Astrofizika
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Su gravitacija kažkas negerai ir mokslininkai ilgą laiką negali paaiškinti, kodėl. Problema ta, kad gravitacija yra per silpna. Iš keturių fundamentalių Visatos jėgų – gravitacijos, elektromagnetizmo, stipriosios ir silpnosios sąveikų, gravitacija yra pati silpniausia.


Ketvirtadienį patvirtinę gravitacinių bangų atradimą, mokslininkai įrodė, kad prieš šimtmetį Alberto Einšteino parašyta bendroji reliatyvumo teorija teisinga. Vilniaus universiteto profesorius fizikas Juozas Vidmantas Vaitkus primena, kad A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija remiasi iš Lietuvos kilusio mokslininko Hermano Minkovskio idėjomis.


Mokslo pasaulį ketvirtadienį įaudrino žinia, kad tyrėjams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacijos bangas – erdvėlaikio raibulius, kuriuos fizikos grandas Albertas Einsteinas nuspėjo egzistuojant dar prieš šimtmetį.


Kuo toliau, tuo daugiau randame kūnų Saulės sistemoje, kuriuose turėtų būti skysto vandens.


<i>Rašydamas šituos žodžius, dar nežinau, ar šiandien* bus paskelbta apie gravitacinių bangų atradimą, bet visos gandų mašinos sako, kad bus. Neabejoju, kad apie atradimą bus rašoma visur


<i>Juodosios bedugnės saulė gali būti draugiškesnė, nei nei būtų galima pamanyti. Aplink juodąją bedugnę besisukančios planetos – kaip kad filme <b>Interstellar </b> – gali palaikyti gy


Alberto Einsteino gravitacinių bangų prognozė, numatyta bendrojoje reliatyvumo teorijoje, yra teisinga – ketvirtadienį mokslininkai patvirtino, kad jiems pavyko užfiksuoti šį reiškinį.


<p style="strap">Mūsų supratimas apie gravitaciją kito nuo Niutono lygčių iki Einšteino bendrojo reliatyvumo. Atradus gravitacines bangas, metas žvilgtelėti, kaip šis gravitacijos supratimas


Kai Saulė užges, paslaptinga planeta, sklandanti Saulės sistemos pakraštyje, gali sunaikinti Saulės sistemą.


Ar kada susimąstėte, kiek energijos prireiktų norint sunaikinti planetą? Turbūt taip… ypač jei matėte bent vieną iš „Žvaigždžių karų“ filmų.


Kai kurie mokslininkai šį galvosūkį laiko pokštu. Neva autorius mulkina skaitytojus ir tikisi, kad jie atsakys spontaniškai: juk akivaizdu, kad reaktyvinis srautas nukreiptas į apačią, net dulkės kamuoliais kyla nuo žemės paviršiaus.


Astronomai teigia, jog mūsiškė Žemės planeta kažkada turėjo gerokai didesnę dvynę. Deja, manoma, jog ją „suvalgė“ Saulė.


Naudodami NASA „Hubble“ teleskopą astronomai atrado, kad Visata plečiasi nuo 5 iki 9 procentų greičiau, nei manyta iki šiol, praneša phys.org.


Baigdamas kelerius metus trukusią kosminę odisėją Europos kosminis zondas „Rosetta“ dabar lydi nuo saulės tolstančią Gerasimenko Čiurjumovo kometą ir po keturių savaičių galiausiai į ją įsirėš.