Mokslo ir technologijų pasaulis

5 moksliški galvosūkiai atsipalaidavimui: tai ar auksas, ar plunksnos yra sunkesnės?
Publikuota: 2018-05-04

Kartais ne viskas yra taip, kaip atrodo. Nors kai kurie faktai yra kartojami labai dažnai, vėliau paaiškėja, kad tai tėra mitas. Arba net paprasti klausimai suklaidina net ir labai protingus žmones. Štai 5 paprasti galvosūkiai su moksliniu prieskoniu.

Šioms užduotims įveikti gali prireikti šiokių tokių žinių. Tačiau, jei dažnai skaitote įvairius mokslo populiarinimo straipsnius, gerai pagalvoję į visus klausimus turėtumėte atsakyti be didesnio vargo.

1. Kas sveria daugiau - auksas ar plunksnos?

Įsivaizduokite, kad nueinate į auksakalio parduotuvę ir nusiperkate 15 uncijų investicinio aukso gabalėlį. Tuomet nueinate į siuvimo reikmenų parduotuvę ir įsigyjate 15 uncijų plunksnų. Tačiau parėję namo pastebite, kad pirkiniai sveria nevienodai. Kuris yra sunkesnis? Kodėl?

2. Per kur jūsų kūną palieka šiluma?

Žiemos viduryje ruošiatės išeiti iš namų, tačiau paskutinį kartą pažvelgęs į televizoriaus ekraną išgirstate, kad jums būtina kepurė. Vyras televizoriaus ekrane teigia: „Didžiąją dalį šilumos žmogaus kūnas praranda per galvą, todėl reikia visada užsimauti kepurę“. Tiesa tai ar mitas?

3. Keli pojūčiai dalyvauja šioje situacijoje?

Jūs žinote, kiek pojūčių turi žmogus. Taigi, įsivaizduokite save visiškai tamsiame kambaryje. Jūs net negalite pasakyti, į kurią pusę esate atsisukę, kur yra kambario sienos - nematote net savo paties delno priešais savo veidą. Tuomet iš šono prie jūsų labai greitai pribėga žmogus ir stipriai jus pastumia. Jūs dar pabandote kur nors įsikibti, bet nieko šalia nėra, todėl jūs krentate ant žemės. Kelis iš savo pojūčių panaudojote šioje situacijoje?

Patarimas - nekurkite užduotyje nesančių sąlygų.

4. Smilčių mažiau, o kaip medžių?

Dažnai sakoma, kad visatoje yra daugiau žvaigždžių nei smiltelių Žemės paplūdimiuose. Mokslininkai, beje, tai gali patvirtinti, nors tikslių skaičių neturi. O kaip dėl medžių? Ko daugiau - žvaigždžių mūsų galaktikoje ar medžių mūsų planetoje?

5. Žiedas Žemei?

Įsivaizduokite, kad Žemė yra ideali sfera. Jūs ją apjuosiate metaliniu žiedu, kuris planetą tvirtai apgobia. Vėliau jį perpjaunate ir pridedate dar 2 metrų ilgio lopelį. Dabar žiedas Žemei yra šiek tiek per didelis. Įsivaizduokite, kad Žemė atsidurs šio žiedo centre - kokiame aukštyje kabos žiedas nuo Žemės paviršiaus? Gal po juo palįs tik kelios molekulės, o gal ir kokia katė?

Atsakymus surasite antrame straipsnio puslapyje




1. Kas sveria daugiau - 15 uncijų aukso ar 15 uncijų plunksnų?

15 uncijų plunksnų sveria 425,2 gramus. Tuo tarpu 15 uncijų aukso sveria 466,6 gramus. Taigi, auksas sunkesnis. Taip yra todėl, kad aukso svoris matuojamas trojos uncijomis - šis mato vienetas vis dar yra labai plačiai paplitęs.

2. Šiluma kūną labiausiai palieka per galvą - tiesa ar mitas?

Ir taip, ir ne. Šiluma mus palieka per visą odą vienodai, tačiau dažnai per galvą labiausiai. Tačiau ne dėl kokių nors biologinių mūsų savybių, o todėl, kad galvą dengia tik vienas drabužių sluoksnis ar visai jokio.

3. Keli pojūčiai sudalyvavo toje situacijoje?

Žmogus turi mažiausiai 9 pojūčius, todėl galime paskaičiuoti - rega (matėte, kad tamsu), klausa (girdėjote, kad artėja žingsniai ir kaip pats pargriūvate), pusiausvyra ir juslė. Jei taip manote, galite pridėti ir skausmo ar spaudimo pojūtį - kartais jie išskiriami nuo juslės. Svarbiausia tai, kad nepamirštumėte pusiausvyros pojūčio, ir suvoktumėte, kad net ir tamsoje jūsų regos sistema renka informaciją, o jūsų smegenys ją naudoja.

4. Tai medžių ar žvaigždžių?

Paukščių tako galaktikoje yra apie 400 milijardų žvaigždžių. Žemėje yra apie 3 trilijonai medžių. Mūsų galaktika kosminiais mastais tiesiog nėra tokia jau didelė, o medžių yra visur. Tiesa, į šį klausimą sunku atsakyti nežinant apytikrio Paukščių tako galaktikos žvaigždžių skaičiaus, o ir smiltys buvo paminėtos suklaidinimui.

5. Per platus Žemės žiedas

Žemės skersmens šiam galvosūkiui išspręsti nereikia. Atsakymas - 31,83 cm - taigi, pralįs ir katė, ir kai kurie žmonės. Toks pat tarpas atsiras ir jei pridėsite tuos 2 metrus prie žiedo aplink Mėnulį ar futbolo kamuolį - tai visiškai nesvarbu. Štai kaip atrodo formulės, kuriose:

C1 = žiedo ilgis

C2 = žiedo ilgis su pridėtais 2 metrais

D = Žemės (ar bet kokios kitos sferos) skersmuo

X = nežinomas skersmens pokytis

 

C1 = πD (apskritimo ilgio formulė)
C2 = C1 + 2
C2 = π(D+X)

Taigi:
C1 + 2 = π(D+X) arba
πD + 2 = πD+πX
2=πX
X=2/π
X=0,6366

Kadangi sąlygoje minima, kad Žemė atsiduria žiedo centre, jis nuo paviršiaus bus pakilęs per pusę skersmens pokyčio - 31,83 cm.