Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » 2016 mokslo populiarinimo konkursas
 
 

2016 mokslo populiarinimo konkursas

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2017-01-05 81
Ne vieną amžių pagrindinis žmogaus priešas buvo infekcinių ligų sukėlėjai. Dauguma jų, prieš atrandant antibiotikus, buvo itin mirtini. XX amžiuje Gerhardui Domagkui ir Aleksandrui Flemingui padarius infektologijos mokslo perversmą - atradus antibiotikus, dauguma tuometinių ligų dabar mums kelia tik juoką.
(0) 2017-01-12 46
Ar kada nors jums atėjo mintis, kad esame ne vienintelė apgyvendinta planeta, o gal net kažkur yra tikslios mūsų kopijos? Ar kada nors kėlėte sau klausimą „kas būtų, jeigu...?“ ir norėjote pamatyti, kaip gi išsirutuliotų įvykiai, jeigu pasielgtumėte kitaip? O gal tarp jūsų yra tokių, kuriems kažkoks veiksmas ar reginys realybėje atrodo anksčiau matytas? Šaunu! Šis straipsnis kaip tik jums, nes čia aptarsiu ir paaiškinsiu pačią labiausiai kontroversišką multivisatos (kitaip - paralelinių visatų) teoriją.
(2) 2016-12-21 34
Paradoksai - mūsų gyvenimo dalis. Paradoksą galima apibrėžti kaip prieštaraujantį įprastai sampratai, "laužantį" stereotipus ir įsitikinimus, reiškinį. Visi turime susidarę vienokį ar kitokį įspūdį apie protinguosius žmones - intelektualus. Dažniausi stereotipai yra, kad intelektualai nelaimingi pesimistai, nešiojantys akinius neišvaizdūs stropuoliai.
(0) 2016-12-18 28
Visas gyvybės formas, pradedant mikroskopinėmis, nuokritas skaidančiomis dirvožemio bakterijomis ir baigiant pusantro šimto tonų sveriančiais, planktoniniais vėžiagyviais mintančiais mėlynaisiais banginiais, veikia platus ekologinių veiksnių spektras: aplinkos temperatūra, konkurentų populiacijos tankis geografiniame areale, žmogaus ūkinė veikla ir t. t. Vykstant gamtinei atrankai biosferoje išlieka tik tie organizmai ar jų rūšys, kurie yra geriausiai prisitaikę prie vietinių (erdvėje ir laike) aplinkos sąlygų.
(0) 2017-01-07 25
Galbūt šiąnakt ir vėl atsikėlei anksčiau, nors savaitgalis ir niekur nereikia skubėti. Kokios emocijos tave aplankė? Ar tai baimė, pyktis, o gal priešingai – su šypsena veide dar kurį laiką gulėdamas apie tai svajojai. Ir visa tai dėl sapno – dar vieno mūsų pasąmonės vaizdinio, kurio nesukontroliuosi. O gal? Tad užuot bėgę atsiversti sapnininko, pasidomėkime kaip visa tai veikia ir ką naujo mokslininkai atrado sapnų pasaulyje.
(2) 2017-01-14 24
„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba“, - teigia amerikiečių rašytojas Rėjus Brėdberis.
(0) 2016-12-31 20
Pastaruoju metu pasaulyje vis stiprėjantys klimato kaitos atgarsiai ragina žmoniją imtis veiksmų ją mažinti.
(3) 2016-12-29 20
Vargu ar šis rašinys laimės konkursą. Vien dėl to, kad bus „balta varna“. Toks bus, nes čia tikriausiai dominuos biotechnologijos, medicina ir fizika. Iš kitos pusės, tai puikiai atspindi humanitarinių mokslų situaciją Lietuvoje. Galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu istorijos, kaip mokslo disciplinos reikšmė šalyje mažėja. Nors galbūt savo artimų žmonių rate visi turime draugą, kuris galėtų ilgai ir įdomiai pasakoti apie Antrąjį pasaulinį karą, ar dėdę, su kuriuo susitinkame tik per šventes, tačiau jo pasakojimai apie Egipto piramides įstringa visiems metams. Kaip bebūtų, draugo pasakojimų šaltinis yra ne istoriografija, o žurnalas, o dėdės - ne kasinėjimų medžiaga, o dokumentiniai filmai per LTV.
(0) 2017-01-08 16
Į daugelį reiškinių galima žvelgti pro fizikos prizmę ar pasitelkiant mokslą bendresne prasme, ir muzika nėra išimtis. Visų pirma, fizika muziką aiškintų kaip mokslą apie oro vibracijomis sklindančius garsus. Tai redukuotas, sausas apibrėžimas, tačiau fizikos bei kitų mokslų priemaišų muzikoje galima rasti kur kas daugiau, įvairesnių, įdomiais ryšiais tarpusavyje susijusių.
(0) 2017-01-15 16
Žmogaus ląstelėse, kaip ir daugumoje kitų, yra trijų svarbiausių rūšių biologinės molekulės: DNR, RNR ir baltymai. Dažnai yra kalbama apie baltymų pritaikymą biotechnologijos pramonėje, pastaraisiais metais padaugėjo kalbų apie genomo (DNR) redagavimą. Kiek mažiau dėmesio populiariojoje literatūroje susilaukia RNR, nors jinai taip pat turi savo pritaikymo sričių. Čia aptarsime dalį jų – kuo mums gali būti naudingas gebėjimas valdyti ląstelės RNR.
(0) 2017-01-20 16
Juokas moksliškai apibūdinamas kaip viena iš žmogaus reakcijų į juokingus reiškinius arba kutenimą, pasireiškianti nevaldomu veido ir kūno raumenų judėjimu, specifiniu garsu ir kvėpavimo ritmo pakitimu. Bet juokas taip pat yra pats tikriausias „vaistas“ nuo daugelio ligų. Ne veltui sakome - „juoktis sveika“.
(0) 2017-01-10 15
Kiek yra valandų, apytiksliai galime pasakyti pažvelgę į saulę. Koks metų laikas - pažvelgę į augalus. Tačiau ar galime pasakyti kokio amžiaus yra laukas, kuriame stovime, jei nieko apie jį nežinome?
(0) 2017-01-09 15
Turbūt ne vienas iš mūsų yra stebėję į šiltus kraštus rudenį išskrendančių, ar iš jų grįžtančių paukščių būrius, ar vieną dieną pastebėję, kad kiemas staiga tapo pilnas čiurlių. Tačiau kaip gyvūnams sekasi, kol jie būna kelionėje?
(1) 2017-01-16 15
Manoma, kad filosofijos terminas buvo sugalvotas vieno iš garsiausių graikų filosofo Pitagoro prieš maždaug 2500 metų. Vis tik, tai tikrai nebuvo filosofijos pradžia.
(0) 2017-01-19 15
Gamta nuolatos mus stebina savo įdomybėmis. Mokslininkai, vis giliau ir giliau lenda į jos pasaulį ir atranda naujų dalykų. Ne išimtis ir augalų stresas. Norint gerai „pažinti“ augalą, reikia pasidomėti ir jo fiziologija. Kai išgirstame žodį - stresas, dažniausiai pagalvojame apie žmogų, apie jo fiziologiją, kaip jis reaguoja į tam tikrus stresorius. Tačiau augalai taip pat patiria stresą, t. y. augalas reaguoja į jam netinkančius, nepalankius sąlygų veiksnius.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos