Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Skaitytojų pasaulis » Konkursai

Konteksto diametras: apie populiariąją lietuvišką publicistiką (Konkursinis straipsnis)

2021-03-22 (1) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (110)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Citius, Altius… Latius?


©technologijos.lt

Matematika man visad regėjos kur kas didesnį potencialą turinti sritis, nei tik josios panaudojimas palūkanų ar draudimo išmokų apskaičiavimui. Gal todėl jau matematikos bakalauro studijų metu, ėmiau mintyse žaisti žaidimą, kurio metu matematines teoremas, apibrėžimus, aksiomas pradėjau taikyti socialiniams dėsniams apibrėžti. Nors kinų filosofui, logikui ir matematikui – Hao Wang’ui, tokie matematinių, mokslinių procesų taikymai socialiniame gyvenime nebuvo itin priimtini. Savo knygoje Nuo Matematikos iki Filosofijos, Wang’as nesižavi žmonių bandymais Einšteino reliatyvumo teorija paremti pozicijos, kad ir žmonių etikos taisyklės yra reliatyvios bei sąlyginės. Wang’as taip pat nesižavi ir teiginiais, kad evoliucijos teorija biologijoje, turėtų pagrįsti ir šių dienų kapitalistinės visuomenės konkurencingumą. Wang’o nuomone tokie mokslo taikymai yra šiek tiek dviprasmiški ir ne iki galo tikslūs. Visiškai pritariu, kad tokie mokslo taikymai socialinių dėsnių analizėje nėra iki galo tikslūs. Visgi, man regis, toks mokslo naudojimas socialiniuose kontekstuose dažnai atneša daugiau gyvybės, diskusijų ir prasmės nei pats tiksliausias tokių mokslinių dėsnių panaudojimas atitinkamuose siauruose moksliniuose kontekstuose. Tad ir šį kartelį pamėginsiu pritaikyti „diametro“ sąvoką vienam socialiniui dėsniui apibrėžti.

2019 metais MO muziejuje, Vilniuje, buvo atidaryta paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Šios parodos kolekcija nušvietė pirmąjį Lietuvos laisvės dešimtmetį – nuo eksponatų, kurie buvo nepamainoma visų ano laikotarpiu Lietuvos namų ūkių dalis iki aktualiausių ano meto Lietuvos menininkų kūrinių. Paskutinėmis parodos dienomis aplankęs MO muziejų, nustėrau – nesu tikras ar muziejuje Lietuvoje kada nors buvau matęs daugiau žmonių. Žinoma, vaikščiodamas po parodą ėmiau atidžiai kvestionuoti parodos sąryšį su jos populiarumu ir aktualumu žmonėms. Iš nugirstų lankytojų pastabų, pastebėjimų, tapo aišku, kad kuo kažkokį parodos eksponatą lankytojams buvo galima dažniau sutikti jų įprastoje aplinkoje praeityje, kuo mažiau laiko yra prabėgę nuo to eksponato konteksto lauko formavimosi, tuo lankytojams tas eksponatas sukelia daugiau emocijų. Čia ir gimė manyje sąvoka – „konteksto diametras“, kurią čia ir derėtų apsibrėžti.

 

Ši matematinė „konteksto“ sąvokos interpretacija turi tris pagrindinius parametrus. Visų pirma yra svarbu kiek kontekstas geografiškai yra nutolęs nuo mums įprastos aplinkos – ar tai Karlosas Kastaneda sėdi kur Pietų Amerikos džiunglėse ir kalba mums apie šamanizmą ar tai koks Ričardas Gavelis „žaidžia pokerį Vilniuje“. Nemažiau svarbu ir kiek tas kontekstas yra pažįstamas mūsų artimoj aplinkoj – JAV prezidento rinkimai gal ir itin nutolę geografiškai, tačiau šio politinio proceso populiarumas tikrai neleidžia mums interpretuoti šio konteksto kaip kažin kokio tolimo ar nepažįstamo. Galiausiai trečiasis „konteksto diametro“ parametras – kiek metų prabėgo nuo šio konteksto formiavimosi – ar tai šimtmečius trunkanti matematinė diskusija apie tai, kiek skirtingų begalybių egzistuoja, ar tai prieš dieną užgimusi diskusija dėl paplūdimio Lukiškių aikštėje.

Ashmolean Museum
©vienozmogausrespublika.lt

Kuo kontekstas yra labiau nutolęs nuo mūsų artimos aplinkos geografiškai, kuo kontekstas mūsų aplinkai yra mažiau žinomas, kuo daugiau metų yra prabėgę nuo konteksto formavimosi pradžios, tuo jo „diametras“ yra didesnis. Žinoma, kyla klausimas – kaip šis „konteksto diametro“ apibrėžimas siejasi su šio straipsnio pavadinime minima populiariąja lietuviška publicistika.

 

Analizuojant didžiąją dalį šių dienų populiariosios internetinės publicistikos Lietuvoje, susijusios su šių dienų aktualijomis, politiniais, ekonominiais procesais, nesudėtinga nustatyti tendenciją, kad tokiuose straipsniuose dominuoja labai mažo dydžio „konteksto diametrai“. Aktualijų analizėse pateikiami kontekstai geografiškai dažniausiai nenutolsta nuo Lietuvos, analizėse ryškiai trūksta istorinių kontekstų – dažniausiai apsiribojama prieš dieną ar dvi susiformavusiais kontekstais. Vardan publicistika pritrauktų kuo platesnę ir didesnę auditoriją, itin vengiama žmonėms mažai pažįstamų kontekstų – daugumoje straipsnių tesisuka tie patys keliolika kontekstų. Kur gi veda šis šių dienų „mažų konteksto diametrų“ publicistikos modelis?

Čia galima pasinaudoti amerikiečių kompozitoriaus ir matematiko Gareth’o Loy’aus teorija, pristatoma knygoje Muzimatika, kurioje autorius analizuoja matematinius dėsnius muzikoje. Viename iš knygos skyrių, autorius kalba apie muzikos sritį, kuri analizuoja informacijos kiekį, gaunamą su atitinkamais muzikiniais signalais. Šiame skyriuje Loy’us pateikia vieno įdomaus eksperimento pavyzdį.

Tarkime, kad muzikos mokytojas muzikos pamokoje mums pateikia užduotį – nusisukus nuo mokytojo, iš klausos nustatyti, kurį pianino klavišą jis paspaudžia bei tą muzikinę natą užrašyti savo sąsiuvinyje. Prieš pradėdamas pirmąją eksperimento dalį, mokytojas pasako, jog joje jis spaus tiktai muzikinės natos „Do“ klavišą. Tad kaskart mokytojui paspaudus klavišą, rašom „Do“, „Do“, „Do“. Prieš pradėdamas antrąją eksperimento dalį, mokytojas pasako, kad šioje dalyje jis jau spaus ne vieną ir tą patį klavišą, o atsitiktine tvarka rinksis absoliučiai bet kurį klavišą iš 88 pianino klavišų. Tad mūsų užduotis iš klausos nustatyti kurį klavišą mokytojas paspaudė, darosi itin sudėtinga. Tad kokia šio eksperimento prasmė?

 

Loy’us šį eksperimentą pateikia kaip pavyzdį vienai teorijai pagrįsti – kuo didesnėje nežinomybėje mes klausomės muzikinių signalų, kuo didesnis galimų muzikinių signalų spektras, tuo daugiau informacijos mes gauname su kiekvienu informaciniu signalu. Minėtojo eksperimento pirmoje dalyje galimų muzikinių signalų spektras minimalus – tik vienas garsas, tad nėra jokios nežinomybės – kuo puikiausiai žinoma, kokia bus sekanti nata. Taigi, išgirdę konkretų „Do“ natos garsą, mes negauname absoliučiai jokios informacijos su šiuo garsu, nes ir taip žinojome koks muzikinis garsas tai bus. Tuo tarpu antroje eksperimento dalyje, mes klausomės mokytojo spaudžiamų klavišų didžiulėje nežinomybėje – absoliučiai nenutuokiame, kurį iš 88 garsų išgirsime. Taigi, išgirdę tą konkrečią natą, mes gauname milžinišką informacijos kiekį apie tą garsą, kurio prieš tai nesitikėjome.

Lincoln College University Of Oxford
©vienozmogausrespublika.lt

Kuo visa ši teorija susijusi su šių dienų „mažų konteksto diametrų“ publicistikos modeliu?

 

Kadangi šių dienų publicistikoje naudojamų kontekstų spektras nėra didelis, kadangi straipsnius pradedam skaityti daugiau mažiau žinodami, kokie kontekstai jame bus – pats informacijos kiekis gaunamas su kiekvienu straipsniu būna itin minimalus. Visuomenės egzistavimas tokioje skurdžioje informacinėje aplinkoje be jokios abejonės yra pasmerktas intelektiniam degradavimui. Tuo tarpu, didžiulis spektras „įvairaus diametro kontekstais“ užpildytos publicistikos, straipsnių skaitymas nežinomybės būsenoje – nenutuokiant, kokie kontekstai ten slypės, leistų gauti milžinišką informacijos kiekį su kiekvienu straipsniu.

 

Galbūt todėl ir šį straipsnį pradėjau nuo Hao Wang’o citavimo – filosofo, logiko, matematiko, kurį Lietuvos socialinėje plotmėje žino daugių daugiausiai trys žmonės, kuris vykdė savo veiklą visai kitam pasaulio gale ir kuris nagrinėja šimtmečiais aktualius matematikos, filosofijos procesus. Sunkoka pasyviai stebėti populiariosios lietuviškos publicistikos „kontekstų diametrų“ vidurkio kritimą kiekvieną dieną.

A. Romaška

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(11)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-04-03 ->
2021-04-03 ->
2021-04-02 ->
2021-04-01 ->
2021-03-31 ->
2021-03-31 ->
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Andrius Romaška
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(9)
26(0)
24(0)
23(0)
22(0)
18(0)
15(0)
13(0)
Savaitės
75(0)
61(2)
59(0)
54(0)
51(4)
Mėnesio
109(9)
108(14)
82(0)
75(0)