Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astrofizika
 
 

Astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(96) 2019-03-13 34
Dešimtis metų tamsiosios materijos ieškantys mokslininkai negali pasigirti gerais rezultatais. Kad ir kokie brangūs bei sudėtingi būtų šios masę galaktikoms suteikiančios medžiagos paieškos būdai, jų eksperimentiškai užfiksuoti iki šiol nepavyko. Todėl astrofizikai pastaruoju metu kelia daug naujų alternatyvių hipotezių, leidžiančių atsikratyti tamsiosios materijos. Pati naujausia – kad galaktikoms papildomą masę suteikia šviesa, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-03-04 9
Eišteino garbanos, t.y. gravitacinės bangos, gali padėti išspręsti Hablo konstantos konfliktą, neduodantį ramybės visiems save gerbiantiems astrofizikams ir kosmologams.
(0) 2019-02-03 12
Žvaigždes supančios dujos dažnai yra šiek tiek daugiau praturtintos sunkiais cheminiais elementais, nei tipinė galaktikos tarpžvaigždinė medžiaga, mat jas papildo žvaigždžių vėjai. Visgi galaktikoje, kurioje sunkesnių už helį elementų, vadinamų metalais, vidutiniškai yra dešimt kartų mažiau, nei Saulėje, aptikti žvaigždes, gaubiamas beveik vien iš geležies sudarytų dulkių, yra netikėta.
(2) 2019-02-02 44
Kuo daugiau stebime tarpžvaigždines dujas, tuo daugiau įvairių sudėtingų junginių ten aptinkame. Nuo paprasčiausių molekulių, tokių kaip vandenilis ar anglies monoksidas, iki dešimtis atomų jungiančių darinių, kurie buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui Žemėje.
(2) 2019-01-31 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(0) 2019-01-16 41
Vienas iš drąsiausių mokslinės fantastikos scenarijų – panaudoti juodąsias bedugnes kaip portalus kelionėms į kitus išmatavimus, tolimas visatos vietas ar net keliavimui laiku. Masačusetso Dartmuto universiteto mokslininkų komanda pateikia hipotezę, kad ši „fantazija“ yra arčiau realybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, rašoma svetainėje „The Conversation“.
(0) 2019-01-03 11
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
(1) 2018-12-28 7
Kai tik žmogus gimsta, nesvarbu, kur ir kada, nesvarbu, kokios lyties, odos spalvos ar orientacijos, jis tampa šio kosmoso piliečiu. Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta. Tai išskirtinis jausmas, kurį žmonija, bandydama įminti giliausias visatos paslaptis, išgyvena jau tūkstančius metų. Šiuo rašiniu noriu atskleisti bent dalį visatos įdomybių, kurios, kiekvienąkart atlošus galvą, atima žadą ir paskatinti bent kelis skaitytojus susimąstyti apie savo vietą visatoje.
(1) 2018-12-22 28
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
(0) 2018-12-17 22
Ne visas vanduo yra vienodas. Dauguma jo molekulių susideda iš įprastų dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies, tačiau kai kuriose vandenilį pakeičia sunkesnis jo izotopas deuteris.
(3) 2018-12-08 35
Galaktikos sukasi apie savo ašį greičiau nei turėtų. Erdvė plečiasi, nors ir neturėtų. O pabandžius iš fizikinės pusės pažvelgti į šių reiškinių priežastis akyse aptemsta, rašo „Science Alert“.
(0) 2018-10-18 43
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
(0) 2018-10-06 10
Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.
(0) 2018-09-14 9
Fosforas yra vienas iš šešių cheminių elementų, be kurių neegzistuotų mums žinoma gyvybė. Tačiau, priešingai nei vandenilis, anglis, azotas, deguonis ir siera, fosforas yra gana retas elementas. Be to, jis randamas tik kietoje formoje mineraluose ir gyvuose organizmuose, o ne dujinėje, kaip kiti. Todėl vis dar neatsakytas klausimas, kaip fosforas pateko į jauną Žemę.
(0) 2018-06-30 29
Bendroji reliatyvumo teorija, publikuota prieš daugiau nei šimtą metų, puikiai paaiškina daugybę stebėjimų ir puikiai atlaikė daugybę testų. Dauguma testų buvo daromi laboratorijose ir Saulės sistemoje, tačiau kartais įmanoma jos prognozes patikrinti ir didesniais atstumais.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos