Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendroji astronomija ir astrofizika
 
 

Bendroji astronomija ir astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-03-21 14
NASA pripažino, kad nebesupranta, kas nutiko su Marso zondo „InSight“ instrumentu, kuris turėjo įsikasti į Marso paviršių ir matuoti planetos vidinės temperatūros pokyčius.
(0) 2019-03-21 22
JAV kosmoso agentūra NASA neseniai publikavo paskutinių marsaeigio „Opportunity“ užfiksuotų nuotraukų rinkinį – kai kurios jų padarytos prieš pat smėlio audrą, kurios veteranas marsaeigis neišgyveno, rašo „Live Science“.
(0) 2019-03-20 6
„Nuostabu, kad tokie masyvūs tankūs objektai galėjo susiformuoti taip greitai po Didžiojo Sprogimo,“ sakė Michael Strauss, Princetono universiteto astrofizikos profesorius, vienas iš tyrimo
(8) 2019-03-20 19
Dar mokykloje išmokote, kad Saulės sistema yra praktiškai plokščia. Jos centre yra Saulė, o tada rikiuojasi planetų orbitos. Merkurijus sukasi pirmas, už jo - Veneros, Žemės, Marso ir kitų planetų orbitos. Bet ar žinote, kuri planeta Žemei yra artimiausia? Manote, kad tai - Marsas? O gal Venera? Iš tiesų tai - Merkurijus. Dar daugiau - Merkurijus yra artimiausia planeta visoms kitoms Saulės sistemos planetoms.
(8) 2019-03-20 1
Kaip dalykas, kuris galėtų išsaugoti planetą, saulės geoinžinerija (angl. solar geoingineering) turi ganėtinai nemažai priešų.
(0) 2019-03-19 30
NASA praneša, kad visai neseniai Žemės atmosferoje sprogo milžiniškas ugnies kamuolys. Tai įvyko praėjusių metų gruodžio mėnesį.
(0) 2019-03-19 16
Mokslininkai neseniai aptiko įrodymų, kad Žemei maždaug prieš 2679 metus smogė itin stipri Saulės audra. Tokių reiškinių metu kylančios Saulės plazmos bangos ir išskiriamas didelis elektromagnetinės radiacijos kiekis gali labai stipriai paveikti visą Žemės gyvybę, todėl žmonėms yra itin svarbu tokias audras suprasti ir mokėti nuo jų apsisaugoti.
(0) 2019-03-19 7
Tolimoje praeityje Marse buvo vandenynų ir jūrų. Taip pat ten vykdavo katastrofiški potvyniai, kurie išgrauždavo milžiniškus kanalus. Būtent tokie kanalai, aptikti 1972 metais iš orbitos, paskatino didžiulį susidomėjimą Marsu, kaip vieta, kurioje kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.
(0) 2019-03-18 19
Rusijos Sibire buvo nufilmuotas į krintantį meteoritą panašus švytintis objektas. Tačiau tarnybos nurodė neturinčios tikslesnės informacijos apie šio reiškinio pobūdį.
(0) 2019-03-18 11
NASA turi pasaulinį radijo antenų tinklą, vadinamą Giliosios erdvės tinklu (Deep Space Network, DSN), skirtą komunikacijoms su palydovais už Žemės ribų. Bet tų palydovų nėra tiek jau daug, kad tinklas būtų naudojamas visą laiką. O antenos tai geros ir jautrios. Tad ilgą laiką svarstomos įvairios idėjos, kaip jas protingai panaudoti tuo metu, kai nėra poreikio šnekėtis su Marsu, Jupiteriu ar išvis Saulės sistemos pakraščiais.
(0) 2019-03-16 23
Jei aptiktume asteroidą, kuris po palyginus neilgo laiko tarpo susidurs su Žeme ir sukels globalią katastrofą, šiuo metu turime tik keletą hipotetinių būdų tos katastrofos išvengti.
(0) 2019-03-14 16
Mokslininkai dešimt metų laužė galvas, siekdami suprasti, kas siunčia paslaptingus impulsus. Brian D. Metzger pasiūlė įtikimą hipotezę
(132) 2019-03-13 34
Dešimtis metų tamsiosios materijos ieškantys mokslininkai negali pasigirti gerais rezultatais. Kad ir kokie brangūs bei sudėtingi būtų šios masę galaktikoms suteikiančios medžiagos paieškos būdai, jų eksperimentiškai užfiksuoti iki šiol nepavyko. Todėl astrofizikai pastaruoju metu kelia daug naujų alternatyvių hipotezių, leidžiančių atsikratyti tamsiosios materijos. Pati naujausia – kad galaktikoms papildomą masę suteikia šviesa, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-03-10 27
Jau daugiau nei dvejus metus manoma, kad Saulės sistemos pakraštyje gali egzistuoti dar viena – devinta – planeta. Ir tai būtų ne Plutonas, o bent penkis kartus už Žemę masyvesnis objektas.
(0) 2019-03-09 14
Prieš 3-4 milijardus metų Marso paviršiuje buvo daug vandens. Šiauriniame pusrutulyje plytėjo vandenynas, kitur buvo ežerų, upių ir jūrų, kurios paliko dar šiandien matomas struktūras paviršiuje. Dabar pateikti įrodymai, jog tuo pat metu Marse egzistavo ir platus, galbūt visą planetą apimantis, popaviršinių vandens rezervuarų tinklas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos