Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astrofizika
 
 

Astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-01-23 13
Fosforas yra vienas iš svarbiausių elementų visai gyvybei Žemėje. Tačiau jo Visatoje yra gerokai mažiau, nei kitų penkių, irgi būtinų gyvybei – vandenilio, azoto, anglies, deguonies ir sieros. Paukščių Take fosforo atomų yra mažiau nei vienas iš šimto tūkstančių, o žmogaus organizme – vienas iš šimto. Ilgą laiką buvo visai neaišku, kaip fosforas atsirado Saulės sistemoje ir Žemėje, kad juo nuo pat atsiradimo gana gausiai galėjo naudotis gyvi organizmai.
(0) 2020-01-21 9
Vieną meteoritą ištyrę mokslininkai aptiko seniausios kada nors Žemėje egzistavusios medžiagos. Jie kosminėse uolienose, kurios nukrito į Žemę septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, rado dulkių dalelių Ir toms dulkėms yra net 7,5 mlrd. metų.
(0) 2020-01-17 12
Deguonis yra bene geriausias biopėdsakas – molekulė, kurios egzistavimas planetos atmosferoje galimai žymi ten esant gyvybę. Visgi jį aptikti nėra labai lengva.
(2) 2020-01-08 5
Po beveik 350 metų fizikams pavyko rasti statistinį I. Niutono trijų dangaus kūnų judėjimo uždavinio sprendimą – tai yra, jiems pavyko remiantis judėjimo ir traukos dėsniais paaiškinti, kaip trys panašūs objektai arba kūnai judės erdvėje.
(0) 2020-01-04 6
2019-ieji metai kosmoso tyrimams ir pramonei buvo intensyvūs. Buvo pradžiuginusių pergalių, šiek tiek nesėkmių – žodžiu, buvo tikrai įdomu. Kas tiksliai nutiko per šiuos metus pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, astrofizikos daktaras ir populiariausio astronomijos tinklaraščio Lietuvoje „Konstanta 42“ autorius Kastytis Zubovas.
(0) 2020-01-03 14
Už 7 800 šviesmečių, Gulbės žvaigždyne, yra neįprasta juodoji bedugnė. Ji pavadinta V404 Cygni, ir 2015 metais visame pasaulyje teleskopais buvo stebima, kaip ji, pabudusi iš snaudulio, sa
(1) 2019-12-26 1
Pažvelgę į giedrą naktinį dangų matome tūkstančius žvaigždžių, kurios yra neapsakomai toli ir egzistuoja milijardus metų. Mums artimiausia žvaigždė yra Saulė, tačiau apie ją žinome tikrai ne viską.
(0) 2019-11-24 18
Tarpžvaigždinėje erdvėje randamos įvairios molekulės. Dažniausiai tai yra vandenilio turintys junginiai, kas neturėtų stebinti, nes vandenilis yra gausiausias elementas kosmose. Bet pasitaiko ir kitokių.
(0) 2019-11-23 2
Pastaraisiais metais vos ne kasdien sulaukiame žinių apie kosminius atradimus, jiems nepagailima ir skambių antraščių. Galima užtikrintai teigti, kad susidomėjimas Visata yra užvaldęs žmonių sąmonę. Tačiau kaip suvokti, atrodo, neaprėpiamą kosmoso platybę? Į pagalbą ateina žymaus JAV astrofiziko, laidų vedėjo ir mokslo populiarintojo Neilo deGrasse’o Tysono lietuviškai išleista knyga „Astrofizika skubantiems“ („Kitos knygos“, vertė Anita Kapočiūtė).
(0) 2019-10-15 11
Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė prieš 3,5 milijonus metų buvo sužibusi taip ryškiai, kad turėjo būti gerai matoma ir Žemėje.
(0) 2019-10-11 5
Antradienį buvo paskelbta 2019 m. Nobelio premija fizikos srityje – ir apdovanojimas skambėjo „už fizikinės kosmologijos teorinius atradimus ir pirmosios egzoplanetos, besisukančios apie žvaigždę, panašią į mūsų Saulę, atradimą“. Tačiau ką iš tiesų tai reiškia? Ką nuveikė šie trys mokslininkai – Jamesas Peeblesas, Michel Mayoras ir Didier Quelozas?
(0) 2019-10-09 2
Ši savaitė – tai laikas, kai skelbiami 2019 m. Nobelio premijų laureatai. Pirmadienį paskelbus prizininkus medicinos ir fiziologijos srityje – kuriais tapo amerikiečiai Greggas L. Semenza ir Williamas G.Kaelinas jaunesnysis bei britas seras Peteris J.Ratcliffe'as – antradienį paskelbti fizikos laureatai.
(43) 2019-10-02 57
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(0) 2019-08-28 35
Saulė yra beveik vienintelis šviesos, šilumos ir energijos šaltinis Žemės paviršiuje, ir savo energiją ji gauna iš termobranduolinės sintezės. Tačiau kaip bebūtų keista, energijos balans
(0) 2019-06-27 17
Kada sprogimas – ne sprogimas ir dėl kokių sprogimų net neverta nerimauti.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos