Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Biologija
 
 
Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2020-01-30 38
2019 spalio 18 d. penkiolikos verslininkų, vyriausybės pareigūnų ir sveikatos ekspertų grupė susirinko prie vieno stalo Niujorke – kad suplanuotų globalų atsaką į niekad nematyto ir visiškai išgalvoto koronaviruso protrūkį, galimai nutiksiantį kada nors ateityje.
(0) 2020-01-29 16
TV žvaigždžių būna visokių: kai kurios ryškiausios tam tikromis savo kūno dalimis, kai kurios – savo charakteriu ir žiniomis, bet britų TV asmenybė Monty Hallsas ko gero apima abi šias sritis: beveik dviejų metrų ūgio raumeningas penkiasdešimtmetis žinomas iš TV laidų „Monty Halls‘ Escape“ ciklo, bet yra ir mokslininkas – jūrų biologas. Įdomi karjeros detalė ir tai, kad kažkada vyras tarnavo ir Karališkųjų jūros pėstininkų dalinyje.
(1) 2020-01-28 42
Epidemiologiniai skaičiai apie ganėtinai naują, iš Kinijos plintančią koronaviruso infekciją, keičiasi ne dienomis, o valandomis. Internete esama pranešimų, jog oficialūs Kinijos valdžios pateikiami skaičiai yra smarkiai mažesni už realius. Tad viskas, ką iš jų galime spręsti – kad virusas plinta žaibiškai. O kokiomis žiniomis apie šią mirtiną grėsmę sveikatai galima pasitikėti?
(0) 2020-01-28 35
2015 metais mokslininkų komanda iš JAV ir Kinijos išvyko į Tibetą surinkti seniausio Žemės ledyno pavyzdžių.
(0) 2020-01-26 10
Kaip pabaisiškas gigantiškas kalmaras — galintis būti sulig mokykliniu autobusu, lėkštės dydžio akimis ir už trijų metrų auką sugriebiančiais čiuptuvais — užauga toks bauginamai
(28) 2020-01-24 39
Juokaujama, kinai valgo viską, kas turi keturias kojas, išskyrus taburetes, bet tyrimai rodo, kad grėsmė 2019-nCoV pavidalu ne atbėgo, o atšliaužė.
(7) 2020-01-23 75
Uchane — tankiausiai apgyvendintame Centrinės Kinijos mieste — užfiksuotas virusinės pneumonijos, sukeltos nauju koronavirusu ir perduodamos iš žmogaus žmogui, protrūkis. Trečiadienį PSO
(2) 2020-01-17 22
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
(1) 2019-12-30 10
Mokslininkai jas vadina „mirties zonomis“. Tai yra didžiuliai vandenyno plotai, kuriuose labai mažai arba visai nėra deguonies, todėl daugybei gyvybės formų būtų beveik neįmanoma ten išgyventi.
(0) 2019-12-27 9
Ūkininkai netrukus galės auginti kaip vynuoges kekėmis susibūrusius pomidorus ūkininkų sandėliuose, ant dangoraižių stogų ar net kosmose. Tai yra, jei nauji genetiškai modifikuoti vaisiai p
(6) 2019-12-27 14
Šias naujas rūšis mokslininkai aptiko kai kuriuose atokiausiose mūsų planetos regionuose penkiuose žemynuose ir trijuose vandenynuose. Į naujokų sąrašą pateko 17 žuvų, 15 gekonai, aštuoni žydintys augalai, šeši jūrų šliužai, penki voragyviai, keturi unguriai, trys kailiniai gyvūnai, dvi rajos, dvi širšės, dviejų rūšių samanos, dviejų rūšių koralai ir du driežai.
(7) 2019-12-25 9
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
(1) 2019-12-20 10
Šiuolaikinis žmogus Žemėje gyvena jau gana ilgai – tačiau gali būti, kad ta pačia planeta dar dalinomės ir su mūsų senaisiais protėviais, atsiradusiais prieš 2 mln. metų. Tokia teorija buvo iškelta naujajame tyrime, kuris publikuotas žurnale „Nature“.
(5) 2019-11-28 -3
1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos