Mokslo ir technologijų pasaulis

Europos Sąjungoje pigiausias internetas - Lietuvoje, o reklamos vis dar neatitinka realybės
Publikuota: 2014-03-26

Antradienį paskelbtais Europos Sąjungos (ES) duomenimis, 400 mln. Europos interneto naudotojų tenka dalyvauti geografinėje loterijoje dėl plačiajuosčio ryšio kainos, spartos ir pasirinkimo. ES plačiajuosčio ryšio rinkose nėra nei pasiūlos modelio, nei nuoseklumo. Vartotojus trikdo ir operatorių pateikiamos informacijos skirtingumas, todėl galimybė pasirinkti jiems tinkamiausią variantą ribota.

Populiariausių plačiajuosčio ryšio pasiūlymų kainos kai kuriose valstybėse narėse gali būti keturis kartus didesnės nei kitur, net atsižvelgus į valstybės perkamąją galią.

Vartotojai vidutiniškai gali naudotis tik 75 proc. pagal sutartį numatytos plačiajuosčio ryšio spartos, o du trečdaliai piliečių nežino, kokia interneto ryšio sparta numatyta pagal jų sutartį.

Kitą savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl Komisijos planų kurti žemyno ryšių infrastruktūrą, kuri leistų užtikrinti daugiau skaidrumo, daugiau teisių ir geresnes paslaugas vartotojams.

Didžiuliai kainų skirtumai

Naujausių tyrimų duomenimis, reklamuojamų 12–30 Mb/s spartos kategorijos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio, kuriuo naudojasi dauguma europiečių, pasiūlymų kainos įvairiose ES valstybėse skirtumai yra didžiuliai. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, kaina gali siekti nuo 10–46 eurų iki 140 eurų už mėnesį.

Pigiausiai plačiajuostis ryšys siūlomas Lietuvoje (nuo 10,30 eurų), Rumunijoje (nuo 11,20 eurų) ir Latvijoje (nuo 14,60 eurų). Kipre pigiausias pasiūlymas gali siekti net 46,20 eurų. Nuo jo nedaug atsilieka Ispanija (38,70 eurų) ir Airija (31,40 eurų). Didžiausias siūlomų kainų intervalas užfiksuotas Lenkijoje (20–140 eurų) ir Kroatijoje (30–121 eurų).

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Bendros interneto rinkos kol kas neturime ir ją būtina sukurti. Nėra jokios priežasties, dėl kurios už tokį patį plačiajuostį ryšį vienas Europos pilietis turėtų mokėti keturis kartus daugiau nei kitas.“

Kai kuriuos rinkų skirtumus galima pagrįsti pagrindinių išlaidų ir pajamų skirtumais, tačiau daugeliu atvejų juos lemia nuolatinis rinkos susiskaidymas. Sukūrus žemyno ryšių infrastruktūrą šie kainų skirtumai išnyks, nes bus suteikta daugiau galių vartotojams ir sukurta palankesnė aplinka investuotojams ES bendrojoje rinkoje, kurioje perspektyvūs operatoriai turės galimybę parduoti paslaugas kitų šalių vartotojams.

Ką gauna vartotojas?

Daugiau nei 10 tūkst. savanorių namuose per 7 mlrd. kartų išmatavus interneto ryšio spartą paaiškėjo, kad faktinė duomenų atsisiuntimo sparta kartais gali siekti tik 64 proc. reklamuotos spartos.

Reklamuojamą spartą dažniausiai atitinka planai, teikiami kabeliniu ryšiu (89,5 proc.), rečiau – šviesolaidžio kabeliais (82,7 proc.), o didžiausius skirtumus užfiksavo DSL klientai (63,8 proc.).

„Nors patys tinklai gerėja, spraga tarp reklamuojamos ir faktinės spartos tebėra tokia pat didelė, kaip 2012 m. Todėl akivaizdu, kad būtina sustiprinti ir suvienodinti vartotojų teises, kaip siūloma žemyno ryšių infrastruktūros teisės aktų rinkinyje. Pats laikas bendrovėms bendradarbiauti ieškant geresnių būdų reklamuoti ir apibūdinti savo produktus. Tikiuosi būtent tokios reakcijos į minėtas išvadas“, – sakė N.Kroes.

Įgyvendinus siūlomą žemyno ryšių infrastruktūros reformą bus suteikta naujų teisių, pavyzdžiui, teisė į suprantamai surašytas sutartis ir lengviau palyginamą informaciją. Visų pirma, operatoriai turės pateikti tikslią informaciją apie faktinę duomenų perdavimo spartą. Vartotojai turės daugiau galimybių pakeisti paslaugos teikėją arba sutartį, galės nutraukti sutartį, jei interneto ryšio sparta neatitinka žadėtosios, taip pat vartotojas, pakeitęs interneto paslaugų teikėją, turės teisę reikalauti, kad jo e. laiškai būtų persiunčiami nauju e. pašto adresu.

Reikia savanorių

Kompanijos „SamKnows“ atliekamas tyrimas vyks iki šių metų pabaigos, numatyta dar viena metinė patikra. Europos vartotojai gali išmatuoti savo interneto paslaugų teikėjo ryšio veikimo charakteristikas, prisijungę prie savanorių bendrijos, veikiančios visose 28 ES valstybėse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje.

Pasirinktiems vartotojams bus išsiųstas mažas įrenginys, jungiamas prie namų interneto jungties. Šis įrenginys atliks seriją automatinių testų, kai linija nenaudojama. Jis nustatys vartotojo plačiajuosčio ryšio jungties spartą ir veikimo charakteristikas.