Mokslo ir technologijų pasaulis

„Boston Dynamics“ robotas atsisuko prieš savo kūrėjus - kol kas tai - tik fantastika, bet susimąstyti verčia (Video)
Publikuota: 2019-06-18

Šiandien jau tikriausiai kiekvienas interneto naudotojas yra matęs praėjusią savaitę robotus kuriančios bendrovės „Boston Dynamics“ išplatintą vaizdo įrašą, kuriame matomas įmonės kuriamo roboto „Atlas“ liūdnas likimas – jis daužomas, spardomas, apšaudomas, iš jo tyčiojamasi. Bet galų gale robotas netenka kantrybės, pats apspardo savo skriaudėjus ir išsiveda juos grasindamas ginklu, rašo „The Verge“.

Iš karto reikia įspėti: tai – sumontuotas vaizdo įrašas. Tikras robotas taip pasielgti dar negalėtų. Tačiau taip pat jis kelia sunkias, psichologiškai slegiančias mintis. Robotas keršyti žmonėms tikrai dar negalėtų, bet jį skriausti žmogus galėtų kuo puikiausiai. O visas lmukas susuktas taip, kad žiūrovai jaustų užuojautą mechaniniam kūriniui: „Už ką tas vargšas robotas taip skriaudžiamas? Savaime suprantama, jis nieko jausti negali, bet juk tai nereiškia, kad žmonės vien dėl to turi teisę su juo taip elgtis“.

Tai yra absoliučiai suprantama, žmogiška reakcija. Ir ta reakcija taip pat parodo, su kokiomis problemomis susidursime tuo metu, kai į gatves pasipils dešimtys, šimtai ir tūkstančiai tokių robotų, kaip „Atlasas“.

Ar mašinos nusipelno mūsų empatijos? Ar turėtume prisidėti prie žmonių, kurie kovoja už robotų teises, ar juos pasmerkti? Tai yra svarbūs klausimai, kurių svarba ateityje tik augs.

Prieš pradėdami į juos atsakinėti truputėlį pažvelkime kitu kampu ir išsiaiškinkime, kodėl žmones taip psichologiškai paveikė šis lmukas. Už jo emocinį svorį reikėtų pagirti autorius – Los Andželo vaizdo produkcijos bendrovę „Corridor Digital“ – jie savo darbą atliko tikrai meistriškai. Kompiuterinės grakos kokybė nepriekaištinga, scenos parengtos idealiai, o ir taikinys pasirinktas idealiai.

„Boston Dynamics“ niekada neslėpė, kad savo robotus išbando ir sudėtingomis, stresinėmis sąlygomis: juos spardo, stumdo ir tranko pagaliais. Nelabai smagu buvo žiūrėti jau prieš keletą metų publikuotą visiškai tikrą vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip skriaudžiamas „Boston Dynamics“ kuriamas nešulinis keturkojis robotas, kažkiek primenantis šunį (arba mulą – kam kaip patogiau). Todėl tai, kad panašiai buvo pasielgta su dvikoju robotu, nieko per daug ir nenustebino.

Įrašą smarkiai išpopuliarino ir tai, kad mėgėjai vaizdo įrašus atsisiųsti ir platinti jį kitais kanalais, nei originalas, dažniausiai pablogina įrašo kokybę ar pasirenka atsisiųsti žemos raiškos įrašą – tokiu būdu net ir labai stengiantis neįmanoma atskirti tikro įrašo nuo tokio, kuris pagražintas kompiuterinės grakos elementais. Be to, tokie piratiniai platintojai buvo linkę nukirpti lmuko pabaigą, kurioje atskleidžiamos kūrėjų gudrybės ir tikslai.

Trumpai tariant, jeigu buvote apgautas ir pamanėte, kad vaizdo įrašas yra tikras „Boston Dynamics“ darbas ir tikras roboto darbas, nesisielokite.

O dabar grįžkime prie esminio šio lmuko iškelto klausimo: ar galima skriausti robotus? Akivaizdus atsakymas į šį klausimą yra „be jokios abejonės, taip“. Robotai nėra kažkokią sąmonę turintis sutvėrimas. Jie nejaučia jokio skausmo. Tad žmogus roboto nuskriausti tiesiog negali – gali jį tik sulaužyti. Lygiai taip pat sėkmingai, kaip gailimės roboto, galime gailėtis puodelio, kuris nukrito ir sudužo ar automobilio, kuris dėl paseno ir buvo išgabentas į autolaužyną.

Nepaisant akivaizdaus fakto, kad robotai nieko nejaučia, jaučia žmonės – jie robotų gailisi. Visą laiką. Tą patvirtino ir ne vienas mokslinis tyrimas, parodantis, kad paskatinti žmones vertinti robotus kaip kitus žmones yra be galo lengva. Mums sudreba ranka norint juos išjungti, jei robotai prašo to nedaryti. Mes paklūstame jų nurodymams, jei jie mums pristatomi kaip turintys autoritetą. Nejaukiai jaučiamės liesdami jų „intymias“ vietas.

Ir tai neturėtų stebinti – žmonės jaučia empatiją viskam, ant ko užklijuotas gyvo sutvėrimo veidas. Kaip yra sakiusi Masačusetso technologijų instituto (JAV) mokslininkė, robotų etikos tyrėja Kate Darling, „Mes biologiškai sutverti projektuoti gyvybę ir sąmonę į viską, kas juda mūsų zinėje erdvėje ir kas mums atrodo autonomiška. Todėl žmonės su visais robotais elgiasi taip, tarsi jie būtų gyvi“.

Ir tokią robotų galią sukelti empatiją galima išnaudoti. Kartais – siekiant gerų tikslų. Štai, tarkime, robotas „Paro“ yra gaminamas ruoniuko formos ir jo paskirtis – praskaidrinti vyresnio amžiaus žmonių vienatvę. Bet mūsų empatiją savanaudiškais tikslais gali išnaudoti ir įvairios korporacijos, kuriančios, tarkime, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius linksmus asistentus, kurie iš patiklių vaikų išvilioja rinkodaros požiūriu vertingus duomenis. Jau nekalbant apie mobiliuosius robotus, kurie po truputį pradeda dirbti prekybos centruose, miestų gatvėse, mūsų namuose.

Kitaip tariant, mūsų empatija robotams sukels tikrą jausmų chaosą. Ir kol kas reikia tik pasidžiaugti, kad šis vaizdo įrašas yra netikras.