Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Gidai ir žinynai » Naudingi patarimai » Verta žinoti

Kaip sužinoti kelis kartus daugiau per tą patį laiką: pagrindinės greito skaitymo taisyklės

2016-05-22 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (3394)
    Share

Kasdien atlikdami reikiamus pratimus, galime išmokti greitai skaityti, LRT RADIJUI tvirtina greitojo skaitymo treneris Aivaras Pranarauskas. Anot jo, nors greitasis skaitymas itin praverčia skaitant naujienas, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, skaitant mokslinę literatūrą, skubėti tikrai nereikia. „Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam labiausiai tinka“, – teigia A. Pranarauskas.

– Kas yra greitasis skaitymas?

– Mūsų pasaulis pasikeitė atsiradus internetui. Spartesnis gyvenimo tempas, mobiliosios technologijos ir kiti panašūs dalykai mus lydi pastaruosius keliolika metų. Bet greituoju skaitymu pradėta domėtis dar tada, kai šių technologijų ir tokios informacijos gausos nebuvo. Įvairūs pratimai, knygos pasirodė prieš 50–60 metų. O pats susidomėjimas greituoju skaitymu buvo net prieš 100 metų. Vadinasi, žmonės gana seniai domisi, kaip skaitymo procesą padaryti efektyvesnį ir produktyvesnį. Išskirčiau 8–10 komponentų, iš kurių susideda greitasis skaitymas. Mes laviname juos visus ir taip gauname geresnį rezultatų

– Iš kokių komponentų susideda greitasis skaitymas?

– Dirbame lavindami savo skaitymo plotį – kuo daugiau teksto matome, tuo labiau galime spartinti tempą. Kitas dalykas – artikuliacija, arba sublokalizacija, t. y. žodžių kartojimas mintyse. Yra daugybė žodžių, kuriuos esame perskaitę šimtus tūkstančių kartų. Tačiau juos kaskart skaitome taip lėtai, lyg tai darytume pirmą kartą. Turiu omenyje tokius žodžius, kaip „saulė“, „debesys“, „žolė“, „stalas“, „kėdė“ ir panašius, kuriuos galėtume atpažinti per kelias milisekundes.

Trečias dalykas yra anticipacija, t. y. gebėjimas nuspėti teksto reikšmes. Kaip minėjau, gebėjimas labai greitai atpažinti žodį nulemtas ir anticipacijos gebėjimo. Visi turime tokių gebėjimų, tik jų niekada nelaviname. Lavinimo tikslais galima skaityti tekstus, kurių žodžiuose sumaišytos raidės.

– Tokie tekstai ypač plinta socialiniuose tinkluose.

– Taip, ir juos mes puikiai perskaitome. Ketvirtas dalykas – fotoatmintis, kurią nesunku lavinti ir gaunami lengvai apčiuopiami rezultatai. Dar yra psichologiniai dalykai – įvairios mūsų nuostatos apie skaitymo procesą, mokymąsi, kas irgi lemia produktyvumą. Vieni įsitikinę, kad jie yra lėtesni skaitytojai, kiti drąsiau imasi pratimų, juos susiranda internete ir, pabandę taikyti praktiškai, gauna geresnius rezultatus.

Kai kurie žmonės yra perfekcionistai – jie viską skaito labai kruopščiai, nepraleidžia nė vienos raidės. Regresija, kurią laikyčiau tam tikru įpročiu, yra psichologinis dalykas, t. y. žmogus tiesiog taip įpratęs. Tai – sugrįžimas prie jau perskaitytų teksto vietų. Galima treniruoti gebėjimą prisiminti tai, ką perskaitėme. Jį galima pagerinti ruošiant teksto konspektą arba minčių žemėlapį, kas padeda pakartoti informaciją antrą ar trečią kartą. Tokiu būdu galima patobulinti ilgalaikį įsiminimą, kartu suteikiant vizualinį apipavidalinimą tai informacijai, kurią perskaitėme.

– Švietimo ekspertai pastebi, kad šiandieniniai moksleiviai visus tekstus skaito greituoju būdu. Tai, pasak pedagogų, yra didžiulė problema, nes, kai mokiniams reikia rašyti kontrolinius darbus ar laikyti valstybinius brandos egzaminus, paaiškėja, kad greitasis skaitymas jiems ir pakiša koją. Girdi, šiandieniniai mokiniai nepajėgus suvokti teksto arba nepastebi kai kurių jo niuansų. Anot pedagogų, greitas skaitymas trukdo ne tik literatūros kūrinių, bet ir matematikos, ypač žodinių uždavinių, suvokimui, nes daugelis mokinių iki galo neperskaito užduoties ir atlieka tik dalį jos. Kaip tai paaiškintumėte?

– To reikėtų paklausti žmonių, ruošiančių egzaminų užduotis. Joms skirtas laikas statistiškai sutrumpėjo keletą kartų. Patys mokytojai pripažįsta, kad per tokį laiką, kuris skiriamas užduotims atlikti, vos spėjama jas perskaityti ir įsigilinti.

Be to, kiekvieno mokinio tempas skirtingas, o darbas klasėje parenkamas pagal vidurkį. Vieniems jis šiek tiek per lėtas, kitiems – per greitas. Natūralu, kad atsitinka taip, jog kai kurie mokiniai, kurių tempas lėtesnis, visąlaik priversti skubėti, bėgti, vytis, todėl užduotis jie perskaito su klaidomis, ne iki galo.

Trečia, skaitymo būdo pasirinkimas yra lyg batų pasirinkimas einant į lauką. Jeigu einame sportuoti, aunamės vienus batus, jei po lietaus einame į mišką grybauti – kitokius, o eidami į šventę renkamės dar kitokius  batus. Tas pats pasakytina ir apie skaitymą. Viena yra skaityti naujienas, kad turėtume apie ką pasikalbėti su kitais žmonėmis, kas kita – skaityti grožinę literatūrą. Tada mūsų tikslas yra atsipalaiduoti, pailsėti, todėl renkamės kitokį tempą. Niekas juk neprašys to siužeto pasakoti – mes skaitome savo malonumui.

Taip pat būna atvejų, kai reikia ne tik perskaityti tekstą, bet ir jį labai gerai įsiminti, įsigilinti ir spręsti kokias nors logines užduotis. Šiuo atveju paties skaitymo labai nedaug, gal 5 proc. Likusius 95 proc. sudaro mūsų kairiojo pusrutulio darbas, ieškojimas būdų, kaip išspręsti uždavinį. Šiuo atveju greitasis skaitymas nereikalingas. Tik reikėtų paminėti, kad žmogus, kuris yra skyręs dėmesio šiems įgūdžiams lavinti, turi tam tikrą tonusą. Mes tiesiog turime išlavinti įgūdžius, kurie duoda tam tikrą pridėtinę vertę. Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam geriausias.

– Yra žmonių, kurie savarankiškai išmoksta greitai skaityti ir žino, kokius tekstus gali skaityti greituoju būdu, kokius – kitokiu greičiu, o kitiems reikia greitojo skaitymo mokytojų. Kas lemia mūsų skaitymo greitį bei kokybę?

– Žmonių, kurie dirba savarankiškai, ieško informacijos internete (dažniausiai anglų kalba), atlieka pratimus, eksperimentuoja, skaitymo greitis padidėja, bet dažniausiai iki kokių 300–400 žodžių per minutę, t. y. dvigubai greičiau nei visų žmonių vidurkis, kuris svyruoja nuo 150 iki 250 žodžių per minutę. Jei turime dešimt žmonių, devynių iš jų skaitymo greitis bus vidurkio ribose, o vieno iš jų rezultatai bus geresni, aukštesni už vidurkį. Veikiausiai tai bus žmogus, kuris mėgsta skaityti ir daug laiko skiria šiam užsiėmimui. Tokia būna pradinė situacija.

Kai atliekame testus ir vertiname ne tik greitį, bet ir supratimą, išryškėja didesni skirtumai. Bet didžiausi skirtumai atsiranda tuomet, kai žmones pradeda dirbti savarankiškai su įvairiais pratimais. Šiuo atveju jų produktyvumą lemia tiesiogiai įdėtas darbas – kuo daugiau laiko skiriama namų darbams, užduotims, tuo geresni būna rezultatai.

– Kiek užtrunka išmokti taisyklingos greitojo skaitymo technikos?

– Pirmuosius rezultatus ir patyrimą, kad aš tikrai galiu skaityti greičiau ir kad tempas bei suvokimas gali būti geresni, galima pasiekti per pirmas 3–4 valandas. Bet, norint išugdyti naują įgūdį, reikia 30 dienų. Praktika tai patvirtina. Dirbame taip: trys susitikimai per mėnesį ir kiekvieną dieną šiek tiek namų darbų. Jei per dieną skiriame apie 2–3 valandas namų darbams, per mėnesį susidaro 60–80 valandų. Bet rezultatas būna gana ryškus ir ilgalaikis.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Jonė Kučinskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)