Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Skaitytojų pasaulis » Konkursai

DNR. Genų įtaka mūsų gyvenime (Konkursinis straipsnis)

2014-01-31 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (874)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Šie gyvi organizmai, bekerojantys po langais, kažkuo jie ypatingi. Jie vaikšto, skraido, minta visai kaip mes, bet jie kitokie! Jų išvaizda neprimena į mūsiškius, o jie – vieni į kitus irgi nepanašūs. Tai ir visa bėda, kad mes skirtingi. Individai esantys kitokie nei jie, turi galimybe išlikti, bet, kas lemia mūsų išvaizdą, elgseną, gudrumą?

Susipažinkite - mūsų organizmo motininė plokštė - DNR.

Nuo ląstelės iki DNR

Pilnas DNR pavadinimas yra deoksiribonukleorūgštis, bet dėl ilgo pavadinimo sutrumpinta, kuri tapo visiems suprantama. Tatai sudėtingas darinys, kad prirašoma apie vieną ir tą patį reikalą į vieną storą „knygelę“, tad suprantamai sutrumpinsiu tiek kiek mums verta težinoti.

Mūsų organizme yra milijardų ląstelių, kiekvienoje jų yra branduolys (ne visos turi), o jame chromosomos.Kiekvienas gyvis t.y. rūšis, turi savo chromosomų skaičių, tarkim žmogus turi 46 ir būna kelių formų, dažniausiai X ir Y išvaizdos. Ir jeigu bent vienu mažiau ar daugiau jų bebūtų, matyčiau ne žmogų, o verčiau frankenšteiną ar ateivį iš kitos galaktikos (kodėl taip, vėliau paaiškės). Chromosomos sukurtos iš DNR ir baltymų. Baltymas šiuo atžvilgiu yra nenaudingas, jokios įtakos neturi genams, ji tiesiog yra atrama, kurios dėka gali išsilaikyti. Taigi, DNR turi dvi vijas kuri yra viena šalia kitos ir sukasi spirale, panašiai kaip spiraliniai laiptai ant ašies, taip yra todėl kad RNR būtų lengviau prisijungti. Vijos sudaro dvi polinukleotidinės grandinės sudarytos iš fosforo rūgšties liekanų ir angliavandenio deoksiribozė. O kopėtėlės yra azotinės bazės. Jų yra 4 rūšys: adeninas(A), guaninas(G), citozinas(C) ir timinas(T). Dvi polinukleotidinės grandinės (vijos) jungiasi tarpusavyje vandeniliniais ryšiais. Jie susidaro tarp komplementarių azotinių bazių. Visada jungiasi adeninas su timinu, o guaninas - su citozinu, bet gali būti citozinas su guaninu, t.y. atvirkščiai ir nebūtinai po adeninu ir timinu, tam leidžia laisvai sudaryti kodinę raišką.

Genai

Taigi kas yra genas? Nekankinsiu, tai konkrečios DNR fragmentas. Žmogaus chromosomose yra apie 25 tūkst. genų, kurie išsidėsto tam tikra linijine seka. O štai jau aiškinamasis moksliškai, bet esmė ta, kad yra aktyvūs genai ir pasyvūs. Aktyvūs, tai įjungtas jungiklis, kuri yra įžiebta lemputė, kitaip sakant tai mūsų charakteristikos požymiai ar išvaizda. Jeigu nebūtų dominuojantis genas, tai neturėtumėte savo kai kurias charakterio savybes. Kitas - pasyvus, jis nedalyvauja mūsų gyvenime, tarsi užkonservuotas, reikalui esant gali atsiverti. Buvo atliktas tyrimas Naujojoje Zelandijoje, paaiškėjo, kad žmonės turintys agresyvumo geną, būna normalūs žmonės, jei vaikystėje nėra patyrę smurto. Tai pat pastebėta, kad užkietėję nusikaltėliai vaikystėje buvo patyrę patyčias ar smurtą. Tai reiškia, kad genas buvo aktyvuotas esant tam tikromis sąlygomis. Tai pat buvo eksperimentas su Himalajų triušiu, triušiui buvo nuskusta nugara (jo kailis baltas) ir uždėtas šaltas kompresas, ilgą laiką panešiojęs nuskustoje vietoje užaugo juodas kailis, kitaip sakant aktyvavosi pasyvus genas. Kitas įrodymas yra Dolly avelė, pirmasis klonuotas žinduolis pasaulio istorijoje, ji buvo klonuota Roslino institute, Škotijoje ir kur, sulaukusi 6 metų amžiaus, mirė. Kaip klonavo? Paprastai paėmė kitos avelės ląstelę, įleido į atitinkamą kiaušialąstę ir užaugino. Ir pastebėta, avelė buvo tokio amžiaus kokia buvo donorinė ląstelės avis ir todėl jinai anksti mirė, nes jau gimė sena! Vadinasi DNR fiksuoja jos amžių ir polinkius, į tai reikia atsižvelgti ateityje. Vadinasi DNR ir jo genai saugo informacija netiktai apie charakteristika, bet ir atsiminimus, kurie mums pažystami kaip instinktai.

RNR

Tai ribonukleino rūgštis, praktiškai yra pusė deoksiribonukleorūgšties. Tik jos funkcija kiek kitokia nei DNR. Ji sudaryta iš adenino(A), guanino(G), citozino(C) ir uracilo(U) ( iš kurių pirmosios trys randamos DNR, o uracilas RNR pakeičia DNR esantį timiną) ir viena vienintelė vija sudaryta iš ribozės ir fosforo rūgšties liekanų. RNR, priešingai nei DNR, paprastai turi vieną viją, tačiau susiformuojant erdvinei struktūrai neretai susidaro trumpi dvejų vijų fragmentai. Jų yra kelių rūšių, skirstomi jie pagal veiklą:

  • Informacinė RNR (iRNR arba mRNR) – tai RNR, kuri neša iš ląstelės branduolio į baltymų sintezės vietą (citoplazmoje esančias ribosomas) informaciją apie baltymo pirminę struktūrą.
  • Transportinė RNR (tRNR) – ribonukleorūgštis, kuri transportuoja aminorūgštis į baltymų sintezės vietą.
  • Ribosominė RNR (rRNR) – įeina į ribosomų sudėtį, ribosomose sintetina baltymus.
  • Ribozimai – katalizinę funkciją turinti RNR.

Taigi galima sudaryti vaizdą tokį, kad jos pagrindinė funkcija yra sintetinti baltymus (nes baltymai yra organizmo statybinė medžiaga). Ląstelės branduolyje yra DNR, tą jūs žinote, jinai reikalui esant prasiskiria vienoje vietoje ir ten matricos būdu „gaminas“ RNR t.y. atitinkamos DNR bazės susidaro atitinkamos RNR bazės. Kai jos „sunoksta“ jie išeina iš branduolio į citoplazmą ten sutinka ribosomas, viena iš jų (iRNR) sukimba su ribosoma, o kitas antikodonas (tRNR) prilimpa prie iRNR ribosomoje ir tuo tarpu prisijungia dar vienas tRNR kuri palaiko kompaniją. Tai prie pirmo tRNR pradeda gaminti atitinkamą jos kodui baltymų grandinę. Tokia yra žinoma baltymų sintezės procesas. Ir aplamai manoma, kad pirmųjų gyvybės formų genetinė medžiaga buvo RNR (o ne DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminių reakcijų katalizines funkcijas, kurių dabar absoliučią daugumą atlieka baltymai (fermentai).

Paveldimumas

Čia tai praktinis reikaliukas, dominančiam, koks sūnelis gims, kokia tikimybė, kad vaikas bus strazdanotas? Gregoras Mendelis buvo augustinio vienuolis, kuris XIX a. pastebėjo tris dėsningumus. Dėl tos priežasties jis laikomas genetikų tėvu, nes pagrinde pagrindė savo teoriją eksperimentu. Jis iš smalsumo nusprendė pabandyti su žirniais, manė, kad jei žalius sumaišys su geltonais gausis tarpinis bruožas (ir tokių ir anokių). Bet gavosi priešingai. Jis sukryžmino tuos augalus ir suskaičiavo kiekvieno augalo požymius ir pastebėjo, kad viskas pasireiškia santykiu 3:1, pvz. žalių žirnių buvo tik ketvirtadalis. Mendelis kryžminamų pradinių augalų kartą pavadino P karta, o pirmos kartos palikuonis F1 karta. Atliko abipusius kryžminimus pvz. apdulkino žemų augalų žiedus su aukštais ir atvirkščiai, aukštus su žemais.

Abiem atvejais vis F1 palikuonys buvo panašūs į vieną iš tėvų - į aukštąjį. O tarpusavyje sukryžminus jau maža persvara pasireiškė žemi t.y. 3:1. Kad lengviau susigaudyti genetikai nusprendė lentelę braižyti ir simbolius žymėti – viena didžioji raidė ir viena mažoji. Tarkim „P“ reiškia mėlini–žirnių žiedų spalva, o „p“ baltus, visa tai pavaizduota lentelėje. Didžioji raidė reiškia dominuojantį (aktyvų pamenat?), jeigu bent viena tokia raidė būtų reikštų, kad augalas atstovaus ta raide į kitą nebus žiūrima, jei tiktai mažikės, tai bus jų spalva. Nusibraižę pagal pavyzdį lentelę, kuri dar vadinama Paneto gardele, ir lengvai sužinosite paveldimumą, aišku jei bus naudojama daugiau požymių tai vienai požymiui dvi raidės – didžioji ir mažoji, keli požymiai kelios skirtingos raidės pvz. AaBbDd ar AABBDD.

Pabaiga

Taigi genetika nėra blogas mokslas, kurie rėkauja, kad va modifikuoti produktai kenkia, taip iš tikrųjų, nes jie neturi reikiamų medžiagų mums. Arba pomidorai kuriuos valgome yra jau modifikuota tai yra išvesta veislė, jie raudoni ir beskoniai, o tikrieji yra geltoni ir skanūs ( to pasekmė, norėta gauti raudonos spalvos, bet neteko už skonį atsakingą geną). Tad, be kryžminimo nebūtų margų tulpių, kurie atkeliavo iš Kinijos, nebūtų ir obuolių skanių, saldžių bulvių. Bet tai kryžminimas, tai gamtos reikaliukas, kurios reiktų pasisaugoti. Tad Žmonės vertinkite tai kas jums geriausia, nenukrypdami nuo gamtos, nesuterškite savo lizdo.

Sakoma, kad mes bijome nežinomybės,
bet dėl to jausmo mes nuolat sugrižtame.

Žilvinas Martinkus


Šaltiniai:

  1. http://lt.wikipedia.org/wiki/IRNR

  2. Biologijos vadovėlis

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(1)
Visi šio ciklo įrašai:
2014-02-13 ->
2014-02-05 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
2014-02-01 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Žilvinas Martinkus
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(3)
47(0)
31(1)
21(0)
20(2)
15(0)
13(0)
13(0)
12(0)
12(1)
Savaitės
139(45)
71(0)
Mėnesio
133(0)
124(6)
117(14)
113(0)
104(5)