Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendroji astronomija
 
 

Bendroji astronomija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-10-18 23
Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas Visatoje nėra vienintelis, atėjo toli gražu ne iškart.
(0) 2020-10-04 31
Pernai pavasarį paskelbta pirmoji juodosios skylės nuotrauka – galaktikos M87 centre esančio objekto atvaizdas. Nuotrauka padaryta naudojant radijo interferometriją – techniką, kuri leidžia apjungti daugelio teleskopų stebėjimus į vientisą vaizdą, tarsi turėtume teleskopą, dydžiu prilygstantį atstumui tarp realių teleskopų. Duomenis rinko teleskopai, išdėstyti visoje Žemėje – nuo Havajų ir Kanarų salų iki Antarktidos. Ir nors didžioji dalis duomenų surinkti 2017 metais, dalis teleskopūų M87 juodąją skylę (trumpiau žymimą M87*) stebėjo nuo 2009-ųjų.
(0) 2020-08-11 15
Jau daugiau nei pusšimtį metų žinome, kad Paukščių Tako diskas nėra plokščias – jo išoriniai kraštai užsilenkia į priešingas puses. Egzistuoja ne vienas bandymas paaiškinti išsilenkimo kilmę – galbūt tai Magelano debesų gravitacijos poveikis, gal sąveika tarp disko ir tamsiosios materijos halo nesutampančių ašių, gal dar koks efektas.
(0) 2020-05-09 15
Vos už 1000 šviesmečių esantis objektas žvaigždės sistemoje gali būti artimiausia žinoma juodoji bedugnė — bet taip mano ne visi
(0) 2020-02-28 39
Atrodytų, visai vaikiškas klausimas – kodėl naktį tamsu? Atsakymas juk akivaizdus: Saulė nusileidžia, pasislepia už horizonto, o Mėnulis ir žvaigždės toli gražu neatsveria Saulės šviesos. Bet dar senovės graikai suprato, kad tai greičiausiai nėra galutinis atsakymas. Apie šį klausimą galvojo daugybė astronomų Naujaisiais laikais, kurį laiką jis netgi buvo vadinamas paradoksu, o galutinai išspręstas tik XX a. pradžioje. Tam prireikė netgi kosmologijos žinių. Kur čia slypi tokios įdomybės?
(0) 2020-02-05 23
Pakėlę akis į dangų žvaigždėtą vasaros naktį, išvysite šimtus, o gal ir tūkstančius žvaigždžių... Bent jau taip atrodo. Tačiau kiek išties žvaigždžių galima iš žemės matyti plika akimi, be jokių papildomų priemonių?
(0) 2020-01-06 6
Skaitydami naujienas apie kosmosą, karts nuo karto turbūt susiduriate su astronominių objektų pavadinimais. Ar, tiksliau sakant, ne pavadinimais, bet kodiniais numeriais, kurie gali pasirodyti specialiai padaryti tokie, kad niekas negalėtų jų atsiminti. Raidės, skaičiai, taškai, brūkšniai – ką vis tai reiškia? Kodėl negali astronomai dalykų vadinti normaliais vardais?
(0) 2020-01-03 15
Už 7 800 šviesmečių, Gulbės žvaigždyne, yra neįprasta juodoji bedugnė. Ji pavadinta V404 Cygni, ir 2015 metais visame pasaulyje teleskopais buvo stebima, kaip ji, pabudusi iš snaudulio, sa
(0) 2019-12-24 6
Tie, kurie gyvena Azijoje, Australijoje ir Afrikoje, švenčių proga gaus dar vieną staigmeną – įspūdingą ir paskutinį šių metų Saulės užtemimą.
(1) 2019-12-10 55
Mūsų Saulės sistema yra didelė ir plati – nepaisant to, kad palyginus ją su visa Paukščių Tako galaktika, ji galėtų pasirodyti kaip visai maža, o ką jau kalbėti apie visą Visatą.
(3) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(0) 2019-10-15 11
Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė prieš 3,5 milijonus metų buvo sužibusi taip ryškiai, kad turėjo būti gerai matoma ir Žemėje.
(0) 2019-07-31 10
Lazeriniu interferometriniu toliamačiu (laser ranging interferometer – LRI) buvo išmatuoti vos 200 pikometrų atstumo pokyčiai tarp dviejų apie Žemę skriejančių zondų. LRI sekamas atstumas

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos