Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendroji astronomija ir astrofizika
 
 

Bendroji astronomija ir astrofizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2021-01-25 18
Vyrauja populiari teorija, kad maždaug tris ketvirtadalius visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.
(1) 2021-01-24 26
Prireikė 3-4 milijardų metų evoliucijos, kad išsivystytų mūsų, Homo sapiens, rūšis. Jeigu klimato sistema per visą tą laiką būtų bent vieną kartą visiškai subyrėjusi, ir mūsų evoliucija būtų sustojusi akimirksniu ir mūsų čia tiesiog nebūtų. Taigi, norėdami suprasti, kaip mes atsiradome Žemėje, privalome suprasti, kokiu būdu Žemė išliko palankia vieta gyvybei ištisus milijardus metų, rašo leidinys „The Conversation“.
(0) 2021-01-23 4
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
(0) 2021-01-21 11
Jei Mėnulyje egzistuotų pavojingi patogenai, NASA negalėtų sukliudyti jiems patekti į Žemę.
(0) 2021-01-21 6
Žemę nuolat talžo Saulės vėjas, tačiau jo dalelės paviršiaus beveik nepasiekia. Jas į šalis nustumia planetos magnetosfera. Visgi ties ašigaliais magnetinio lauko linijos pasiekia žemę, tad jomis sekdamos energingos dalelės irgi priartėja prie planetos, kur, sąveikaudamos su atmosfera, sukuria pašvaistes. Jau keletą metų žinome, kad pašvaistės stipresnės būna šiaurės pusrutulyje, bet kol kas nebuvo aišku, kodėl, ir net nebuvo žinoma, ar Saulės vėjo energija, tenkanti šiaurės pusrutuliui, vidutiniškai yra didesnė, nei tenkanti pietiniam.
(0) 2021-01-20 5
Jupiterio ir Saturno palydovai, tokie kaip Europa ir Enceladas, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio kaip galimos vietos nežemiškos gyvybės paieškoms. Po jų lediniais paviršiais plyti didžiuliai vandenynai. Kaip geriausia juos tyrinėti?
(0) 2021-01-19 7
Trumpas atsakymas – Neptūne žemiausia vidutinė temperatūra, o žemiausia temperatūra užfiksuota Urane.
(0) 2021-01-19 18
Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.
(0) 2021-01-18 23
Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.
(2) 2021-01-17 11
Dešimtmečius mokslininkai kovojo su sudėtinga fizikos paslaptimi: ar didžiulis energijos kiekis, teoriškai pagamintas sukantis juodajai skylei, gali būti išgautas žmogaus rankomis?
(2) 2021-01-14 5
Mūsų Visata atsirado prieš maždaug 13,8 milijardo metų. Visgi norėtųsi šį skaičių žinoti tiksliau. Tai nėra tiesiog smulkmeniškas įnoris: Visatos amžiaus vertinimas glaudžiai siejasi su kosmologiniu modeliu, o šis – su didelio masto struktūrų formavimusi bei evoliucija ir bendra Visatos raida.
(4) 2021-01-14 30
Arčiausiai Saulės esančią planetą daugybę metų tyrinėjo ne vienas erdvėlaivis. Tai leido mokslininkams sužinoti ne vieną įdomų faktą apie šią mažą planetą.
(0) 2021-01-14 7
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos