Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendroji astronomija ir astrofizika
 
 

Bendroji astronomija ir astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-12-07 5
Praeitą savaitę paskelbti tyrimo rezultatai, kuriuose teigiama, jog prie supermasyvių juodųjų skylių gali formuotis planetos.
(0) 2019-12-07 6
Dauguma juodųjų skylių yra žvaigždinės – jų masės palyginamos su žvaigždžių masėmis. Su žvaigždėmis susijusi ir jų kilmė: masyvi žvaigždė gyvenimo pabaigoje sprogsta supernova, o jos centrinė dalis susitraukia ir pranyksta už įvykių horizonto. Geriausi dabartiniai žvaigždžių evoliucijos modeliai, patvirtinti įvairiais stebėjimais, prognozuoja, kad taip atsirandančios juodosios skylės neturėtų būti masyvesnės, nei maždaug 40 Saulės masių.
(0) 2019-12-06 22
Paimkime, pavyzdžiui, skaičių 25 ir ištraukime kvadratinę šaknį. Gausime 5, bet toks atsakymas nebus pilnas – lygiai taip pat atsakymas gali būti ir -5. Kaip du lauko lygčių sprendiniai, s
(0) 2019-12-06 5
Vanduo į Žemę atkeliavo su asteroidais ir kometomis, bet proceso detalės nėra iki galo aiškios. Vienas iš klausimų yra pirmykščių Saulės sistemos objektų sudėtis bei evoliucija.
(0) 2019-12-06 2
Indijos Mėnulio tyrimų zondas „Vikram“, rugsėjį sudužęs, kai buvo bandoma jį nutupdyti ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, buvo surastas padedant vienam kosmoso entuziastui, pirmadienį pranešė NASA.
(0) 2019-12-06 8
Kai žmonės keliaus į Marsą, jiems reikės įvairios infrastruktūros planetos paviršiuje. Panašu, kad efektyviausias būdas tą infrastruktūrą sukurti yra nusiųsti į Marsą autonomines sistemas, galinčias statyti gyvenamuosius modulius, paruošti dirvą augmenijai ir taip toliau.
(2) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(0) 2019-12-05 6
Marso atmosfera labai skiriasi nuo žemiškosios – jos tankis ir slėgis daug mažesni, o susideda ji beveik vien iš anglies dvideginio. Taip pat joje vyksta ir reiškiniai, kurių Žemėje nesutinkame.
(1) 2019-12-05 3
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-12-04 26
Raudonoji planeta, kurioje kažkada galėjo klestėti gyvybė, yra už 54,6 mln. kilometrų nuo mūsų – tačiau jos saulėtekiai, nors ir šiek tiek bauginantys, vis tiek iš dalies primena tuos, kuriuos galime išvysti Žemėje.
(0) 2019-12-03 14
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
(0) 2019-12-03 8
Po 380 tūkstančių metų nuo Didžiojo Sprogimo įvykus rekombinacijai, prasidėjo tamsieji amžiai, kai kompaktiškų spinduliavimo šaltinių Visatoje nebuvo. Per maždaug 100 milijonų metų rado
(1) 2019-12-02 4
Gyvenamoji zona – tai erdvė apie žvaigždę, kuriose vyrauja sąlygos, tinkamos gyvybei. Panašią sąvoką galima panaudoti ir kalbant apie galaktikas – tik tada jis reikštų tam tikrus regionus, kurie atitiktų planetų susidarymo ir egzistavimo sąlygas.
(5) 2019-11-30 26
Paprašykite bet ko, kad jis išvardintų visų astronautų, kurie yra vaikščioję Mėnulyje, pavardes. Dauguma neabejotinai išvardintų Neilą Armstrongą – na, galbūt dar Buzzą Aldriną. Bet ar galėtumėte išvardinti likusius asmenis, žingsniavusius Mėnulio paviršiumi? Ir kiek jų buvo iš viso?
(2) 2019-11-29 26
Praėjusio amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos