tvirtino nieko blogo nematanti: „Jei jaunieji mokslininkai doktorantūros studijas renkasi kitur, nieko blogo, svarbu, kad į Lietuvą jie sugrįžtų pabaigę mokslus“, – sakė N. Putinaitė.

„Labai daug tikimasi iš ES struktūrinių fondų, kurių parama bus skirta verslo ir mokslo slėniams, tyrimų programoms, mokslininkų pritraukimui į Lietuvą, bus remiami ir jaunieji Lietuvos mokslininkai, jie skatinami vykti į podoktorantūrines stažuotes“, – sakė T. Žalandauskas. Tačiau jis klausė, ar šios investicijos duos naudos.

Pasak jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės, daugiausia investicijų Lietuvoje, kuriant mokslo ir verslo slėnius, teks pastatų sienoms ir mokslinei aparatūrai, o moksliniai tyrimai, mokslininkų pritraukimas į Lietuvą lieka nuošalyje. Dėl to T. Žalandauskas ragino nebijoti skirti užsienio mokslininkams gerokai didesnių atlyginimų, esą šie pagerintų šalies mokslo kokybę.

Vilniaus universiteto lektorė dr. Vilmantė Pakalniškienė, į Lietuvą gyventi ir dirbti sugrįžusi mokslininkė, tvirtino, jog sunkumų pritraukti gabius žmones kyla ir Švedijai: „Tačiau švedai turi geresnes sąlygas pritraukti mokslininkus nei lietuviai. Finansavimas mokslui ten – vienas didžiausių Europoje, jį lengviau gauti“, – pasakojo V. Pakalniškienė.

Kaip tvirtino N. Putinaitė, jaudintis dėl finansavimo mokslininkams nereikėtų, nes pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas mokslininkai ir jaunieji mokslininkai vykdyti tyrimus ir realizuoti inovatyvias idėjas bus skatinami grantais. Šiuo metu Lietuvoje vieši tarptautinių ekspertų grupė, vertinanti pateiktas paraiškas pateiktas grantams gauti. Jiems skirta apie 40 mln. litų, o iki 2012 m. – 120 mln. litų. Papildomai 70 mln. litų skiriama tematikoms, susijusioms su slėnių plėtra. Remiant geriausius mokslininkus, jų veikla bus visiškai aprūpinta artimiausius kelerius metus“, – tvirtino N. Putinaitė. Ji pridūrė, kad į grantus pretenduoja ir užsienyje gyvenantys lietuviai mokslininkai.

Finansavimas – nemenkas

Nors V. Pakalniškienė ir jaudinosi, kad finansavimas šiuo metu teikiamas tik trumpalaikiams Lietuvos mokslininkų projektams, šiuo metu taisyklės keičiasi. Konkursinis Lietuvos tarptautinio lygio mokslininkų finansavimas – „grantas“ bus teikiamas trejiems metams, o jaunųjų mokslininkų podoktorantūrinės stipendijos bus skiriamos dvejiems metams.

„Greta struktūrinių fondų lėšų iš biudžeto finansuojamos ir nacionalinės programos, skirtos specifinėms problemoms nagrinėti, humanitarinių ir socialinių mokslų lituanistinėms temoms. Tik startavusios nacionalinės programos dar prižiūrimos, vertinamas jų efektyvumas, teikiamos paraiškos, ir jei reikės programas koreguoti, esame pasirengę tai daryti“, – sakė N. Putinaitė.

Ilgalaikiškumą garantuos ir institucijų biudžetinio finansavimo tvarka. „Anksčiau institucijos bus finansuojamos už kiekvienų metų darbus ateinantiems metams, tačiau dabar įvedėme finansavimą už mokslo veiklą trejetui metų, o institucijos bus tikrinamos kas šešerius metus, po vertinimo peržiūrint ir bazinio finansavimo skyrimą“, – pasakojo N. Putinaitė.

Ji teigė, jog ilgainiui bus vertinama, kurios struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės daugiausia pasiteisins ir kurias mokslininkai priims geriausiai, o pasibaigus struktūrinių fondų pinigams, numatoma perimti sėkmingiausių priemonių modelius nacionaliniu mastu.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas T. Žalandauskas tvirtino pasigendąs mokslo ir verslo ryšio. Jo nuomone, Lietuvos verslininkai, remdami mokslo tyrimus, mokslininkus, smarkiai atsilieka nuo kitų mokslo pažangą padariusių pasaulio šalių.

T. Žalandauskas patikino, jog kitų šalių kontekste valstybės investicijos į mokslą atrodo „visai pusėtinai“. T. Žalandausko tvirtinimu, bendro vidaus produkto (BVP), investuojamo į mokslą procentas palyginti nesiskiria nuo kitų šalių, tačiau lyginant pinigų sumas, matomas akivaizdus skirtumas, nes pažengusių šalių pats BVP daug didesnis nei Lietuvos.

Ar mokslinė produkcija išties bevertė?

„Mokslinės produkcijos skaičius išaugo – gaila, bet tai turėtų būti sugebėjimo prisitaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų pasekmė, nes reikalaujama daugiau straipsnių rašyti, ir mokslininkai sugeba tą apeiti: vyksta „prisirašinėjimai“ prie kitų mokslininkų straipsnių arba tiesiog spausdinami nelabai aukštos kokybės straipsniai. Tik apie 10 proc. visos produkcijos yra tikrai aukštos kokybės“, – teigė V. Petrikaitė. Lietuvoje klesti pseudomokslas.

Kaip teigė švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė, tokios tendencijos daugeliui žinomos ir suprantamos, tačiau viceministrė tvirtino, jog apsaugai nuo tokių dalykų yra imtasi priemonių. Ji minėjo, jog grantas bus teikiamas ne institucijai, o mokslininkui, tad institucijų, projektų vadovams lieka mažiau galimybių parašyti savo pavardes po darbuotojų moksliniais darbais.

Be to, N. Putinaitė minėjo, jog šiuo metu atnaujinama darbų vertinimo metodika, kurioje numatyta atlikti darbo ekspertizę. „Humanitariniuose ir socialiniuose moksluose praėjusiais metais buvo atliktas ekspertinis mokslo darbų vertinimas. Tai iš dalies patvirtino Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apibūdintas ankstesnės mokslo plėtros tendencijas“, – pasakojo N. Putinaitė. Dabar vertinimo sistema keičiama ir siekiama įtvirtinti kuo objektyvesnę ir nešališkesnę mokslinių darbų bei mokslo taikomosios veiklos vertinimo sistemą.

Ar gali Lietuvos mokslas atnešti šaliai naudos?

Kad Lietuvos mokslas duotų naudos, jis turi tapti žinomas pasaulyje. Dabar Lietuvos mokslas ir mokslo populiarumas pasaulyje menkas.

Tačiau Lietuva susiduria ne tik su tyrimų svarbos, bet ir su mokslo lyderių trūkumu. Žymūs žmonės ir svarbūs jų darbai padeda populiarinti Lietuvos mokslą ir mokslo laimėjimus pasaulyje. Tačiau, kaip tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė, Lietuva neturi daug lyderių.

Vilniaus universiteto lektorė dr. V. Pakalniškienė sakė, jog norint, kad Lietuvos mokslas būtų pastebėtas, reikalingos ne tik asmenybės, bet ir jaunos, inovatyvios idėjos, kurias galima pritaikyti gyvenime. „Negalima atsilikti nuo pasaulinės rinkos, antraip darbai nebus labai vertingi“, – aiškino V. Pakalniškienė. Jos nuomone, dabar pasaulyje ryškėja tarpdisciplininių tyrimų svarba, tad Lietuva tam turėtų skirti gerokai daugiau dėmesio, nei skiria dabar.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė V. Petrikaitė sveikino slėnių kūrimą, tačiau ji tvirtino abejojanti investicijų tikslingumu: „Užsienyje daugiausia dėmesio skiriama sprendimams, kur koncentruoti pinigus, kur jie turi patį didžiausią potencialą. Lietuvoje kyla abejonių, ar investuoti pinigai atneš apčiuopiamos naudos“, – sakė V. Petrikaitė. 

Anot N. Putinaitės, pradėti diskusijas dėl prioritetinių, dar ankstesnės vyriausybės nustatytų krypčių, jau per vėlu. Biotechnologijos, nanotechnologijų, bioinformatikos, informacinių technologijų sritys, mechatronika, civilinė inžinerija, kūrybinės industrijos išskirtos įvertinant, kiek daug stiprių mokslininkų šiose srityse turi Lietuva. Šiuo metu reikia pradėti diskusijas dėl Lietuvos prioritetų po dešimties metų.

„Kai kurie laukai neliko paliesti. Tai lėmė pasirinkimas. Pasigirsta pagrįstų nuomonių, jog net ir išskirtų sričių Lietuvai per daug“, – sakė N. Putinaitė, pridurdama, jog norintys įstraukti į programas mokslininkai savo tyrinėjimus, jų problematiką, gali pakreipti prioritetinių tyrimo krypčių linkme. Mokslinių tyrimų tarpdiscipliškumas yra įprasta tarptautinė praktika.