Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Botanika
 
 

Botanika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-14 0
Turbūt ne daugelis susimąstytų, kad sakams giminingų dervų turi ne tik sumedėję augalai, bet jos kaupiasi ir žoliniuose augaluose, tokiuose kaip balinis ajeras ar dirvoninis dobilas. Kam skirtos dervos, spygliuočių išskiriami sakai? Ar lapuočiai medžiai irgi gali „gaminti“ tikrą gintarą? Į šiuos klausimus atsako ir apie mėlynai, balsvai, geltonai ir net raudonai švytinčius gintarus pasakoja bei išskirtinėmis fotografijomis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta MALAKAUSKIENĖ.
(0) 2021-02-02 5
Itin lėti robotai galės suteikti naujų žinių apie nykstančius gyvūnus ir augalus.
(0) 2021-01-02 34
Gintaras paleontologams pasiūlė nepaprastų įžvalgų apie senovės ekosistemas. Oregono valstijos universiteto mokslininkai nustatė visiškai naują, iki šiol nežinotą gėlių gentį ir rūšį, egzistavusią prieš 100 mln. metų arba Kreidos periodo viduryje.
(0) 2020-06-22 5
Maždaug prieš 70 milijonų metų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurai, genetinė anomalija leido augalams pavirsti mėsėdžiais. Taip nutiko pasikeitus genų paskirčiai – jeigu prieš tai jie buvo skirti lapams ir šaknims, tai vėliau jų paskirtis buvo nukreipta į aukų gaudymą. Visa tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą, kuris buvo publikuojamas moksliniame žurnale „Current Biology“.
(0) 2020-03-09 8
Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
(2) 2020-02-07 71
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
(7) 2019-12-25 11
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
(5) 2019-11-28 -3
1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.
(0) 2019-01-08 0
Ilinojaus universiteto mokslininkai daug metų stengėsi išsiaiškinti, ar augalus būtų įmanoma genetiškai modifikuoti, kad būtų paspartintas jų augimas.
(0) 2018-10-25 47
Visai neseniai geriausi pasaulio mokslininkai paskelbė, kad jau netolimoje ateityje galime turėti labai rimtų problemų ir neužtenka vien tik sumažinti anglies dioksido išmetimus – reikia pradėti jį aktyviai šalinti iš atmosferos. Kaip tą daryti?
Pasiūlymų yra įvairių, bet „MIT“ inžinierių variantas turbūt nustelbia visus. Mokslininkai skelbia sukūrę medžiagą, kuri gali ne tik ore esančią anglį pagauti ir susiurbti, bet ją panaudoti, kaip „maistą“. Naujoji medžiaga maitinasi ore esančia anglimi, stiprėja ir netgi sugeba susitaisyti savo pažeidimus. Primena fantastiką, bet tai jau veikia.
(0) 2018-06-27 45
Vyresnės kartos atstovai dar turėtų prisiminti sovietinių laikų anekdotą apie tai, kaip genetikas, botanikas ir selekcininkas Nikolajus Vasiljevas tariamai užsimušė, kai iškrito iš pušies, kai lipo į ją prisiskinti šviežių obuolių.
(5) 2018-03-15 20
Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla buvo įrengta, siekiant padėti mums išgyventi pasaulio pabaigą. Tačiau niekas nesitikėjo, kad paskutinio teismo dienos požymių bus sulaukta taip greitai, skelbia independent.co.uk.
(0) 2018-01-17 16
Cyanobacteria egzistuoja milijardus metų. Jos sau maistą pasigamina fotosintezės būdu, absorbuoja saulės šviesą ir paverčia ją energija. Kaip ir augalai, jų išskiriamos „atliekos“ yra deguonis. Šių bakterijų buvimas pakeitė mūsų atmosferą ir ilgainiui Žemėje leido įsivyrauti bei klestėti aukštesnėms gyvybės formoms. Dabar šios bakterijos bus naudojamos kuriant nedidelius biologinius saulės elementus.
(0) 2017-08-07 -6
Gamtoje mėlyna spalva retesnė, nei manote. Žinoma, jei oras geras, dangus mėlynas, taip pat mėlynas vandenynas. Tačiau dauguma augalų ir gyvūnų nepajėgūs pagaminti mėlyno pigmento.
(7) 2017-04-26 22
<em><p>Chemijos profesorius Floridoje išrado būdą vykdyti fotosintezę sintetinėje medžiagoje, ir taip paversti šiltnamio efektą sukeliančias dujas švariu oru ir tuo pačiu metu išgauti ener

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos