Mokslo ir technologijų pasaulis

Slapta JAV karinė bazė Grenlandijoje kelia katastrofos grėsmę
Publikuota: 2016-08-08

Kolorado universiteto (Boulderis, JAV) svetainėje rašoma, kad iš ledo gniaužtų gali išsilaisvinti dar praėjusio šimtmečio vidury įkurta ir seniai apleista slapta JAV karinė bazė Grenlandijoje.

Klimato kaita gali pridaryti daug bėdų – kylant oro temperatūrai Viduriniai Rytai gali tapti negyvenama zona, tirpstant Arkties ledynams kyla jūros lygis. Tačiau ledynų tirpimas kelia dar vieną ligi šiol nepastebėtą pavojų. Jei taip vyks ir toliau, amžino įšalo zonoje kadaise paslėptos karinės paslaptys gali tiesiogine to žodžio prasme iškilti į dienos šviesą.


Kolorado universiteto (Boulderis, JAV) svetainėje rašoma, kad iš ledo gniaužtų gali išsilaisvinti dar praėjusio šimtmečio vidury įkurta ir seniai apleista slapta JAV karinė bazė Grenlandijoje.

Savaime tai būtų niekis, tačiau mokslininkai jau dabar dreba, pagalvoję, kas bus, kai šimtai tonų ten paliktų toksiškų atliekų ims tekėti į vandenyną.

Vadinta miestu po ledu, Šaltojo karo laikų armijos bazė „Camp Century“ buvo iškirsta Grenlandijos amžino įšalo ledynuose dar 1959 m. Oficialiai buvo teigiama, kad čia vykdomi moksliniai statybos ekstremaliomis sąlygomis technologijų tyrimai ir eksperimentai. Neoficialiai ketinta šią vietą paversti branduolinių raketų, kurios gali pasiekti sovietų sąjungą, baze.

Planuota po ledu statyti 4000 km ilgio tunelių sistemą ir ten laikyti 600 raketų. Nors iš viso to nieko neišėjo, bazėje gyveno 200 karių, o energiją jai tiekė branduolinis reaktorius.

Kai galiausiai 1967 m. bazę buvo nutarta iškeldinti, personalas tiesiog atsistojo ir paliko viską taip, kaip yra. Tikėtasi, kad amžinas įšalas netrukus visas kenksmingąsias medžiagas palaidos giliai po ledu. Iš esmės taip ir įvyko – per prabėgusius metus apleista bazė atsidūrė po 35 metrų storio ledo sluoksniu.

Bet dabar Williamo Colgano vadovaujamų Jorko universiteto Toronte mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad jei ledynai tirps tokiu greičiu, apleista bazė visiškai išsivaduos iš ledo gniaužtų dar iki šio šimtmečio pabaigos.

„Mūsų sukurtas klimato kaitos modelis rodo, kad maždaug 2090 m. teritorijoje aplik bazę sniego audras pakeis atodrėkis. O jau tuomet procesas bus nebesustabdomas – anksčiau ar vėliau visas ledynas ištirps“, – sako W.Colganas.

Išsilaisvins iš ledo ir apleistoje bazėje paliktos toksiškos atliekos. Tiesa, branduolinį reaktorių kariuomenė išsivežė, tačiau visa infrastruktūra liko. Tų laikų statybos technologijų Arktyje specialistai sako, kad turėjo likti milžiniškas kiekis itin toksiškų polichlorintų bifenilų (PCB), kuriuos naudoti seniai uždrausta. Be to, bazėje palikta apie 200 tonų dyzelino ir 240 tonų užterštų skysčių. Ne šiaip užterštų, o naudotų branduoliniams reaktoriams aušinti.

Visas šis gėris atsidurs vandenyne ir tai tikrai nepagerins ekologinės būklės. Blogiausia, kad visiškai nieko neįmanoma padaryti, kad nuo to apsisaugotume – dabar valymo darbų kaina būtų beprotiška.

„Realiai situacija tokia, kad lieka tik laukti, kol ledas ištirps, ir tik tuomet bus galima planuoti kokius nors darbus“, – sako mokslininkai.

Tačiau ir tada ką nors padaryti bus sunku dėl politinių motyvų. JAV bazė buvo pastatyta Danijai priklausiusioje Grenlandijos žemėje, o dabar Grenlandiją valdo vietos valdžia. Tampa visiškai neaišku, kas atsakingas už tas atliekas. Būtent tai pasauliui kelia netgi daugiau grėsmės negu patys teršalai.

„Mūsų seneliai šiukšlino visuose pasaulio kampeliuose, o dabar kintantis klimatas drebina tas atliekų saugojimo vietas. Tai visiškai naujas politinis iššūkis, apie kurį reikia rimtai susimąstyti“, – sako W.Colganas.