Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Baltosios nykštukės
 
 

Baltosios nykštukės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-02 39
Baltosios nykštukės – į Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo pabaigoje susidarantys objektai – yra labai tankios. Beveik visa Saulės masė suspaudžiama į maždaug Žemės dydžio kūną. Egzistuoja daug teorinių modelių apie jų sandarą, kuriuos galima patikrinti stebint nykštukių šviesio kitimus. Iš kitos pusės, toks patikrinimas yra gana netiesioginis, o norėtųsi medžiagos elgesį ekstremaliomis sąlygomis suprasti betarpiškai.
(0) 2020-05-28 27
Kai juodosios skylės didžiuliais kiekiais ryja aplink jas esančią materiją, vaizdelis nėra labai malonus. Jos išmeta nepaprastai galingus rentgeno spindulių pliūpsnius, kuriuos išspinduliuoja materija, sparčiai kaistanti artėdama prie juodosios skylės. Rentgeno spindulių pliūpsniai yra tokie ryškūs, kad juos galima užfiksuoti Žemėje.
(1) 2020-02-22 13
Nakties danguje vos matomos žvaigždžių sistemos, regis, laukia labai šviesi ateitis. Jeigu astronomų skaičiavimai yra teisingi, galbūt kai kurie iš mūsų galės pasigrožėti nuostabiu reginiu.
(0) 2020-02-09 20
Bendroji reliatyvumo teorija prognozuoja, kad masyvūs objektai iškreipia erdvę aplink save. Jei objektas dar ir sukasi, kartu su juo pradeda suktis ir aplinkinė erdvė: dalelė, patekusi į tokį regioną, imtų skrieti ta pačia kryptimi, kuria sukasi masyvus kūnas. Šis sukimasis, vadinamas Lense-Thirring precesija, yra labai nežymus, todėl aptikti jį labai sudėtinga.
(0) 2020-01-15 32
Gruodį buvo daug kalbama apie keistai besielgiančią Betelgeizę – žvaigždė pritemo labiau, nei bet kada per pastaruosius šimtą metų. Gali būti, kad tai yra vienas iš paskutinių jos pokyčių prieš supernovos sprogimą, tačiau tiksliai to pasakyti, negalime. Šiandieniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai neleidžia prognozuoti jų elgesio geresniu nei kelių šimtų tūkstančių metų tikslumu, tad supernovos sprogimas gali įvykti rytoj, bet jo gali tekti palaukti ir 100000 metų.
(1) 2019-12-05 42
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-11-10 8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0) 2019-10-28 22
Tarp žinomų egzoplanetų uolinių yra nemažai, bet kol kas sunku pasakyti, kiek jos dažnos Galaktikoje. Aptikti tokias planetas daug sunkiau, nei dujines milžines, ypač jei jos sukasi toliau nuo savo žvaigždės, nei Merkurijus nuo Saulės.
(0) 2019-06-01 10
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.
(0) 2019-04-16 13
Saulė ir į ją panašios žvaigždės gyvenimą baigia pavirsdamos baltosiomis nykštukėmis. Nykštukės masė yra mažesnė, nei žvaigždės, o pasikeitusi traukos jėga gali pakeisti aplink besisukančių planetų orbitas. Dalis planetų susiduria tarpusavyje, subyra ir suformuoja nuolaužų diską, kurie kartais aptinkami prie baltųjų nykštukių.
(0) 2019-02-27 9
Dvinarės sistemos, sudarytos iš baltosios nykštukės ir žvaigždės-milžinės, kartais sužimba kaip novos. Nova – tai termobranduolinių reakcijų baltosios nykštukės paviršiuje sukeltas sprogimas, kurio metu sistema nušvinta milijoną kartų ryškiau, nei Saulė, ir išmeta nykštukės paviršiuje susikaupusią medžiagą 10 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Novos, priešingai nei supernovos, sprogimo metu nykštukė nesuardoma, todėl sprogimai gali pasikartoti, jei tik žvaigždė kompanionė maitina nykštukę dujomis.
(0) 2018-10-08 9
Nemaža dalis cheminių elementų sukuriami supernovų sprogimų metu. Vienas iš supernovų tipų, Ia (pirmasis a), įvyksta, kai baltoji nykštukė užauga iki didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tada joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos, kurios žvaigždės liekaną ištaško į šipulius, pakeliui sukurdamos daug elementų, periodinėje lentelėje esančių šalia geležies – geležies, nikelio, kobalto, mangano ir kitų.
(0) 2018-05-28 6
Kasdieniame gyvenime su lazeriais susiduriame gana dažnai: apšvietime, komunikacijose ir taip toliau. Kosmose kartais irgi susidaro natūralūs lazeriai – tarpžvaigždinės terpės sąlygos, kuriose sklindanti spinduliuotė yra gerokai sustiprinama.
(0) 2018-05-15 10
Miršta viskas. Net ir mūsų Saulė numirs – maždaug po 5 mlrd. metų. Kai tik išsibaigs joje esantis vandenilis, prasidės dramatiška agonija: iš pradžių Saulė plėsis kol išaugs iki raudonosios milžinės, o tuomet nusimes savo viršutinius sluoksnius ir susitrauks iki baltosios nykštukės, rašo livescience.com.
(0) 2017-10-23 13
Novos yra sprogimai žvaigždėse, dažniausiai baltosiose nykštukėse, padidinantys jų šviesį daugybę kartų, tačiau nesunaikinantys pačios žvaigždės.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos