Mokslo ir technologijų pasaulis

Tikras kuriozas: kaip viena nedidelė smulkmena galbūt ir nulėmė besąlygišką Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare
Publikuota: 2018-01-01

1944 metų birželio 6 dieną įvykęs sąjungininkų išsilapinimas Normandijoje nulėmė Adolfo Hitlerio ir visos nacistinės Vokietijos nuopuolį. Tačiau ar gali būti, kad nacių lyderis būtų išlikęs valdžioje ir įveikęs sąjungininkus, jeigu vienas keistas ir net komiškas dalykas būtų susiklostęs kiek kitaip?

Sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje tiesiog turėjo būti sėkmingas bet kokia kaina – nes kitu atveju, tikėtina, galiausiai būtų buvusi sudaryta taikos sutartis, padalijusi Europą tarp Vokietijos ir Rusijos: dar auštant 1944 metų birželio 6 dienos rytui toks scenarijus buvo itin tikėtinas.

A. Hitlerio kariuomenė buvo puikiai įsitvirtinusi. Puikūs nacių tankai buvo pozicionuojami taip, kad galėtų greitai kontratakuoti – jeigu kas nors užpultų šiaurės Prancūzijos krantuose. Lygiai taip pat gerai buvo pasiruošusios ir taip išgirtos vokiečių oro pajėgos.

Žymusis amerikiečių karo vadas generolas Dwightas Eisenhoweris puikiai tą žinojo. Nepaisant užvedančios kalbos išsilaipinimo Normandijos krantuose išvakarėse, jis buvo pasiruošęs laišką, jeigu išsilaipinimas būtų nesėkmingas.

Tad sąjungininkų pergalė priklausė ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo A. Hitlerio.

Tuo atveju, jei sąjungininkai surengtų puolimą, lemiamą žodį dėl kariuomenės dalinių išsidėstymo turėjo tarti pats A. Hitleris. Problema buvo ta, kad fiureris buvo itin impulsyvus žmogus – jo emociniai protrūkiai būdavo nevaldomi, o vien paprasčiausias suerzinimas galėjo lemti pavaldinio pažeminimą pareigose.

Pirmieji nepatvirtinti pranešimai apie sąjungininkų išsilaipinimą buvo gauti birželio 6 dienos 4 val. ryto – tačiau apie tai pranešti norėję pavaldiniai rado A. Hitlerį miegantį. Ir niekas nedrįso jo žadinti.

Niekas nežinojo, ar ši informacija yra tikra, kadangi ji buvo gauta iš dvigubo agento, kuriuo nebuvo visiškai pasitikima – taip pat dėl nuolatos sąjungininkų skleidžiamos prieštaringos informacijos. Be to, tą dieną oras Normandijoje buvo itin blogas, todėl vokiečiai pamanė, kad tai tėra blefas, o tikrosios grėsmės tikėjosi iš šiaurinės pusės. Na, o fiureriui pasakyti, kad niekas tiksliai nežino, kaip yra iš tikrųjų, niekas nedrįso.

Ir šis delsimas vokiečiams kainavo jeigu ne pergalę, tai bent jau itin palankią taikos sutartį. O sąjungininkams tai suteikė 12 itin naudingų valandų.

Rezerve buvę vokiečių kareiviai ir tankai, kurie galėjo itin operatyviai reaguoti į bet kokį antpuolį, tiesiog ramiai sėdėjo ir laukė. 10 000 besislepiančių karių paliko fronto liniją tuščią, o 175 000 sąjungininkų karių po truputį laipinosi Normandijos krantuose.

Dykumos lapės pravardę turėjęs vokiečių generolas Erwinas Rommelis, kuris buvo pelnęs pagarbą bei baimę už revoliucinę taktiką Afrikoje, tuo metu buvo savo namuose Vokietijoje ir šventė savo žmonos 50 metų jubiliejų. Jis greitai nusigavo iki fronto linijos, tačiau ten pamatė, kad jo rankos yra surištos.

E. Rommelis nuolatos mėgino susisiekti su A. Hitleriu bei jo personalu, tačiau jam buvo liepta laukti. Tik vienas žmogus – senas generolas Rundstedtas drįso imtis iniciatyvos. Jis nepaisė savo tiesioginio viršininko ir 7 val. ryto dviems rezerviniams tankams greitai keliauti link Kano miesto – kol sąjungininkų lėktuvai nepavertė šios užduoties neįmanoma.

Tuomet jis susisiekė su centrine būstine, kur jam buvo pasakyta, kad jis negali perkelti tankų ir turi laukti A. Hitlerio įsakymo.

Kai A. Hitleris galiausiai pabudo ir ėmėsi veiksmų, jau buvo 16 val. po pietų. Jis iškart liepė sustiprinti Kaną. Tačiau tuo metu jau buvo per vėlu, nes danguje sklandė sąjungininkų oro pajėgos.

Taigi, be fiurerio žinios sąjungininkai sėkmingai tvarkėsi 12 valandų, o vokiečiai pavėlavo. D. Eisenhowerio laiškas niekada nebuvo perskaitytas, o visa kita, kaip sakoma, – jau istorija.

Parengta pagal news.com.au