Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendroji astronomija
 
 

Bendroji astronomija

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(3) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(0) 2019-10-15 11
Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė prieš 3,5 milijonus metų buvo sužibusi taip ryškiai, kad turėjo būti gerai matoma ir Žemėje.
(0) 2019-07-31 10
Lazeriniu interferometriniu toliamačiu (laser ranging interferometer – LRI) buvo išmatuoti vos 200 pikometrų atstumo pokyčiai tarp dviejų apie Žemę skriejančių zondų. LRI sekamas atstumas
(0) 2019-07-15 32
Nors iš esmės itin paprasti objektai, juodosios skylės savo aplinką veikia itin įvairiai. Ir ne tik artimiausią – jos lemia visos galaktikos formavimąsi. Ir vos pamanėme perpratę jų keliam
(0) 2019-03-24 32
Pakėlus giedrą naktį akis į dangų, matome daug spindinčių žvaigždžių, o jei išties tamsu – dar Paukščių Tako blyškią juostą. Ar tai – visas kosmosas? Dabar tik prunkštelėtume i
(6) 2019-03-05 82
Šviesa yra labai greita, ar ne? 300 tūkstančių kilometrų per sekundę – tai daugiau nei septyni ratai aplink Žemę ties pusiauju. Šis greitis tiek didesnis už kasdienybėje sutinkamus, kad jokių reliatyvistinių efektų mes plika akimi nematome. Ir faktas, kad didesniu greičiu judėti negalima, mums kasdieniame gyvenime netrukdo.
(1) 2019-02-26 52
Kur nubrėžta linija, skirianti naują pasaulį ir įprastą Saulės sistemą? Kiek trunka kelionė iki naujų pasaulių su dabartiniais aparatais? Ir kada pačius paribius pasieks Voyager zondai?
(0) 2019-02-23 15
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
(0) 2019-02-18 86
Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasči
(0) 2018-12-02 20
Romantikai skaičiuoja žvaigždes, astrofizikai – jų skleidžiamus fotonus. Informacijos apie Visatos praeitį šie suteikia daugiau, nei talentingiausi menestreliai.
(0) 2018-06-18 19
2013 metų gruodžio 19 dieną iškelta Europos kosmoso agentūros kosminė observatorija padeda ne tik pamatyti ir tiksliau išmatuoti žvaigždes, bet ir atskleisti jų praeitį, konstatuoti dabart
(1) 2018-05-29 59
Kvazarai yra ypatingai šviesūs objektai – aktyvūs galaktikų branduoliai, kuriuose medžiaga sparčiai krenta į juodąją skylę ir spinduliuoja labai daug energijos.
(0) 2018-01-16 36
<em>NASA sukūrė autonominę tolimojo kosmoso navigacijos sistemą, kaip orientyrus naudojančią neutroninių žvaigždžių žybsnius.</em>
(0) 2017-12-04 16
Žieminiame Titano ašigalyje yra labai šaltas atmosferos sūkurys. Panašių struktūrų nebūna nei Žemėje, nei Veneroje ar Marse – čia, priešingai, atmosfera virš ašigalių dažnai būna kiek šiltesnė, nei truputį toliau nuo jų, nes ties ašigaliais paviršiaus link judantis oras yra suspaudžiamas ir įkaista. Dabar pasiūlytas tokios Titano struktūros paaiškinimas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos