Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Biologija
 
 
Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-12-30 10
Mokslininkai jas vadina „mirties zonomis“. Tai yra didžiuliai vandenyno plotai, kuriuose labai mažai arba visai nėra deguonies, todėl daugybei gyvybės formų būtų beveik neįmanoma ten išgyventi.
(0) 2019-12-27 9
Ūkininkai netrukus galės auginti kaip vynuoges kekėmis susibūrusius pomidorus ūkininkų sandėliuose, ant dangoraižių stogų ar net kosmose. Tai yra, jei nauji genetiškai modifikuoti vaisiai p
(6) 2019-12-27 14
Šias naujas rūšis mokslininkai aptiko kai kuriuose atokiausiose mūsų planetos regionuose penkiuose žemynuose ir trijuose vandenynuose. Į naujokų sąrašą pateko 17 žuvų, 15 gekonai, aštuoni žydintys augalai, šeši jūrų šliužai, penki voragyviai, keturi unguriai, trys kailiniai gyvūnai, dvi rajos, dvi širšės, dviejų rūšių samanos, dviejų rūšių koralai ir du driežai.
(7) 2019-12-25 9
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
(1) 2019-12-20 10
Šiuolaikinis žmogus Žemėje gyvena jau gana ilgai – tačiau gali būti, kad ta pačia planeta dar dalinomės ir su mūsų senaisiais protėviais, atsiradusiais prieš 2 mln. metų. Tokia teorija buvo iškelta naujajame tyrime, kuris publikuotas žurnale „Nature“.
(5) 2019-11-28 -3
1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.
(4) 2019-11-25 -27
„Evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai į tos pačios lyties santykius ilgą laiką žiūrėjo neteisingai“, – rašoma naujame tyrime. Čia mokslininkai sugalvojo susitelkti į gyvūnus, kurie užsiima lytiniais santykiais su tos pačios lyties atstovais – bet atvirkščiai nei kituose tyrimuose, tyrėjai bandė atsakyti į klausimą, kokią naudą tai jiems teikia, o ne kodėl išvis jie tai daro.
(3) 2019-11-18 21
Tasmanijos tigrai (Thylacinus cynocephalus, oficialiai vadinami sterbliniais vilkais) atsirado maždaug prieš 4 milijonus metų. Jie gyveno Tasmanijoje, pietinėje žemyninės Australijos dalyje, Naujojoje Gvinėjoje. Tačiau tada į Tasmaniją atsikraustė europiečiai ir juos išmedžiojo. Bet ar tikrai?
(33) 2019-11-18 -3
Tikimybės yra iš ties įdomi, o kartais ir gąsdinanti matematikos sritis. Štai per visą savo gyvenimą turite 1 iš 700 000 tikimybę, kad ant jūsų nukris meteoritas, kai tuo tarpu tai, kad jus nutrenks žaibas, tikėtina ti 1 iš 10 000 000 atvejų. Nepaisant to, kad šie skaičiai atrodo dideli, perkant loterijos bilietą reikėtų beveik nesitikėti, kad laimėsite – kadangi tikimybė, kad tai nutiks būtent jums, viduštiniškai yra 1 iš 45 000 000.
(0) 2019-11-05 15
Šį mažą, bet įdomų faktą tikrai esate girdėję ne kartą - banano ir žmogaus DNR sutampa net 40-60 %. Skirtingi šaltiniai pažymi skirtingus skaičius, tačiau faktas lieka faktu - žmogus yra beveik bananas. Ar kažkas panašaus. Bet ar tikrai?
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(7) 2019-10-31 7
Vieną iš dramatiškiausių išnykimų Žemės istorijoje iš dalies sukėlė vandenyno rūgštėjimas, ir tai mūsų laikais jau virsta rimta problema.
(0) 2019-10-28 -1
400 metrų atstumu nuo Havajų salų krantų nutolę giliavandeniai koralai yra žymiai senesni nei manyta anksčiau. Negana to, jie gali būti seniausi žmogui žinomi jūriniai organizmai pasaulyje.
(5) 2019-10-27 20
Ar mes Visatoje esame vieni? Atsakymas priklauso nuo to, ar intelektas yra tikėtina natūralios atrankos pasekmė, ar tiesiog labai retas atsitiktinis atvejis. Pagal apibrėžimą, tikėtini įvykiai nutinka dažnai, o reti – retai. Arba tik kartą, rašo „Science Alert“.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos