Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astrofizika
 
 

Astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(13) 2011-09-14 0
Kosmologinis principas teigia, jog žvelgiant kosminiu masteliu Visatoje nėra išskirtinės krypties ar vietos. Ši prielaida leido Kopernikui pasiūlyti tuo metu itin pažangią idėją, esą Žemė nėra Visatos centras, o šių laikų mokslininkams – manyti, kad fizikos dėsniai yra visur vienodi. Remdamiesi kosmologiniu principu, mokslininkai taip pat yra įsitikinę, jog Visata yra homogeninė (pasižymi tolygia sandara) ir izotropinė (pasižymi vienodomis savybėmis).
(8) 2011-08-11 0
Po beveik 230 metų trukusių paieškų mokslininkams galiausiai pavyko tolimajame kosmose aptikti pirmąsias deguonies molekules.
(23) 2011-07-25 0
Astronomai atrado didžiausią ir seniausią vandens telkinį Visatoje – milžinišką 12 mlrd. metų senumo debesį. Jame vandens 140 trilijonų kartų daugiau nei visuose Žemės vandenynuose, rašo Space.com.
(2) 2011-07-09 0
Maxo Plancko radioastronomijos instituto (Vokietija), Čalmerio technologijos instituto (Švedija) ir Stokholmo universiteto mokslininkai, tirdami dujų ir dulkių debesis šalia dvinarės žvaigždės sistemos Gyvatnešio ϱ (ro), juose aptiko vandenilio peroksido (HOOH). Tai pirmasis atvejis astronominių tyrimų istorijoje, kai tarpžvaigždinėje erdvėje aptikta ši cheminė medžiaga, pranešė Europos pietinė observatorija.
(0) 2011-06-22 0
Ištyręs Slouno skaitmeninio dangaus apžvalgos projekto duomenis, kosmologas Šonas Tomasas (Shaun Thomas) kartu su kolegomis iš Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) padarė išvadą, jog Visata yra netolygesnė, nei mokslininkai manė iki šiol. Tai verčia susimąstyti apie naujas galimas teorijas, gebančias paaiškinanti, kodėl mūsų Visatą sudaranti medžiaga nėra tokia tolygi, kaip kad numato kosmologiniai modeliai. Tyrimų rezultatai, publikuoti „Physical Revie...
(0) 2011-06-06 1
Mokslininkams nepavyksta gauti tiesioginio gravitacinių bangų egzistavimo įrodymo. Tačiau naujajame tyrime buvo pasiūlyta būsimoje gravitacinių bangų matavimo sistemoje, kurioje detektoriai išdėstyti Japonijoje, Australijoje ir Indijoje, pridėti dar vieną detektorių. Manoma, kad tai stipriai padidintų gravitacinių bangų registravimo tikimybę.
(10) 2011-05-18 0
Juodosios skylės – sudėtingi kosminiai objektai, nuo kurių pasprukti neįmanoma, tačiau jos gali būti arčiau mūsų nei įsivaizduojame. Nors kosmoso platybėse juodųjų skylių, susidariusių užgesus didelėms žvaigždėms, turėtų būti gausybė, tikrovėje gali egzistuoti ir miniatiūrinės juodosios skylės. Dar įdomiau yra tai, jog tokios galbūt kone kasdien keliauja per Žemę, rašo „Daily Mail“.
(6) 2011-04-20 0
Beveik kilometro gylyje po žeme įrengtas teleskopas galėtų leisti mokslininkams pirmą kartą pažvelgti į Visatos priešaušrį. Naujasis ambicingas prietaisas turėtų aptikti gravitacines bangas – sunkiai užfiksuojamą reiškinį, kurį sukelia vieni intensyviausių Visatos įvykių – juodosios bedugnės, neutroninės žvaigždės ar Didysis sprogimas, praneša telegraph.co.uk.
(5) 2011-04-18 0
Įprasta manyti, jog juodosios bedugnės kolosalia savo gravitacija išardo ir susiurbia bet kurį per arti atsidūrusį objektą. Tačiau gamtoje viskas gali būti kur kas sudėtingiau ir… optimistiškiau. Mokslininkai formuluoja, iš pirmo žvilgsnio, absoliučiai neįmanomą naujausią teorinę prielaidą, jog, visai galimas daiktas, protingos gyvybės formos galėtų sėkmingai gyvuoti sūkuriuojančių fotoninių debesų apšviestose planetose, skriejančiose aplink tam tikro tipo...
(2) 2011-03-10 0
Atrodytų, vakuume aplink savo ašį besisukantis kamuoliukas turėtų niekada nesustoti, jei tik jo neveiks išorinės jėgos. Bent jau taip postuluojama Niutono mechanikoje. O ką, jei absoliučioje tuštumoje atsirastų tam tikra trinties rūšis, kuri stabdytų besisukančius objektus? Toks fenomenas galėtų veikti tarpžvaigždines dulkes.
(4) 2011-03-07 0
Hipotetinės kirmgraužos jau suteikė kūrybinio įkvėpimo ne vienai dešimčiai rašytojų-fantastų, kino režisierių, šimtams fizikos teoretikų. Tačiau kazachų fizikams parūpo į šią teorinę problemą pažvelgti kiek kitokiu kampu: kas, jei erdvėlaikio kirmgraužos jungtų ne šiaip bet kokius Visatos kontinuumo taškus, o, pavyzdžiui, žvaigždes? Ar tokių „tunelių“ į sistemas apjungtos žvaigždės tarpusavyje būtų susijusios labiau nei Siamo dvyniai?
(12) 2011-02-28 0
Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos.
(59) 2011-02-04 5
Netgi pačioje geriausioje planetoje gali tilpti ribotas žmonių skaičius. Vieną dieną, galbūt ne tokioje jau ir tolimoje ateityje, visiems mums prireiks imtis rimtos „plėtros“. Rimtos gigantiškais mastais. Pavyzdžiui – patiems konstruoti planetas.
(0) 2011-01-24 0
Net patys tobuliausi ar galingiausi instrumentai ne visada padeda atskleisti gamtos ir visatos paslaptis. Ypač tuomet, kai tyrimo objektų neįmanoma stebėti ir nagrinėti iš arčiau. Mėgindami užpildyti šią spragą, Lietuvoje dar gana egzotiškos profesijos – žvaigždžių atmosferų modeliavimo – atstovai konstruoja ir taiko moderniausius kompiuterinius modelius.
(13) 2010-12-31 1
Kas yra juodosios skylės, daugelis skaitytojų, ko gero, daugiau ar mažiau gali įsivaizduoti. Tačiau panašu, kad astrofizikams vien juodųjų skylių negana: dar šį rudenį solidžiame elektroniniame moksliniame žurnale arxiv.org pasirodė mokslinė publikacija apie „baltąsias skyles“. Maža to, fizikai savo publikacijoje skelbia, kad baltąją skylę galima aptikti paprasčiausioje virtuvės kriauklėje.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos