Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos »

Kaip išsirinkti geriausią belaidę kolonėlę už normalią kainą: svarbiausi dalykai nuo A iki Z

2017-10-02 (4) Rekomenduoja   (26) Perskaitymai (9089)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Tikri melomanai dažnai nuvertina belaides kolonėles dėl potencialiai prastos garso kokybės. Taip, iš dalies jie yra teisūs, tačiau jeigu norite nepriekaištingos garso kokybės tuomet reikėtų domėtis namų kino ar bent jau 5.1 tipo kolonėlių sistemomis. Vis dėlto jeigu nuspręsite įsigyti belaidę garso kolonėlę, tačiau garso kokybę vis tiek laikote svarbiu prioritetu, į tam tikrus kolonėlės techninius aspektus tikrai derėtų atkreipti dėmesį. Tačiau šiuo atveju tikrai aklai nevertėtų pasitikėti tam tikrais marketingo triukais, kurių paskirtis ir nauda kol kas išlieka gana miglota.

Galia

Kiekvienas save gerbiantis garso kolonėlių gamintojas pirkėjui dažniausiai pateikia bent jau tris garsą apibrėžiančius rodiklius.

Vienas jų, žinoma, yra galia.

Pastaroji paprastai kalbant potencialiai leidžia prognozuoti maksimalų belaidės kolonėlės garso lygį. Techniškai šis parametras yra apibrėžiamas vatais (W) ir parodo kokią maksimalią galią nesukeliant jokių negrįžtamų pažeidimų gali atlaikyti garsiakalbis.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galią galima apibrėžti nominalia (RMS) arba pikine (angl. peak) verte. Pavyzdžiui, įsigijus du skirtingus produktus galiausiai gali paaiškėti, kad 7 W kolonėlė groja garsiau nei 10 W.

Jeigu gamintojas nelinkęs sukčiauti, jis visuomet turėti pateikti RMS galios vertę. Ši vertė apibrėžia maksimalią nuolatinę galią, kurią praktiškai neribotą laiko tarpą gali atlaikyti belaidės kolonėlės garsiakalbiai.

Tuo tarpu pikinė vertė nurodo kokią momentinę galia gali patirti garsiakalbis. Žinoma, ši vertė visuomet bus didesnė, tačiau kalbant apie praktinius aspektus pirkėjui pastaroji reikšmė iš tikrųjų nepasako visiškai nieko naudingo.

Kadangi belaidėse garso kolonėlėse integruojami garsiakalbiai nepasižymi santykinai didele galia, tenka pripažinti, kad gamintojai pikine verte šiuo atveju tikrai nelinkę piktnaudžiauti. Kitaip sakant, kai galią skaičiuojame dešimtimis vatų, tai pikinė reikšmė nesuteikia tokio svaraus pranašumo, kuris, pavyzdžiui, būtų jaučiamas vatus šimtais skaičiuojančiose galingose garso sistemose.

Būtent dėl šios priežasties dauguma belaidžių garso kolonėlių gamintojų techninėse charakteristikose įprato pateikti tik RMS galios vertę (galingose garso sistemose dažniausiai pateikiamos abi reikšmės).

Tai puikiai paaiškina, kodėl elektroninės parduotuvės belaidžių garso kolonėlių aprašymuose pateikdamos galią (angl. power) dabar taip pat vengia bet kokių papildomų paaiškinimų.

Šiuo atveju svarbu suprasti, kad techniškai belaidžių garso kolonėlių galia dažnai taip pat priklauso nuo integruotų ryšio režimų tipo. Pavyzdžiui, „Xiaomi Mi Bluetooth“ belaidės garso kolonėlės deklaruojama galia siekia 6 W ir tai yra visiškai normali reikšmė bet kuriai tipinei Bluetooth garso kolonėlei.

Tuo tarpu jeigu pažvelgsite į „Pinshow Solider X10“ WiFi ryšio režimą palaikančią belaidę garso kolonėlę, čia jau išvysite deklaruojamą 50 W galią.

Čia norisi pabrėžti, kad dar didesnės galios belaidės garso kolonėlės jau taip pat yra realybė, tačiau už pastarąsias dažniausiai teks mokėti daugiau nei 200 eurų. Vis dėlto techniškai 40 – 60 W belaidės garso kolonėlės kol kas išlieka sunkiai įkandamas riešutas vietiniams Kinijos gamintojams.

Tad nevarkite ir neieškokite itin galingų belaidžių garso kolonėlių Kinijos elektroninėse parduotuvėse, nes jų gamyba šiuo metu užsiima tik tokie ilgametę patirtį sukaupę gamintojai, kaip „JBL“, „Sony“ ar „Bang & Olufsen“.

Atkuriamų dažnių diapazonas

Dažnas gamintojas taip pat yra linkęs pateikti belaidės garso kolonėlės atkuriamų dažnių diapazoną. Šis parametras išreiškiamas dažnių rėžiu (pvz., 40 Hz – 20 kHz) ir parodo kokiose ribose kolonėlės garsiakalbiai geba atkurti žemus bei aukštus dažnius.

Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad žmogaus ausis gali girdėti maždaug 20 Hz – 20 kHz dažnių ruožo diapazone, todėl viskas kas vyksta už šių ribų kolonėlės garsiakalbiams nesutiekia jokių papildomų pranašumų. Kalbant apie atkuriamą dažnių ruožą svarbu įvertinti ir tai, kad senstant žmogaus klausa silpnėja ir ypač aukšti tonai tampa negirdimi. 

Tuo tarpu žemų dažnių paskirtį geriausiai padeda suprasti galinga automobilyje integruojama muzikos aparatūra.  Praktiškai žmogaus ausis jau sunkiai girdi ir jaučia žemesnius nei 30 Hz žemus dažnius, todėl ekspertų teigimu bet kuri garso kolonėlė, kuri geba atkurti žemesnius nei 40 Hz dažnius jau yra ganėtinai geras pasirinkimas.

Įdomu, kad net ir mažai kam žinomi vietiniai Kinijos gamintojai dažniausiai be didelių problemų geba užtikrinti maksimalų dažnių ruožą. Pavyzdžiui, belaidė garso kolonėlė „PT – 390“ geba atkurti maksimalų 20 Hz – 20 kHz dažnių ruožą, tačiau tai tikrai negarantuoja, kad pastaroji pirkėją nustebins nepriekaištinga garso kokybe.

Jeigu atidžiau panagrinėsite technines charakteristikas, tai pastabėsite, kad brangesnės belaidės garso kolonėlės dažniausiai išsiskiria netgi siauresniu atkuriamų dažnių ruožu.

Žvilgtelėjus į „GGMM E5-100“ belaidę garso kolonėlė paaiškėja, kad garsą jį geba atkurti 70 Hz – 20 kHz diapazone. Taigi, jeigu tikėsime vien skaičiais bus įprasta manyti, kad tokia belaidė garso kolonėlė atitinkamai turėtų nuvilti žemų dažnių atkūrimu. Vis dėlto realybė yra kiek kitokia, nes „GGMM E5-100“ taip pat yra aprūpinta pasyviais žemų dažnių garsiakalbiais (angl. passive radiator arba subwoofer).

Jeigu svajojate apie kiek galima kokybiškiau atkuriamus žemus dažnius, tai tikrai rekomenduojame rinktis tik tokią belaidę garso kolonėlę, kuri yra komplektuojama su jau minėtais pasyviais žemų dažnių garsiakalbiais. Kad toks sprendimas pilnai pasiteisina, puikiai iliustruoja „JBL“ belaidės garso kolonėlės, kurių garso kokybė tiesiog nepalieka abejingų.

Pavyzdžiui, pastarojo gamintojo belaidžių garso kolonėlių atkuriamų dažnių diapazonas dažniausiai svyruoja 65 Hz – 20 kHz diapazone, tačiau visos aukštesnės klasės „JBL“ kolonėlės taip pat visuomet dar būna aprūpinamos ir pasyviais žemų dažnių garsiakalbiais.

Signalo ir triukšmo santykis

Garso kokybę sklindančią iš kolonėlės garsiakalbių taip pat lemia signalo ir triukšmo santykis, kuris paprastai gamintojų įvardijimas S/N trumpiniu ir yra matuojamas decibelais (dB).

Dauguma gamintojų belaidžių kolonėlių techninėse charakteristikose linkę paminėti šį rodiklį, kadangi jis potencialiai leidžia prognozuoti kokią įtaką naudingo garso signalo kokybei turi nepageidaujamas triukšmas arba, kitais žodžiais tariant, neišvengiamas garso fonas tame signale. 

Nesigilinant į smulkmenas galima sakyti, kad aukštesnis S/N santykis garsui suteikia didesnį tikslumą bei aiškumą. Pavyzdžiui, jeigu kolonėlės gamintojas deklaruoja 80 dB lygio S/N santykį, tai reiškia, kad naudingas garso signalas yra 80 dB stipresnis už triukšmo lygį. Šį triukšmą garso signale taip pat įtakoja vidiniai kolonėlės komponentai bei jų kokybė.

Techniškai gamintojams šis parametras nėra didelis iššūkis, todėl nereikėtų itin nustebti, jeigu net ir mažai kam žinomo gamintojo belaidė garso kolonėlė pasižymi geru S/N santykiu.

Išanalizavus belaidžių garso kolonėlių rinką paaiškėja, kad 80 dB siekiantis signalo ir triukšmo santykis tenkina ne tik vietinius Kinijos gamintojus, bet patyrusius ekspertus bei apžvalgininkus. Tuo tarpu kritinė riba, kuri kalbant apie S/N santykį yra įvardijama kaip nepageidaujama, skirtingų šaltinių teigimu yra ties 60 – 65 dB. Vis dėlto tokį žemą S/N santykį turinčių belaidžių garso kolonėlių sunku surasti net ir vietinėje Kinijos rinkoje.

Pavyzdžiui, net ir tokia ne daugiau nei 10 eurų kainuojanti belaidė garso kolonėlė kaip „Cube X3“ gali išsiskirti gamintojo deklaruojamu 95 dB signalo ir triukšmo santykiu.

Tuo tarpu kur kas labiau žinomo gamintojo belaidė garso kolonėlė „Xiaomi Mi Speaker 2“ iš pirmo žvilgsnio gali gerokai nuvilti itin žemu 53 dB S/N santykiu.

Nepaisant to, šiuo atveju visų laurų vien didesniam S/N santykiui atiduoti tikrai nereikėtų, kadangi garso kokybę galiausiai vis tiek nulemia daugelio techninių parametrų bendra visuma. 

Vertinant šį konkretų atvejį labai galimas daiktas, kad pagal garso kokybę vis dėlto didesnį pranašumą turėtų „Xiaomi Mi Speaker 2“, o ne „Cube X3“. Tokią prielaidą galima daryti todėl, nes „Xiaomi“ belaidė garso kolonėlė pranašesnė yra ne tik pagal galią (5 W prieš 3 W), bet taip pat ir pagal atkuriamą dažnių diapazoną (20 Hz – 20 kHz prieš 280 HZ – 16 kHz).

Signalo iškraipymai

Kadangi garso kokybė daugeliui yra gana jautri tema, kai kurie gamintojai siekdami pirkėjų palankumo yra linkę pateikti dar keletą papildomų techninių charakteristikų. Pavyzdžiui, signalo iškraipymus iš dalies nulemia ir jau aptartas S/N santykis, tačiau belaidžių kolonėlių gamintojai kartais dar pateikia procentiškai išreikštą signalo iškraipymus nusakančią vertę THD (angl. Total Harmonic Distortion).

Trumpai tariant, iškraipymai į garso signalą įneša nepageidaujamus pokyčius, todėl iš pažiūros standartiniai instrumentų garsai gali skambėti kiek nekorektiškai bei neįprastai. Čia galima pridėti, kad itin geros kokybės garsiakalbiai turi mažesnę nei 1% THD vertę.

Šiuo atveju problema yra tik tokia, kad THD parametrą gamintojai yra pasiruošę nurodyti tik tuomet, jeigu jo vertė atitinka specialistų rekomendacijas. Pavyzdžiui, „Zinsoko BS-1024“ belaidės garso kolonėlės gamintojas deklaruoja ne didesnė nei 0,5% iškraipymų vertę.

O štai „K812“ kolonėlės gamintojas kuklumu išvis nepasižymi, nes nurodo 0,01% siekiantį THD.

Tuo tarpu surasti tokią belaidę garso kolonėlę, kurios gamintojas drąsiai skelbtųsi apie didesnę nei 1% THD vertę tiesiog neįmanoma. Ir tai yra savaime suprantama, kadangi gamintojų noras girtis rečiau aptariamais techniniais parametras atsiranda tik tuomet, kai jie geba užtikrinti viešai skelbiamas rekomendacijas.

Tačiau smerkti tų gamintojų, kurie šios vertės išvis nenurodo greičiausiai taip pat nevertėtų. Kitaip sakant, jeigu net eilinis gamintojas iš Kinijos prie savo belaidės garso kolonėlės gali deklaruoti 0,01% THD, tai puikiai iliustruoja, kad rekomenduojamą iškraipymus nusakančią vertę šiuo metu greičiausiai nesudėtingai gali užtikrinti ir bet kuris kitas belaidžių garso kolonėlių gamintojas.

Garsiakalbių bei konstrukcijos įtaka

Svarbu suprasti, kad garso kolonėlės savybes nulemia ir tam tikri fizikiniai reiškiniai. 

Planuojant įsigyti belaidę garso kolonėlę reikėtų susitaikyti su tuo, kad pastarosios maži matmenys atitinkamai ribos garsiakalbio dydį. Tuo tarpu techniškai didesnis garsiakalbis visada pasižymi santykinai geresne garso kokybe.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl belaidžių kolonėlių gamintojai dabar vis dažniau ryžtasi paminėti integruotų garsiakalbių matmenis. Šį pirkėjui svarbų parametrą vis dažniau yra linkę atskleisti net ir Kinijos gamintojai. Pavyzdžiui, „Xiaomi Mi Smart“ belaidės garso kolonėlės gamintojas drąsiai deklaruoja, kad pastaroji kolonėlė turi du 2,5 colių įstrižainės žemų dažnių garsiakalbius.

Be to, „Xiaomi“ taip pat viešai pateikia šios belaidės garso kolonėlės vidaus konstrukciją atskleidžiančią iliustraciją. Toks nuolankumas pirkėjui akivaizdžiai deklaruoja, kad gamintojas tvirtai pats tiki ir pasitiki savo gaminamų produktų kokybe.

Be to, ne ką mažiau svarbus aspektas – kolonėlės gamybai naudojamos medžiagos bei konstrukcija. Kitaip sakant, net ir patys geriausi garsiakalbiai netinkamoje aplinkoje (dėžėje) dėl nepageidaujamų šalutinių efektų praranda savo technines ypatybes.

Dauguma ekspertų vienareikšmiškai sutinka, kad šiuo metu geriausios kokybės garso kolonėles sieja tai, jog visos jos be išimties naudoja iš medienos pagamintas garsiakalbių dėžes. Tokio tipo garso kolonėlių pasirinkimas yra tikrai platus, tačiau to paties kol kas negalima pasakyti apie belaides garso kolonėles.

Žinoma, gamintojų bandymą naudoti tvirtą plastiką šiuo atveju taip pat galima pilnai pateisinti, kadangi tai leidžia išlaikyti visiems pirkėjams prieinamą produkcijos kainą. Tačiau visiškai nenuostabu, kad santykinai nauji gamintojai vis dažniau ieško būdų išsiskirti, o iš medienos pagamintas belaidės garso kolonėlės korpusas puikiai tam tinka.

Bene pirmasis gamintojas, kuris ėmėsi šio eksperimento yra „GGMM“. Pavyzdžiui, „GGMM WS-401 M4“ belaidė garso kolonėlė stebina ne tik iš medienos pagaminta konstrukcija, bet taip pat ir 40 W galia, 85 dB S/N santykiu, ne didesniais nei 0,5% dydžio signalo iškraipymais, atkuriamu 60 Hz – 20 kHz dažnių ruožu bei integruotu net 3,5 colių įstrižainės žemų dažnių garsiakalbiu.

Tenka pripažinti, kad renkantis tik pagal technines charakteristikas, „GGMM WS-401 M4“ atrodo tikrai nepriekaištingai. Su tokiu teiginiu sutinka ir dauguma „GGMM WS-401 M4“ išbandžiusių užsienio apžvalgininkų, tačiau kai kurie jų tvirtina, kad „JBL“ belaidės garso kolonėlės, o ypatingai „JBL Extreme“, pastarąjį „GGMM“ produktą pagal garso kokybę vis tiek lenkia.

Tačiau čia reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad „GGMM WS-401 M4“ pirkėjui siūlo naudotis visais WiFi privalumais, kai tuo tarpu „JBL Extreme“ muzikos transliacijas šiuo atveju geba užtikrinti tik Bluetooth ryšiu.

WiFi bei Bluetooh įtaka garso kokybei

Tikri melomanai kartais užsimena, kad garso perdavimo kokybei įtakos taip pat turi pasirinktas ryšio režimas.

Tenka sutikti, kad WiFi praktiškai leidžia pasiekti didesnį pralaidumą, todėl muzikos transliacija šiuo atveju gali būti vykdoma be papildomų suspaudimo mechanizmų. 

Situacija kardinaliai keičiasi, kai muziką transliuoti reikia naudojant Bluetooth ryšio režimą. Dėl riboto ryšio kanalo pralaidumo šiuo atveju tenka naudoti papildomą suspaudimą, todėl kai kurių ekspertų nuomone, tai atitinkamai daro įtaką ir garso kokybei.

Siekdami eliminuoti šią problemą vietoje įprasto SBC kodavimo metodo kai kurie gamintojai pradėjo naudoti aptX kodavimą. Vis dėlto dauguma apžvalgininkų praktinės naudos šiuo atveju nepastebi. Be to, aptX kodavimą taip pat turi palaikyti ir išmanusis telefonas, o, pavyzdžiui, „Apple“ šį kodavimą savo išmaniuosiuose telefonuose kol kas naudoti išvis atsisako.

Taigi, praktinių pavyzdžių stoka kol kas neleidžia tinkamai įvertinti aptX privalumų Bluetooth ryšio režime. 

Nesinori būti blogu pranašu, bet belaidžių kolonėlių rinkoje visa tai šiuo metu atrodo tiesiog kaip paprastas marketingo triukas. Panašios nuomonės laikosi ir dauguma užsienio apžvalgininkų. Jie tvirtina, kad aptX privalumus galima pajusti tik aukštos kokybės garso sistemose, bet tikrai ne mažų gabaritų belaidėse garso kolonėlėse.

Be to, tinkamai įvertinti aptX naudą sunku ir todėl, nes nei belaidžių garso kolonėlių, nei išmaniųjų telefonų gamintojai nepateikia jokių aiškių indikacijų kada šis naujos kartos garso kodavimas yra aktyvus. Kitaip sakant, funkcija, kuri leistų įjungti arba išjungti aptX kodavimą šiuo metu tiesiog išvis neegzistuoja.

Taigi, kad ir kaip analizuosime aptX kodavimą, galiausiai vis tiek teks pripažinti, kad šiam techniniam sprendimui iliuzijos elementų tikrai netrūksta.

Vis dėlto jeigu šiuo klausimu turite kitą nuomonę, aptX kodavimą palaikančių garso kolonėlių lengvai galite įsigyti net ir Kinijos elektroninėse parduotuvėse. Jeigu ieškote visų šiame tekste aptartų privalumų vienoje vietoje, tokiu atveju galite atkreipti dėmesį į jau minėtą „GGMM WS-401 M4“ belaidę garso kolonėlę.

Tuo tarpu jeigu prioritetą skiriate tik aptX kodavimui, tuomet galite rinktis kur kas pigesnę belaidę Bluetooth garso kolonėlę „iKANOO i-968“.




 

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(30)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(26)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-03-20 ->
2018-01-15 ->
2017-11-20 ->
2017-10-30 ->
2017-10-02 ->
Kaip išsirinkti geriausią belaidę kolonėlę už normalią kainą: svarbiausi dalykai nuo A iki Z
2017-09-18 ->
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Jonas Bunevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)