Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astrofizika
 
 

Astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(143) 2019-03-13 36
Dešimtis metų tamsiosios materijos ieškantys mokslininkai negali pasigirti gerais rezultatais. Kad ir kokie brangūs bei sudėtingi būtų šios masę galaktikoms suteikiančios medžiagos paieškos būdai, jų eksperimentiškai užfiksuoti iki šiol nepavyko. Todėl astrofizikai pastaruoju metu kelia daug naujų alternatyvių hipotezių, leidžiančių atsikratyti tamsiosios materijos. Pati naujausia – kad galaktikoms papildomą masę suteikia šviesa, rašo „Science Alert“.
(62) 2016-08-09 24
Su gravitacija kažkas negerai ir mokslininkai ilgą laiką negali paaiškinti, kodėl. Problema ta, kad gravitacija yra per silpna. Iš keturių fundamentalių Visatos jėgų – gravitacijos, elektromagnetizmo, stipriosios ir silpnosios sąveikų, gravitacija yra pati silpniausia.
(59) 2011-02-04 5
Netgi pačioje geriausioje planetoje gali tilpti ribotas žmonių skaičius. Vieną dieną, galbūt ne tokioje jau ir tolimoje ateityje, visiems mums prireiks imtis rimtos „plėtros“. Rimtos gigantiškais mastais. Pavyzdžiui – patiems konstruoti planetas.
(57) 2015-09-24 23
Milžiniškas Saturno šešiakampis šiauriniame poliuje pagaliau galbūt turi paaiškinimą. Šis šešiakampio formos debesų šablonas, pirmą buvo kartą atrastas 1988 m., kai mokslininkai žiūrėjo 1980–1981 m. erdvėlaivio „Voyager“ praskridimo nuotraukas, tačiau jo egzistavimą NASA mokslininkai patvirtino gerokai vėliau, kai fiksavo „Cassini“ erdvėlaivio duomenis.
(47) 2011-12-06 0
Žinoma, tokią žinią daugelis vertintų mažų mažiausiai atsargiai, ką rekomenduoja ir naujieną paskelbęs portalas „universetoday.com“ – „pirmyn, užsidėkite skepticizmo akinius ir sureguliuokite juos maksimaliam didinimui!“ Kaip ten bebūtų, italų matematikas A. Carati atliko virtinę kūrybinių skaičiavimų ir gavo atsakymą, jog tamsioji medžiaga yra nereikalinga – galaktikas veikia kita jėga. Pareiškimas gal ir įžūlus – ko gero, toks fizikų bendruomenėje...
(43) 2019-10-02 57
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(40) 2012-06-06 2
Mūsų Visata gali egzistuoti juodosios skylės viduje. Tai gali skambėti keistai, bet iš tikrųjų tokia teorija gali pateikti paaiškinimus, kaip prasidėjo Visata, ir kodėl ji yra būtent tokia, kokią mes ją matome.
(28) 2013-08-15 3
Nauja studija pakeitė iki tol buvusį supratimą apie mūsų visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki dabar. Pastarąjį šimtmetį buvo manoma, kad visata yra lyg besipučiantis balionas, nuolat didėjanti. Tačiau dabar vienas fizikas teigia, kad toks visatos palyginimas yra netinkamas, nes ji nė kiek nedidėja, rašo telegraph.co.uk.
(23) 2011-07-25 0
Astronomai atrado didžiausią ir seniausią vandens telkinį Visatoje – milžinišką 12 mlrd. metų senumo debesį. Jame vandens 140 trilijonų kartų daugiau nei visuose Žemės vandenynuose, rašo Space.com.
(22) 2011-10-08 7
Šiaurės pusrutulio gyventojai yra labai nuskriausti. Mūsiškiame nakties danguje vienintelė Andromeda yra tikrai įdomus objektas, nors ir vos matomas plika akimi. Visos kitos įdomybės yra arba pernelyg blausios, arba jų įdomumas matomas ne optiniame bangų diapazone. O štai pietuose – visai kas kita. Magelano debesys – mūsų Paukščių Tako palydovai, šokantys kosminį valsą (nors ir nežmogiškai lėtu tempu), – yra neapsakomai gražus vaizdas. Bet ne jie užburia ten nuk...
(21) 2013-07-18 1
Viskas prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo, po kurio ūmiai užgimusi visata ėmė sparčiai plėstis, o šis procesas vyksta iki šiol – daugiau negu šimtmetį tarp fizikų vyravo būtent tokia visatos samprata. Tačiau vienas vokiečių kosmologas neseniai pasiūlė visiškai kitokią hipotetinę teoriją, rašoma „Nature.com“.
(21) 2016-01-12 38
<i>Jeigu tai tiesa, tai – labai svarbu</i><p>&nbsp;</p>
(19) 2014-01-10 7
Astronomai ne mažiau kaip 6 mlrd. šviesmečių spinduliu aplink Žemę su 1 proc. paklaida išmatavo atstumus tarp galaktikų. Gautų duomenų analizės rezultatai leidžia daryti tam tikras išvadas apie visatos formą, informuojama internetinėje Nacionalinės Lorenso laboratorijos Berklyje (JAV) svetainėje.
(17) 2015-05-15 74
Milžiniškos magnetinės struktūros danguje gali padėti paaiškinti, kodėl mūsų Visatoje egzistuoja kažkas be tuštumos, skelbia mokslininkai, atlikę tyrimus NASA kosminio teleskopo „Fermi“ duomenimis.
(17) 2011-09-28 3
Šiaurinio pusrutulio naktiniame danguje Betelgeizė – viena iš pastebimiausių žvaigždžių. Ji yra labai ryški, be to, patenka į vieno įspūdingiausių ir žinomiausių žvaigždynų (Oriono žvaigždyno) sudėtį. Tad danguje surasti ir pasigrožėti raudonųjų supermilžinių klasei priskiriama žvaigžde, nuo Žemės nutolusia ne tiek jau ir daug (maždaug 650 šviesmečių) – nesunku. O ją pasverti?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos