Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Rinka » Apžvalgos

Tai ko nežinojote rinkdamiesi hostingą: turbūt išsamiausias lietuviško hostingo greičio tyrimas (Papildyta 2019 06 29)

2019-06-25 (1) Rekomenduoja   (38) Perskaitymai (2281)
    Share

Visi žino, kad vizualiai patrauklus interneto tinklalapis gali padėti pritraukti naujus lankytojus ir išlaikyti klientus. Tačiau ar žinote, kad „Google“ duomenimis, jei svetainė kraunasi 1-3 sekundes, yra 32 % tikimybė, jog ją vartotojas paliks (angl. bounces), lyginant su svetaine, kuri užsikraus greičiau nei per 1 sekundę? Trumpai tariant, net jei investuosite daug lėšų į dizainą ir ergonomiką, bet turėsite problemų su hostingu, prarasite daugybę lankytojų.


©CC0 Public Domain | www.publicdomainpictures.net

Jei tinklalapis kraunasi 5 sekundes ir ilgiau, ją paprasčiausiai anksčiau laiko palieka praktiškai visi lankytojai, o jūs tiesiog prarandate progą užmegzti ryšį su šiais potencialiais savo klientais. Kiekvienas programuotojas žino, kaip svarbu optimizuoti svetainės kodą, bet ar žinote, kaip greitis priklauso nuo pasirinkto hostingo?

Apie tai mažai kas susimąsto, dar mažiau kas žino tikrą situaciją Lietuvoje. Štai dėl to ir atlikome išsamų populiariausių lietuviškų hostingo paslaugų tiekėjų tyrimą tam, kad išsiaiškintume, kaip greitai jie veikia. Rezultatai daugelį nustebins – skirtumų tikrai yra, o ypač tais atvejais, kai kuriate ne lietuvišką, o tarptautinį projektą. Bet apie viską iš eilės.

Gerai žinomi vardai ir rinkos naujokai

Kaip statistinis klientas renkasi hostingo tiekėją? Manome, kad dažniausiai pirmieji žingsniai daromi tiesiog „Google“ paieškoje. Atsižvelgdami į tai, išbandėme tokias paieškas kaip „WordPress hostingas“, „hostingas Lietuvoje“, „hostingas“, „web hostingas“ bei atrinkome dešimt dažniausiai paieškose dominuojančių ir paslaugas Lietuvoje teikiančių hostingo tiekėjų.

Šiame sąraše yra tiek ištisus dešimtmečius Lietuvoje jau dominuojančių vardų, tiek save gerai „Google“ mokančių reklamuoti rinkos naujokų.

1 pav. „Google“ paieškose dominuojantys hostingo tiekėjai
©technologijos.lt

Kainų įvairovė ir tyrimo tikslas

Išsirinkus hostingo tiekėjus, sekantis žingsnis – pasirinkti siūlomą planą. Jų daugybė, todėl kad būtų vienodi atrankos kriterijai, buvo nuspręsta rinktis pigiausią. To šiai analizei pilnai pakanka – tyrimo esmė yra tinklalapio užkrovimo greitis, o ne kiti papildomi priedai, gaunami su brangesniais planais.

Pigiausių planų kaina mėnesiui paprastai svyruoja maždaug 1-3 eurų ribose, tačiau objektyviai sulyginti kainas sudėtinga - kiekvienas hostingo tiekėjas siūlo kintančią paslaugų kainodarą priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo periodo. Trumpai tariant, paslaugas perkant ilgesniam laikotarpiui paprastai būna pritaikomos papildomos nuolaidos, nemokamai suteikiamos kitos papildomos paslaugos. Vis dėlto tokių pasiūlymų trukmė būna ribota, todėl kainas kiekvieną kartą pravartu vertinti ir lyginti individualiai.

Sekantis žingsnis – svetainė, kuri talpinama pas kiekvieną hostingo tiekėją. Buvo nuspręsta rinktis kiek galima paprastesnę svetainę, nes būtent tokias paprastai naudoja statistinis hostingo naudotojas. Nieko neturėtų nustebinti, jog buvo pasirinkta „WordPress“ – labai populiari turinio valdymo sistema, kurią šiuo metu internete naudoja maždaug kas trečias interneto tinklalapis.

Atkreipiame dėmesį, jog visuose bandomuose hostinguose buvo patalpintas lygiai toks pats nesudėtingas „WordPress“ turinio sistemos pagrindu veikiantis puslapis. Patalpintas tinklalapis nė vienu atveju neviršijo paslaugų tiekėjų suteikiamų hostingų resursų limitų, todėl jo užsikrovimo greitį galėjo paveikti tik tiekėjo infrastruktūros ypatybės.

Ką galimai atskleidžia hostingui suteiktas IP adresas?

Tuo pačiu, iš kiekvieno hostingo paslaugų tiekėjo įsigijome ir puslapiui skirtus domenus. Taip galėjome išvengti papildomų nukreipimų interneto tinkle, o tyrimo metu atitinkamai buvome tikri, jog maksimaliai išnaudojame tiekėjo siūlomos infrastruktūros galimybes.

Smalsumo vedami taip pat nusprendėme pasiaiškinti, ką hostingui suteiktas IP adresas gali atskleisti apie tiekėjo nuomojamų IP adresų kilmę. Pagal IP adresą galima sužinoti autonominės sistemos numerį ASN. Šis numeris parodo, kas yra tikrasis išskirto IP adresų ruožo savininkas. IP adresų savininkas turimus resursus gali perparduoti kitiems, o tai reiškia, jog pagal poreikį kiekvienas hostingo tiekėjas įsigijęs atitinkamą IP adresų ruožą juos galiausiai gali anonsuoti iš bet kurio pasirinkto duomenų centro.


©technologijos.lt

Pavyzdžiui, tiek „serveriai.lt“, tiek „us.lt“ IP adresų savininkas yra Vilniuje įsikūręs „RackRay“ duomenų centras. Su kuo glaudų ryšį turi „vhost.lt“ bei „hostex.lt“ irgi matosi labai aiškiai. Trumpai tariant, ASN informacija nurodo tik išskirto IP adresų ruožo savininką (administratorių). Kadangi Lietuvos rinkoje dažnu atveju IP adresų savininkai yra duomenų centrai, gali susidaryti įspūdis, jog būtent tuose duomenų centruose hostingo tiekėjas talpina ir jūsų paslaugas. Vis dėlto šios informacijos sutapatinti nereikėtų, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, hostingo tiekėjas nuomojamus IP adresus esant poreikiui gali anonsuoti ir iš kitų duomenų centrų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Lietuvos rinkoje neįprastai atrodo „hostinger.lt“ ir „ovh.lt“ atvejis - abu šie hostingo tiekėjai turi savo asmeninius ASN. Tokį modelį paprastai renkasi tokie paslaugų tiekėjai, kurių infrastruktūra yra išsibarsčiusi po daugelį pasaulyje esančių duomenų centrų.

Interneto puslapio kelionė iki vartotojo

Nepriklausomai nuo to, pas kokį paslaugų tiekėją interneto tinklalapis būtų patalpintas, jo pilnas užkrovimo laikas tiesiogiai priklauso nuo keturių dedamųjų:

  • Laiko, laukiant atsakymo iš DNS serverio gauti reikiamą IP adresą;
  • Laiko, kurio prireikia atlikti susijungimą su hostingo serveriu;
  • Laiko, kurio prireikia norint gauti pirmąjį baitą iš atsakančio serverio (TTFB);
  • Laiko, kurio prireikia priimti paskutinį baitą (TTLB) bei pilnai užkrauti svetainę.

Būtent pagal šiuos parametrus interneto puslapių našumą vertina didžioji dalis specializuotų stebėsenos įrankių. Analogišku principu stebimų interneto svetainių užsikrovimo greitį vertina ir „Site24x7“ įrankis, kuris ir  buvo naudojamas šio tyrimo metu. Atliekant šį tyrimą buvo remiamasi balandžio – gegužės mėnesių laikotarpiu „Site24x7“ surinktais duomenimis.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad visi tokio tipo įrankiai matavimams fiksuoti naudoja serverius, pakankamai nutolusios nuo Lietuvos. Kadangi lietuvaičių netrūksta Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, atliekant tyrimą buvo nuspręsta remtis šių vietovių hostingo greičio stebėsenos rezultatais.

Rezultatų trūkumas iš Lietuvos buvo kompensuotas naudojantis privačiame Linux serveryje įdiegto „httpstat“ įrankio pagalba. Esminis skirtumas yra tik toks, kad naudojantis „httpstat“, duomenys iš Lietuvos buvo renkami ne du mėnesius, bet tik paskutinę gegužės mėnesio savaitę. Vis dėlto duomenų rinkimo trukmė didelės reikšmės neturėtų turėti, nes Lietuvoje surenkant duomenis reikšmingų nukrypimų nebuvo užfiksuota (fiksuoti rezultatai atliekant matavimus visuomet buvo labai panašūs).

Surinkta hostingo spartos rezultatų analizė iš skirtingų šalių labai naudinga, nes leidžia geriau suprasti situaciją apie Lietuvoje talpinamo tinklalapio prieinamumą tarptautiniame kontekste. Tai gali tapti itin svarbiu akcentu, jeigu su savo verslu, hobiu ar idėja anksčiau ar vėliau planuojate nerti į tarptautinius vandenis.

DNS užklausos trukmė

Tinklalapio DNS vardo keitimas į IP adresą yra privalomas žingsnis, kuris padeda išsiaiškinti, kokiame serveryje internete yra patalpintas tinklalapis. Kadangi domenai buvo perkami tiesiogiai iš hostingo tiekėjų, tai reiškia, jog visais atvejais domenai pagal nutylėjimą naudojo tiekėjo prižiūrimus vardų serverius NS. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje su DNS atsako laiku didelių problemų neturi nė vienas hostingo tiekėjas.

2 pav. DNS atsako laikas Lietuvoje (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Bandymų metu daugiau ar mažiau lygiaverčius rezultatus pavyko fiksuoti naudojant bet kuriame hostinge įsigytą domeną. DNS atsako laikas, lyginant geriausią ir blogiausią rezultatą, skyrėsi ne daugiau nei 7 milisekundėmis. Tokie rezultatai  yra visiškai priimtini ir pilnai toleruojami. Trumpai tariant, pagal DNS atsako laiką bent jau šiandien visi bandyti hostingo tiekėjai Lietuvoje yra praktiškai lygiaverčiai.

Kur kas didesnius DNS atsako laiko skirtumus galima stebėti tuomet, kai Lietuvoje talpinamus interneto tinklalapius bandoma pasiekti iš kitų užsienio valstybių. Tiek Vokietija, tiek Airija, tiek Jungtinė Karalystė yra lietuvių pamėgtos šalys, tačiau tikrai ne visų hostingų tiekėjų atveju ten gyvenantiems piliečiams yra garantuojamas priimtinas DNS atsako laikas.

3 pav. DNS atsako laikas pagal valstybes (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Šiandien į silpniausiai atrodančių trejetuką pagal DNS atsako laiką tarptautiniame kontekste pakliūva „hostingas.in“, „hostinger.lt“ ir „hostex.lt“. Jeigu prastus rezultatus Jungtinėje Karalystėje iš dalies dar galima pateisinti, tai itin didelis atsako laikas Vokietijoje rodo, kad prie šio klausimo tiekėjams dar reikėtų padirbėti. Juk Vokietiją talpinimo paslaugų versle galima laikyti bene pagrindiniu ir svarbiausiu PoP tašku (angl. Point of Presence) visoje Europoje.

Atitinkamai DNS atsako laiko lyderiais Lietuvoje bent jau šiandien tenka laikyti „serveriai.lt“, „nonamehosts.lt“ ir „ovh.lt“ – jų kiekvieno bendras rezultatų vidurkis neviršijo 70 ms. Likusiems hostingo tiekėjams, praktiškai visiems be išimties, reikėtų pasitempti Jungtinės Karalystės bei Airijos regionuose.

Praktika rodo, kad hostingo tiekėjų siūlomi DNS serveriai niekada nėra geriausias pasirinkimas. Tarptautinei auditorijai skirti tinklalapiai kur kas geresnį DNS atsako laiką turės, pavyzdžiui, naudojant „Cloudflare“ DNS serverius. O jeigu puslapis skirtas tik Lietuvos rinkai, tuomet papildomai sau sukti galvos tikrai neverta, nes visi išbandyti tiekėjai bei jų DNS šiandientikrai garantuoja priimtinus DNS atsako laikus.

Laikas, reikalingas atlikti susijungimą su serveriu

Susijungimas su interneto tinklalapį talpinančiu serveriu yra pradedamas vykdyti iš karto vos tik gaunamas atsakymas iš DNS serverio. Jeigu tinklalapį bandoma pasiekti iš Lietuvos, susijungimo laikas su nutolusiu serveriu daugeliu atveju yra įvykdomas per 4-8 ms. Išskirtinį atvejį galima stebėti tik tuomet, jeigu interneto tinklalapis yra patalpintas pas „ovh.lt“ hostingo paslaugų tiekėją. Tuomet susijungimo laikas iš Lietuvos su serveriu užtrunka apie 34 milisekundes.

4 pav. Susijungimas su hostingo serveriu Lietuvoje (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Didžiausia tikimybė, jog „ovh.lt“ atveju atsirandantis vėlinimas labiausiai yra veikiamas dėl kur kas didesnio atstumo tarp kliento ir serverio. Tą iš dalies buvo galima pasakyti anksčiau iš jau aptartos ASN informacijos, tačiau vedami smalsumo taip pat patikrinome BGP maršrutizavimo informaciją. Ji dažnu atveju padeda geriau suprasti, iš kokio duomenų centro yra anonsuojami IP adresai.


©technologijos.lt

Nors ši papildoma analizė daug naujovių neatskleidė, dabar jau yra aišku, kad „hostinger.lt“ Lietuvoje interneto tinklalapius talpina „Baltnetos“ duomenų centre. Susisiekus su „BST“ bei kreipusis „wordorado.lt“ atstovui dar išsiaiškinta, jog šis hostingo tiekėjas taip pat naudojasi „Baltnetos“ duomenų centro paslaugomis.

Tuo tarpu, „ovh.lt“ mastai visiškai kiti – jie turi savo nuosavą duomenų centrą Prancūzijoje. Tai puikus pavyzdys, kad lietuviškame puslapyje įsigytas hostingas tiekėjo nebūtinai bus patalpintas tik Lietuvoje. 

Čia norisi pridėti ir tai, kad hostingo tiekėjas talpindamas skirtingus tinklalapius atitinkamai gali naudotis daugiau nei vieno duomenų centro paslaugomis. Jeigu šis aspektas jums iš tiesų yra svarbus, tuomet rekomenduojame tiesiogiai susisiekti su hostingo tiekėju bei asmeniškai pasidomėti kokiose šalyse ir duomenų centruose yra galimybė talpinti tinklalapį.

„ovh.lt“ atveju Lietuvos vartotojai susijungimo su serveriu metu praranda apie 30 milisekundžių. Visa tai puikiai paaiškina, kodėl dažnai hostingą rekomenduoja rinktis kiek galima arčiau savo tiesioginių lankytojų. Tačiau tais atvejais, kai interneto tinklalapio auditorijos tiksliai nustatyti neįmanoma, „ovh.lt“ gali tapti geriausiu įmanomu pasirinkimu – tai puikiai iliustruoja žemiau pateiktas grafikas:

5 pav. Susijungimas su hostingo serveriu pagal valstybes (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Kaip matyti, tarptautiniame kontekste susijungimas su hostingu, patalpintu Lietuvos duomenų centre, nėra toks geras kaip norėtųsi (rezultatai išrikiuoti nuo geriausio iki prasčiausio pagal tiekėjų rezultatų vidurkius). Visiškai priešingus rezultatus galima stebėti nagrinėjant tik „ovh.lt“ atvejį, kai tinklalapis yra talpinamas Prancūzijoje. Jeigu likusieji hostingo tiekėjai pasirodo gerai Vokietijoje, tai situacija Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje nėra tokia gera. Trumpai tariant, tarptautiniame kontekste pagal susijungimo su serveriu laiką šį kartą jau turime tik vieną aiškų lyderį – „ovh.lt“.

Pirmasis baitas iš atsakančio serverio (TTFB)

TTFB – tai rodiklis, dėl kurio verda nuolatinės diskusijos, tačiau vieno atsakymo nėra. „Cloudflare“ tvirtina, jog šiuo rodikliu nesunku manipuliuoti. Po šio pareiškimo internete kilo daug diskusijų, pasigirdo tvirtinimų, kad TTFB netgi galimai lemia tinklalapių pozicijas paieškos sistemose. – Tampa aišku tik tiek, kad laikas, kurio prireikia gauti pirmąjį baitą iš atsakančio serverio, yra svarbus, tačiau šio rodiklio nereikia laikyti vieninteliu ir pačiu svarbiausiu.

Anksčiau aptarti rodikliai taip pat prisideda prie bendro uždelsimo belaukiant pirmojo baito. Kaip jau buvo galima suprasti, kuo toliau klientas yra nuo serverio fiziškai, tuo didesnius vėlinimus jis patiria. Išaugusį TTFB laiką dar gali paveikti hostingo serverio resursų trūkumas, netinkama web serverio konfigūracija. Be to, paties interneto tinklalapio bloga optimizacija irgi gali būti problema, tačiau tik ne tuo atveju, jei pas visus tiekėjus testuojamas visiškai identiškas tinklalapis.

Galima manyti, kad pas hostingo tiekėjus patalpintus tinklalapius bandant pasiekti iš Lietuvos didelių vėlinimų patirti tikrai neįmanoma. Tyrimo metu naudotas interneto tinklalapis buvo identiškas, tad jeigu ir galėjo paveikti TTFB, tai tik vienodu dydžiu. Vis dėlto, kaip galima matyti, laikas, kurio prireikia gauti pirmąjį baitą iš atsakančio serverio, gali ženkliai skirtis net ir Lietuvos teritorijoje.

6 pav. Pirmasis baitas iš serverio Lietuvoje (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Šiuo atveju itin ryškiai išsiskiria „hostinger.lt“ – Lietuvoje pirmojo baito tenka laukti vos 9 milisekundes. Hostingo tiekėjo puslapyje minima unikali kelių lygmenų kešavimo sistema, kuri greičiausiai ir padeda pasiekti šį rezultatą. Labai gerus rezultatus demonstruoja ir „nonamehosts.lt“  bei „serveriai.lt“, o ties 100 ms balansuoja ir „ovh.lt“. Priminsime, kad „ovh.lt“ atveju tinklalapis buvo talpinamas Prancūzijoje, todėl labai tikėtina, kad šis hostingo tiekėjas mažą TTFB rodiklį Lietuvoje geba turėti CDN infrastruktūros pagalba.

Silpnesnius rezultatus pagal pirmąjį parsiųstą baitą Lietuvoje demonstruoja „wordorado.lt“, po jo seka „hostex.lt“. Vertinant rezultatus, ko gero, reikėtų nepamiršti ir to, kad „wordorado.lt“ siūlo nemokamą mažos apimties tinklalapių talpinimą, tad šio hostingo tiekėjo serveriai tiesiog šiuo metu gali būti per daug apkrauti.

Nors „hostex.lt“ Lietuvos kontekste atrodo vidutiniškai, gerai išvystyta tarptautinių sujungimų infrastruktūra leidžia solidžiai atrodyti TTFB lyginant pagal skirtingas užsienio valstybes.

7 pav. Pirmasis baitas iš serverio pagal valstybes (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Tarptautiniame kontekste „hostinger.lt“ vis tiek išlieka absoliučiu lyderiu, tačiau ant kulnų jam jau lipa „nonamehosts.lt“ bei „ovh.lt“. Atlikus visą eilę tyrimų yra priimta sakyti, jog TTFB iki 600 ms galima laikyti priimtinu, tačiau jeigu šis rodiklis viršija 900 milisekundžių, tai jau signalizuoja apie hostingo tiekėjo potencialias problemas.

Kaip matyti, šią ribą šiuo metu itin stipriai peržengia bent trys Lietuvoje esantys hostingo tiekėjai. Turbūt nebus neigiančių, jog laukti pirmojo baito maždaug apie 2 sekundes skamba tikrai nemaloniai. Ir ypatingai nemaloniai tai skamba būtent dėl to, jog kitų hostingo tiekėjų atveju tenka skaičiuoti tik sekundės dalis.

Laikas belaukiant paskutinio baito (TTLB)

Pateikiant interneto tinklalapį vartotojui yra vertinamas ir paskutinio parsiųsto baito rodiklis. Vis dėlto, TTLB yra žymiai mažiau aptarinėjamas nei TTFB. Didelis laiko skirtumas tarp pirmojo ir paskutinio parsiųsto baito praneša apie galimas problemas tiekėjo infrastruktūroje.

Čia, kaip ir TTFB atveju, didžiausią įtaką turi atstumas iki atsakančio serverio. Kuo jis didesnis, tuo labiau didėja vėlinimas, o didėjant vėlinimui atitinkamai yra veikiamas ir paties ryšio kanalo pralaidumas. Ribotas ryšio kanalo pralaidumas taip pat gali pasireikšti dėl paties atsakančio serverio apkrautumo, blogos jo konfigūracijos ar tiesiog esančių papildomų apribojimų loginiame tinklo lygmenyje. Problemas gali sukelti ir paties tinklalapį bandančio pasiekti kliento interneto paslaugų tiekėjas bei jo ryšio įrangos apkrautumas.

Kaip ir buvo galima tikėtis, pilnas interneto tinklalapio parsiuntimas Lietuvoje tikrai telpa į priimtinas normas. Šiuo atveju kiek prasčiau nei kiti pasirodė „hostingas.in“, tačiau atsižvelgus į bendrą TTFB rezultatų išsibarstymą Lietuvoje, vos 200 milisekundžių viršijantis TTLB laikas neatrodo toks jau blogas rezultatas. Taip pat galima stebėti aiškią tendenciją, kad paprastai tiems hostingo paslaugų tiekėjams, kuriems sunkiau sekėsi pateikti pirmąjį baitą, lygiai taip pat ilgiau užtruko persiųsti ir visą interneto tinklalapio turinį.

8 pav. Paskutinis baitas iš serverio Lietuvoje (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

O tarptautiniame kontekste vyrauja kur kas įdomesnės tendencijos. Čia labai gerus rezultatus demonstruoja tie hostingo tiekėjai, kurių infrastruktūra yra talpinama „RackRay“, „Cherry Servers“, „Baltnetos“, „HOSTLINE“ bei „OVH“ duomenų centruose. Šių hostingo tiekėjų TTLB reikšmių netgi neįmanoma įžiūrėti bendrame grafike – jos nė vienu atveju neviršija 10 milisekundžių.

9 pav. Paskutinis baitas iš serverio pagal valstybes (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Atitinkamai ženkliai prastesnius rezultatus demonstruoja tie hostingo tiekėjai, kurie daugiau ar mažiau tinklo lygmenyje turi tiesioginį kontaktą tik su „Telia“ bei „Bite“ infrastruktūromis, tačiau negali pasigirti tiesioginiais sujungimais su kituose duomenų centruose įsikūrusiomis autonominėmis ASN sistemomis.

Tai, kad kelių hostingų tiekėjų rezultatai tarptautiniame kontekste yra tokie blogi, greičiausiai lemia įvairios priežastys, tačiau kai kurias iš jų galima ir nuspėti. Pavyzdžiui, problemos gali slėptis paties hostingo tiekėjo serveriuose, galbūt jų ribotame ryšio kanalo pralaidume. Pavyzdžiui, „wordorado.lt“, kuris nekaip pasirodė perduodant pirmąjį baitą, perduodant paskutinį baitą jau atrodo geriau nei „hostex.lt“. Vis dėlto rezultatas nei vienu, nei kitu atveju tikrai nenudžiugins užsienyje gyvenančių lietuvių.

Trumpai tariant, užklausas siunčiant iš Lietuvos, praktiškai visi hostingo tiekėjai po atlikto sujungimo ir perduoto pirmojo baito likusius baitus sugeba perduoti tiesiog akimirksniu. Deja, bet interneto vartotojui esant užsienyje, situacija visai kitokia – su ta pačia užduotimi labai gerai susidoroja tik dalis hostingo tiekėjų, o štai „hostex.lt“, „wordorado.lt“ bei „vhost.lt“, bent jau tyrimo metu, turėjo rimtų problemų.

Lietuvoje – gerai, tarptautiniame kontekste galima pasitempti

Iš aukščiau aptartų rezultatų jau buvo galima spėti susidaryti įspūdį apie potencialius hostingo paslaugų lyderius. Lietuvoje rezultatai daugiau ar mažiau džiugino visais atvejais. Visi hostingo tiekėjai puikiai pasirodė tiek pagal DNS atsako laiką, tiek atliekant patį sujungimą su serveriu. Žinoma, yra lyderių, yra atsiliekančių, bet bendros tendencijos visai geros.

Reikšmingesnius skirtumus buvo galima stebėti tik priimant pirmąjį bei paskutinį baitą. Tačiau čia fiksuoti skirtumai nesutrukdė Lietuvos hostingo tiekėjams pasiekti gerą rezultatą – visa su tinklalapiu susijusi informacija visais atvejais be išimties mūsų šalyje buvo pateikiama greičiau nei per vieną sekundę.

10 pav. Iš viso sugaištas laikas pateikiant tinklalapį (mažesnis laikas – geresnis rezultatas)
©technologijos.lt

Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kad šių bandymų metu patalpintas „WordPress“ tinklalapis buvo itin paprastas. Sudėtingesnio interneto tinklalapio parsiuntimas užtruktų ilgiau, todėl bendrai sugaištas laikas atitinkamai taip pat taptų didesnis. Būtina įvertinti ir tai, kad užkraunant techniškai sudėtingesnius tinklalapius, didesnę įtaką gali turėti ir hostingo tiekėjų pasirinktos naudoti web serverio technologijos, tačiau norint tai nustatyti, jau reikėtų atlikti atskirą tyrimą.

O vertinant Lietuvos hostingo tiekėjų galimybes tarptautiniame kontekste (pagal surinktų rezultatų vidurkius), galima išskirti keturis pagrindinius lyderius – tai „hostinger.lt“, „nonamehosts.lt“, „ovh.lt“ bei „serveriai.lt“. Šie hostingo tiekėjai interneto tinklalapį perduoti vartotojui tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, geba lygiai taip pat gerai, kaip visi likusieji tiekėjai tik Lietuvoje, t. y. greičiau nei per vieną sekundę.

Apibendrinus tampa aišku, kad bent jau Lietuvos teritorijoje visi išbandyti hostingo tiekėjai siūlo gana priimtino lygio paslaugas. Jeigu turite pakankamai techninių žinių perkelti tinklalapį iš vieno hostingo į kitą, tuomet mažus projektus pradžioje tikrai verta pabandyti talpinti ir „wordorado.lt“ nemokamai. Atitinkamai, jeigu ieškote ramybės, patikimumo ir ilgalaikio bendradarbiavimo tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, tuomet pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į „hostinger.lt“,  „nonamehosts.lt“, „ovh.lt“  arba „serveriai.lt“.

Iš asmeninės patirties taip pat galiu pridėti ir tai, jog iš karto pulti kaltinti hostingo tiekėjo dėl blogų paslaugų tikrai nevertėtų. Problemos dažniausiai slypi paties kliento noruose techniškai sudėtingus projektus išlaikyti kuo mažesniais kaštais. Trumpai tariant, web hostingas yra skirtas santykinai nesudėtingiems tinklalapiams talpinti. O jeigu diegiate rečiau sutinkamus įskiepius, turite didelės apimties duomenų bazes, vykdote periodines užduotis „Cronjob“ pagalba, susiduriate su dideliais vartotojų srautais, tuomet kur kas geriau įsigyti bent jau VPS tipo hostingą.




 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(45)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(38)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Jonas Bunevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(2)
36(3)
31(0)
28(0)
25(2)
18(2)
17(0)
12(0)
12(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
79(3)
71(5)
Mėnesio
145(25)
126(17)
105(13)
89(0)