Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astrofizika
 
 

Astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2018-09-14 9
Fosforas yra vienas iš šešių cheminių elementų, be kurių neegzistuotų mums žinoma gyvybė. Tačiau, priešingai nei vandenilis, anglis, azotas, deguonis ir siera, fosforas yra gana retas elementas. Be to, jis randamas tik kietoje formoje mineraluose ir gyvuose organizmuose, o ne dujinėje, kaip kiti. Todėl vis dar neatsakytas klausimas, kaip fosforas pateko į jauną Žemę.
(0) 2018-06-30 29
Bendroji reliatyvumo teorija, publikuota prieš daugiau nei šimtą metų, puikiai paaiškina daugybę stebėjimų ir puikiai atlaikė daugybę testų. Dauguma testų buvo daromi laboratorijose ir Saulės sistemoje, tačiau kartais įmanoma jos prognozes patikrinti ir didesniais atstumais.
(12) 2018-04-28 39
Dauguma žinomų egzoplanetų yra prie raudonųjų nykštukių – už Saulę mažesnių žvaigždžių, kurių gyvybinė zona yra gerokai arčiau žvaigždės, nei Saulės sistemoje.
(0) 2018-04-13 22
Penktadienį, tryliktąją norisi pabaigti kuo nors maloniu. Blogio ašies sulaužymas – pats tas! ___ Atrodytų, dabartinis Visatos sandaros supratimas jau nusistovėjęs ir visuotinai priimtas.
(6) 2018-03-07 36
Jau labai seniai galvoju, bet vis neprisiruošiu, parašyti šiek tiek apie reliatyvumo teoriją – ir specialiąją, ir bendrąją – bei jų įdomias implikacijas, patikrinimus, panaudojimą ir taip toliau. Tačiau tai būtų labai ilgi tekstai – ir nieko keisto, nes vien įvadas į reliatyvumą universitetuose dėstomas kaip atskiras fizikos studijų modulis. Tačiau vieną kitą įdomybę papasakoti tikrai galiu, taigi šiandien pradėsiu nuo gana matematiško pagrindo – metrikos.
(0) 2018-03-02 7
Jei kai kurie manome, kad meteorologiniai palydovai tėra paprasti aplink Žemę skraidantys fotografavimo įrenginiai, labai apsigauname. Kiekviename palydove prie jo rėmų yra pritvirtinta daug atskirų mokslinių instrumentų. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį ir perduoda duomenis į Žemę. Meteorologai pjausto atmosferą kaip pyragą, mato kas vyksta virš vandenynų ir aukštai virš mūsų. Naudojami tokias kosmines laboratorijas jie kiaurai mato gamtos stichijas.
(1) 2018-02-16 62
SpaceX paleido Falcon Heavy ir Marso link išsiuntė mašiną. Nors iš Tesla Roadster'io prie Marso naudos daug mažiau, nei iš tyrimų palydovo, kalbų buvo tikrai daugiau (aišku, Roadster'is – ne svarbiausia skrydžio dalis, svarbiausia buvo sėkmingas Falcon Heavy išbandymas). Vienas iš klausimų – kiek gi truks skrydis iki Marso? Ir nors Roadster'io skrydis turėjo būti ne į Marsą, o tik iki jo orbitos, o dabar išvis situacija netikėtai pasikeitė ir skrendama dar toliau, klausimas prasmės tikrai turi. Kiek gi užtrunka nuskristi iki Marso ir kodėl?
(8) 2018-01-23 9
<span style="font-family:courier;color:navy;font-weight:bolder">daug mažų<br>mažai didelių<br>vidutinių<br>nesiseka rasti<br>bedugnių juodų<br>metų reiks ne vienų<br>veikimą<br>visatos supra
(0) 2018-01-10 12
Kai prie vieno didžiulio atradimo kartu dirba keli tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio – paslaptį iki oficialaus paskelbimo išlaikyti labai sunku. Taip LRT.lt sako 2017 m. Nobelio premija už gravitacinių bangų detekciją apdovanotos LIGO laboratorijos direktorius, Kalifornijos technologijų instituto profesorius Davidas Reitze. „Kai kurie bendradarbiai, vos užfiksavus gravitacines bangas 2015 metų rugsėjį, pradėjo apie tai skelbti savo „Twitter“ paskyrose. Tai buvo didžiulė klaida“, – pasakoja jis.
(0) 2017-12-31 36
<em>2017 metais mokslininkai pirmą kartą užregistravo susiliejančių neutroninių žvaigždžių kuriamas gravitacines bangas, atrado tris gyvybei tinkamas planetas, ir aptiko supermasyvią juodą
(3) 2017-10-22 38
<em>Remdamiesi vos trijų LIGO eksperimentų rezultatais, mokslininkai nustatė, kad gravitacinių bangų sklidimo greitis yra <nobr>0,55&thinsp;c – 1,42&thinsp;c</nobr> intervale. Straipsnis <a hre
(0) 2017-10-20 9
Mokslininkai pirmą kartą turėjo galimybę stebėti dviejų itin didelio tankio neutroninių žvaigždžių susidūrimą, apie kurį liudijo prieš 130 mln. metų jo paleistos smūgio bangos ir šviesos blyksniai.
(0) 2017-10-18 38
<em>Pagrindinis aukso ir platinos susidarymo šaltinis – neutroninių žvaigždžių susiliejimas. Ši prielaida, pirmą kartą išsakyta dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje <a
(0) 2017-10-16 12
<em>Rugpjūčio 17 dieną, 12:41:04 UTC gravitacinių bangų detektorių tinklas LIGO-Virgo užregistravo dviejų kompaktiškų objektų, vadinamųjų „neutroninių žvaigždžių“ - supernovų sp
(0) 2017-10-03 4
<em>Nobelio premija fizikos srityje 2017 metais apdovanoti Rainer Weiss, Barry C. Barish ir Kip S. Thorne už gravitacinių bangų aptikimą LIGO detektoriumi. Tai paskelbė Švedijos karališkoji mok

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos