Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Skaitytojų pasaulis » Konkursai

Šiluma po kojmis laukia panaudojimo ir Lietuvoje (Konkursinis straipsnis)

2021-03-30 (2) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Žemės šilumos užtektų bent milijardui metų patenkinti pasaulio energijos poreikius


©technologijos.lt

Kodėl Lietuvoje beveik nekalbame apie Vakarų Lietuvoje esančią geoterminę anomaliją, beveik neribotus geoterminius išteklius ir Lietuvos galimybę tapti nepriklausoma nuo energijos importo? Yra žinoma, kiek natūraliai atsirandančios šilumos yra Žemės gelmėse, o dabar didžioji jos dalis staiga yra pasiekiama šiuolaikinėmis gręžimo technologijomis. Manoma, kad Žemėje yra pakankamai šilumos žmonių energijos poreikiams tenkinti ateinančius maždaug milijardą metų arba kol Saulė taps supernova - priklauso nuo to, kas įvyks anksčiau. Pakalbėkime apie perspektyvas.

1 paveikslėlis. Europos žemėlapis, rodantis temperatūrą 5 km gylyje (iš Hurtig ir kt., 1992). Atkreipkite dėmesį į geoterminę anomaliją Vakarų Lietuvoje bei Nowy Targ vietosės padėtį, kur bus gręžiamas 7 km geoterminis gręžinys – ten šilumos srautas panašus į esantį Vakarų Lietuvoje.
2 paveikslėlis. Lietuvos geologinis pjūvis vakarai-rytai. Mėlyna spalva parodyti pagrindiniai smėlingi vandeningi sluoksniai, kuriuos galima panaudoti geoterminėms stotims.
©Šliaupa, 2009

Geoterminis vanduo gali būti naudojamas įvairioms tiesioginio šilumos naudojimo rūšims, pvz. patalpų šildymui, pasėlių ir medienos džiovinimui, maisto ruošimui, žuvų auginimui, pramoniniams procesams, baseinams ir SPA vonioms. Įrengiant vamzdžius po keliais ir šaligatviais, geoterminis karštas vanduo žiemą taip pat gali tirpdyti ir sniegą. Geoterminio šilumos siurblio sistema gali išnaudoti pastovią viršutinio 1-200 metrų žemės paviršiaus temperatūrą namų šildymui žiemą, tuo pačiu išgaunant šilumą iš pastato ir perduodant ją atgal į palyginti vėsesnę žemę vasarą taip vėsinant patalpas. Geoterminė energija taip pat gali teikti ir iškastinio kuro alternatyvą elektros energijos gamybai. Geoterminė energija buvo naudojama tiesioginiam šildymui nuo senų senovės – ankstyviausia gamykla, gaminanti elektrą iš geoterminės energijos, buvo instaliuota Lardarello mieste Italijoje, kur 250 kW galios geoterminė jėgainė pradėjo ten veikti 1913-aisiais metais.

Yra trys geoterminių jėgainių tipai: sausų garų, blykstinės ir dvinarės. Sausas garas, seniausia geoterminė technologija, pašalina garą iš žemės plyšių ir porų ir juo tiesiogiai varo turbiną. Blykstinės jėgainės ištraukia gilų, aukšto slėgio karštą vandenį į vėsesnį, žemo slėgio vandenį. Šio proceso metu susidarę garai naudojami turbinai varyti. Dvinarėse jėgainėse pro karštą vandenį praleidžiamas antrinis skystis, kurio virimo temperatūra yra daug žemesnė nei vandens (3 paveikslėlis). Dėl to antrinis skystis virsta garais, kurie varo turbiną. Į rezervuarus paprastai gręžiami dviejų ar daugiau kilometrų gylio gręžiniai. Panaudotas ir atvėsęs vanduo vėliau įleidžiamas atgal į rezervuarą, taip palaikant pastovų slėgį.

 

3 paveikslėlis. Schema, iliustruojanti dvinarės geoterminės jėgainės komponentus.
©Versta iš Britanikos enciklopedijos, 2011.

Geoterminė anomalija Lietuvoje turi daug neištirtų žaliosios energijos galimybių. Čia veikė tik viena geoterminė jėgainė, bet net ir ši – dabar apleista. Klaipėdos geoterminė demonstracinė jėgainė „Geoterma„ buvo apskritai pirmoji geoterminio šildymo jėgainė Baltijos jūros regione. Jėgainė naudojo 38 °C vandenį iš gręžinio, siekiančio Devono smiltainio vandeningąjį sluoksnį 1135 m gylyje (4 paveikslėlis). Jėgainės veiklos metu vamzdžiai bei smiltainio poros ir plyšiai užsikimšo gipso kristalais, nuo ko gerokai sumažėjo vandens gavybos rodikliai (3 paveikslėlis). „Geoterma“ patyrė finansinių sunkumų ir 2007 m. paskelbė bankrotą. LR Vyriausybėje buvo svarstomas klausimas dėl šios jėgainės, nemažai buvo diskutuota dėl galimybių ją palikti kaip mokslinę laboratoriją, tačiau šiai dienai „Geoterma” yra apleista. Valstybė yra paskelbusi konkursą ir „Geoterma“ yra parduodama (privatizuojama), todėl tolimesnės perspektyvos priklausys nuo privataus investuotojo tolimesnių vystymo planų. Nors „Geoterma” ir būtų puiki mokslinė laboratorija bei galima būtų atgaivinti jos tiekiamo šilto vandens panaudojimą, tačiau per 20 metų technologijos patobulėjo ir galima būtų jau gręžti daug gilesnius gręžinius bei pasiekti daug aukštesnės temperatūros telkinius – geologiškai palankiose vietovėse reikia atlikti tyrimus, kad būtų galima parengti petrogeoterminės energijos įsisavinimo šildymui ir kartu elektros gamybai projektus.

 

4 paveikslėlis. Dr. Ieva Kaminskaitė prie apleistos Klaipėdos demonstracinės geotermijos jėgainės „Geoterma”.
paveikslėlis. Gipso kristalai, susiformavę „Geotermos” vamzdžiuose.
©Vaitiekūnas, 2012

Nors gilioji geotermija ir apleista, Lietuvoje yra nemažai mineralinio vandens SPA centrų, kuriuose naudojamas 10-15 °C geoterminis mineralinis vanduo. Pavyzdžiui, „Žybininkų“ SPA centre, įsteigtame 2015 m., vanduo išgaunamas iš seniau veikiančio naftos žvalgymo gręžinio. Jis naudoja 60 g/l druskingumo Žemutinio Devono mineralinį vandenį iš 1 km gylio (Šliaupa ir kt., 2008). 2018 m.

Klaipėdoje taip pat krevetėms auginti buvo sukurta ir recirkuliuojanti jūrų akvakultūros sistema. Aštuonių rezervuarų 40 m³sistema yra skirta užauginti iki 400 kg baltakojų krevečių.

Lyginant su kitais atsinaujinančiais šaltiniais, tokiais kaip vėjo energija, biokuras, geoterminė energija išsiskiria stabilumu, patikimumu ir dideliais ištekliais, kurių yra Vakarų Lietuvoje. Šių išteklių gavybai reikalingas labai mažas žemės plotas, nelyginant pvz. su saulės jėgainėmis, kurioms reikalingi milžiniški plotai. Šios energijos rūšies gavybai nesvarbios klimatinės sąlygos – šilumos ir energijos gavyba gali vykti nenutrūkstamai visą parą.

Geoterminė energija gali sėkmingai konkuruoti su įprastais energijos šaltiniais. Pavyzdžiui, Geotermia Podhalańska patenkina 40% šilumos poreikio Zakopanėje, kaimyninėje Lenkijoje. Bendrovė aptarnauja 900 namų Podhalėje. Šiuo metu Geotermia Podhalańska turi didelius plėtros planus Nowy Targ, kuriame bus gręžiamas giliausias geoterminis gręžinys Lenkijoje, kurio gylis Szaflary sieks 7000 m (Biznes interia; 1 paveikslėlis, – atkreipkite dėmesį, kad Podhalėje geoterminis gradientas panašus į Vakarų Lietuvoje esančios anomalijos šilumos srautą). Ekspertai tikisi, kad vandens temperatūra kolektoriuje šulinio dugne viršys 120 °C. Naujo gręžinio šiluma skirta ne tik šildyti namus, bet ir gaminti elektrą, kad būtų patenkinti šio geoterminio centro poreikiai. Valstybė gręžinį finansuoja 100%, nes tai taip pat padės nustatyti šalies geologinę struktūrą ir tolesnius tyrimus šia kryptimi.

 

Geoterminio tinklo plėtros dėka, Zakopanėje pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo išmetamų teršalų kiekis ir gerokai pagerėjo oro kokybė. „Zakopanė, kuri 2016 m. vis dar buvo 50 labiausiai užteršto oro Europoje sąraše, nebebuvo įtraukta į sąrašą, kurį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija 2018 m.“, – sakė Piotras Wozny, Nacionalinio fondo Aplinkos apsaugai ir vandentvarkai prezidentas (Biznes interia).

Šiai dienai Lietuvoje didžiausias dėmesys yra skiriamas vėjo jėgainėms, biokurui ir sekliajai geotermijai, tačiau giliosios geotermijos perspektyvos kol kas nėra aiškios. Vystyti giliosios geotermijos projektus reikalingi investuotojai, kurie būtų suinteresuoti vystyti šią atsinaujinančių išteklių rūšį. Lieka tikėtis, kad nauji Klaipėdos geoterminės jėgainės savininkai bus suinteresuoti vykdyti tolimesnę mokslinę ir praktinę vystymo eigą bei atsiras naujų projektų, vystančių giliosios geotermijos potencialo tyrimus ir gavybą.

 

Pagaliau galime pakeisti nusistovėjusį stereotipą, esą Lietuva turi ribotus vietinius energijos išteklius, yra priklausoma nuo jų importo. Turime apsčiai perspektyvų, ir, svarbiausia, šios – nebepasibaigtų, kaip nafta ar anglis.

I. Kaminskaitė

Šaltiniai:
Hurtig, E., Cermak, V., Haenel, R. and Zui, V., 1992. Geothermal atlas of Europe.
Šliaupa, S., 2009. Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai. Geologijos akiračiai. ISSN 1392-0006. Nr. 3-4, 11-19 p.
Šliaupa, S., Motuza, G., Korabliova, L., Ciuraite, K. and Puronas, V., 2010. Geothermal potential of hot granites of Lithuania. In Proceedings World Geothermal Congress, Bali, Indonesia.
Šliaupa, S., Zuzevičius, A., Rastenienė, V., Baliukevičius, A., Zinevičius, F., Grudzinskas, J. and Buinevičius, K., 2008. Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo išaiškinimas ir pagrindimas, bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai. Geologijos ir geografijos institutas, pp.4-74.
Vaitiekūnas, R., 2012. Prezentacija apie Klaipėdos demonstracinę jėgainę „Geoterma“ (https://docplayer.lt/156684670-2012-m-kovo-23-d-uab-geoterma.html). Kovo 23, 2012.
https://biznes.interia.pl/nieruchomosci/news-geotermia-na-podhalu-wlacza-drugi-bieg,nId,4211308

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-04-03 ->
2021-04-03 ->
2021-04-02 ->
2021-04-01 ->
2021-03-31 ->
2021-03-31 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ieva Kaminskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(7)
36(0)
31(0)
28(0)
17(0)
17(0)
15(0)
15(0)
13(0)
Savaitės
86(0)
63(0)
61(2)
59(0)
Mėnesio
109(9)
109(14)
83(0)
75(0)
72(0)