Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Skaitytojų pasaulis » Konkursai

Planetų teraformavimas

2014-01-13 (3) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1345)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

MARSAS. Tai Romėnų karo dievo Marso vardu pavadinta Raudonos spalvos planeta. Tai žmonių vaizduotės ir pažinimo taikinys jau keletą šimtmečių. Antroji planeta po žemės atstumu nuo Saulės ir septinta pagal dydį visoje saulės sistemoje. Marsas šiuo metu yra labiausiai tiriamas kosminis kūnas, todėl apie marso teraformavimą ir yra daugiausiai kalbama. Svarbiausias gyvybės akcentas žinoma yra vanduo. Marse jo yra, tik žinoma neperdaugiausiai. Daugiausiai jo yra Marso grunte sušalusio į ledą. Dargi yra ir skysto. Neseniai marsaeigis Curiosity (Smalsumas) atrado Marse tekančio druskingo vandens. Dėja visą vandenį tektų pasigaminti.

Ilgą laiką buvo manytą, kad Marso ašigaliuose esančios ledo kepurės yra sudarytos iš vandens ledo, tačiau paaiškėjo, kad ne kas kitas, o sausas ledas (anglies dioksido kieta būsena). Jį ištirbdžius Marso atmosferoje atsirastų daugiau šių dujų. Tai sukeltų šiokį tokį didesnį šiltnamio efektą. Taip planetoje pasidarytų šilčiau.

Marso teraformavimas prasidės vos tik įkūrūs pirmąją koloniją. Kolonistams reikės deguonies, todėl prireiks ir augalų. Augalai naudos anglies dioksidą iš atmosferos ir gamins deguonį. Šis kaupsis planetos atmosferoje kol palaipsniuje ją užpildys, sukurs ozono sluoksnį ir marse bus galima būti be specialios įrangos.

Žinoma šiuolaikinėmis technologijomis teraformavimas yra labai ilgas procesas. Tai užtruktų apie 1000 metų. Reikia tikėtis, kad ateityje žmonija ras greitesnių būdų teraformacijai, nes Marsas po teraformacijos taptų nepaprastai gražia melsva ir žalia planeta.

VENERA. Tai planeta pavadinta romėnų meilės ir grožio deivės Veneros vardu. Kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą (aišku, jei nėra debesuota) skaisčiai, tarsi žvaigždė, pasirodo danguje. Ši planeta vadinama žemės sese yra antras taikinys po marso teraformavimui.

Veneros teraformavimas yra žymiai sudėtingesnis dalykas. Nors planeta yra beveik tiksli kopija Žemei (ir dydis ir sandara daugmaž sutampa, skiriasi atmosferos sandara, paviršius, sukimosi aplink savo ašį greitis ir atstumas nuo saulės), tačiau nėra tokia svetinga kaip Marsas. Veneros atmosferą sudaro daugiausia siera ir anglies dioksidas. Dėl šių dujų sukelto hiper šiltnamio efekto ir lėto sukimosi aplink savo ašį, į saulę atsuktoje pusėje įkaista iki 450 laipsnių pagal celsijų.

Norint teraformuoti Venerą, visų pirmiausia reikėtų sukurti didelį dirbtinį šešėlį, kad planetoje susidarytų palankesnės sąlygos (t.y. planetos paviršiaus temperatūra sumažėtų ir atsirastų žemiškas dienos ir nakties ciklas). Tada naudojant cheminius procesus reikės sumažinti sieros ir anglies kiekį atmosferoje. Naudojant vandenilį turėtų susidaryti elementinė anglis, siera ir vanduo. Susidaręs vanduo užlietų apie 80% plokštaus planetos paviršiaus (žemėje užlieta apie 70%) tada prireiktų augalų, kad planetoje pradėtų rastis deguonis. Kiek laiko užtruktų Veneros teraformavimas, negirdėjau.

Daugelis mokslininkų mano, kad kadaise abejose planetose buvo apstu vandens ir galbūt egzistavo nors mikroskopinė gyvybė. Nors taip ir nebėra, abi planetos yra nepaprastos ir nuostabios. Tikėkimės, kad ateityje bus pasiekta tai ką aš aprašiau...

Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Marso_teraformavimas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Veneros_teraformavimas

http://en.wikipedia.org/wiki/Terraforming_of_Venus

http://www.ateiviai.lt/marse-vis-dar-teka-surus-vanduo/#axzz2ppxRtOsT

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Visi šio ciklo įrašai:
2014-02-13 ->
2014-02-05 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ąžuolas Paulikas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
105(16)
50(4)
45(2)
38(7)
29(2)
26(0)
25(0)
19(0)
16(6)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
109(0)