Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Astronomijos mokslo istorija
 
 

Astronomijos mokslo istorija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(5) 2019-12-19 22
Franzas von Gruithuisenas yra mokslui didžiai nusipelnęs žmogus. Jo sukurti prietaisai iki šiol naudojami medicinoje. Tai jis pirmasis iškėlė hipotezę, kad Mėnulio krateriai buvo sukurti meteoritų smūgių. Ir jis pirmasis pamatė žiburius Veneroje. Būtent šio mokslininko vardu pavadintas Gruithuiseno krateris mėnulyje. Genijus? Galbūt, bet jis Mėnulyje taip pat aptiko miestą ir manė, kad Veneroje auga džiunglės.
(4) 2019-12-07 5
Jūs nustebsite išgirdę ko nežinojo Herodotas, dar vadinamas pirmuoju pasaulio istoriku, gyvenęs prieš pustrečio tūkstančio metų. Nors, geriau pagalvojus, ir šiais laikais žmonės užsiduoda sau tą patį klausimą:
- Ką gi reiškia mūsų pasakos? Apie ką jos pasakoja?
(0) 2019-07-16 16
Mėnulio šiauriniame ašigalyje yra Anoksagoro krateris, kuris buvo pavadintas graikų filosofo, kuris gyveno V amžiuje pr.m.e, garbei. Tai yra tinkamas filosofo įvertinimas – kadangi jis buvo pirmasis, kuris iškėlė hipotezę, kad Mėnulis yra uolėtas dangaus kūnas, ne itin daug besiskiriantis nuo Žemės. Beje, po susidūrimo, kurio metu ir buvo suformuotas krateris, atsiradusios nuolaužos pasklido net 900 kilometrų į pietus ir beveik pasiekė kitą kraterį, pavadintą Platono vardu.
(0) 2018-02-25 19
Prieš 495 metus, 1473-ųjų vasario 19 d. Torūnės mieste, Lenkijoje, pirklio šeimoje gimė berniukas, kurio idėjos ir atradimai po kelių dešimčių metų Europoje sužadins mokslinės minties pokyčius, galiausiai pasibaigusius Vakarų pasaulėvaizdžio perversmu: Mikalojus Kopernikas (Mikołaj Kopernik, Nicolaus Copernicus) po kruopščių tyrinėjimų ir sudėtingų skaičiavimų vietoj Žemės visatos centre patalpino Saulę. Heliocentrinis modelis piešė kitokį pasaulio sąrangos vaizdą, nei iki tol vyravusi geocentrinė sistema.
(0) 2017-10-18 13
Sutikime, kosmoso erdvių pažinimo istorija atspindi vis aiškesnį žmonijos vietos Visatoje suvokimą. Per pastaruosius kelis tūkstančius metų mūsų supratimas apie visatą nuolatos, bet nuosekliai ir sistemingai keitėsi. Antikoje vyravęs geocentrinis pasaulio modelis Žemę laikė nedidelės Saulės sistemos centru ir viską uždarė į nejudančių žvaigždžių sferą.
(0) 2017-04-13 60
Prieš 56 metus lakūnas Jurijus Gagarinas atliko istorinį skrydį aplink Žemę kosminiu laivu „Vostok“. Tačiau 1961-ųjų balandžio 12 dieną vykęs skrydis galėjo būti ir ne toks sėkmingas bei baigtis J.Gagarino mirtimi.
(0) 2016-11-09 23
Tenka pripažinti liūdną tiesą – prabangių daiktų aukcionuose mokslininkų darbai vertinami kur kas pigiau, negu reti automobiliai, unikalios aktorių suknelės ar pirmieji komiksų knygelių leidiniai. Tačiau ir juos kolekcininkai perka už milijonus. Tad kiek reikėtų taupyti, kad įsigytumėte mokslinių darbų, kurie labiausiai pakeitė pasaulio istoriją, originalus?
(2) 2016-08-25 21
Tikriausiai visi prisimena majų kalendorių, kuris baigėsi ties 2012-aisiais. Daug žmonių tada jaudinosi, kad tuo metu ištiks ir pasaulio pabaiga.
(0) 2016-08-18 39
Dresdeno Kodekse – seniausioje istorijoje žinomoje Amerikose parašytoje majų knygoje, skelbiama, kad ankstyvieji majų mokslininkai daugiau nei prieš tūkstantmetį apskaičiavo Veneros judėjimą danguje.
(0) 2016-02-04 49
Ryšio tarp judėjimo greičio ir nueito atstumo suvokimas mums atrodo labai natūralus dalykas. Visgi žmonija apie tokį ryšį žinojo ne visada.
(1) 2013-12-01 2
XVIII amžiaus pradžioje įtvirtinęs savo akademinį statusą Edmundas Halėjus susikoncentravo į darbą, kurį buvo pradėjęs daugiau nei prieš 20 metų. Mokslininko taikiklyje vėl atsidūrė kometų ir žvaigždžių orbitos.
(0) 2013-11-30 0
Tikrąjį mokslo progreso variklį sudaro ne tiek pavieniai sensacingi atradimai, kiek ilgas ir sunkus darbas, renkant bei kruopščiai apdorojant gausią empirinę medžiagą. Kantrybė, įžvalgumas, matematiškai preciziškas tikslumas ir begalinis pažinimo troškimas – tai savybės, kuriomis pasižymėjo iškilusis XVII – XVIII amžiaus anglų mokslininkas Edmundas Halėjus (egzistuoja keli jo pavardės tarimo variantai, todėl lietuviškoje literatūroje sutinkamas dvejopas pavardės vertimas – Halėjus arba Halis).
(1) 2013-10-27 5
Leidžiant Principia neapsieita be dramų. Halėjo siaubui, kai darbas jau buvo beveik baigtas, Niutonas ir Hukas susiginčijo dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio autorystės, ir Niutonas atsisakė išleisti trečiąjį - pagrindinį - tomą, be kurio kiti du nedaug tereiškė. Tik griebęsis pašėlusiai taiklios diplomatijos ir pakartotinių meilikavimų Halėjus galiausiai sugebėjo gauti svarbiausiąjį tomą iš nepastoviojo profesoriaus.
(16) 2013-10-13 3
1592 metais Galilėjui teko palikti Pizos universitetą, nebenorėjusį turėti reikalų su jo išsišokimais. Tačiau Padua universitetas gana noriai priėmė mokslininką, ir suteikė jam daugybę laisvės tęsiant darbus. Materialinė sėkmė ir profesinis pripažinimas augo. Be kita ko, Galilėjus sutiko moterį, Mariną Gambą, su kuria susilaukė trijų nesantuokinių vaikų. Nors Galilėjus save laikė dorovingu kataliku, tačiau nenusigręždavo nuo malonumų – mėgo vyną, moters kompaniją ir kitas pramogas. Taip pat, nematė didelio santuokos reikalo.
(3) 2013-10-12 5
Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos