Dalelių detektoriai
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Nuo Higgso bozono atradimo jau praėjo aštuoni metai, tačiau naujienų iš jo vis sulaukiame.


Birželio 17 dieną paslaptingosios tamsiosios materijos dalelių ieškančių fizikų paskelbtas pranešimas sukėlė audrą — nors net pati tyrėjų komanda sako nieko iš tikrųjų dar neatradu


Neutrinai yra elementariosios dalelės, labai silpnai sąveikaujančios su likusia medžiaga. Kiekvieną sekundę Žemę kerta nesuskaičiuojama jų daugybė – vien per kiekvieno jūsų kūną per sekundę pralekia apie šimtą trilijonų – bet jokio pastebimo poveikio mums jie neturi. Visgi kartais sąveikos įvyksta, o jas aptikti padeda didžiuliai detektoriai: tais retais atvejais, kai neutrinas susiduria su atomu, išmetami elektronai ar panašios dalelės arba fotonai, kuriuos galima užfiksuoti.


Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi kas jos yra lenktynės


Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), netoli Ženevos esantis CERN tyrimo įrenginys, skirtas ieškoti mažiausioms dalelės, kaip garsusis Higgso bozonas. Didžiuoju šis hadronų greitintuvas vadinamas ne be reikalo - jis yra išdėstytas apvaliame tunelyje, kurio ilgis - 27 km. Tačiau dabar Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai sugalvojo, kaip tą patį darbą nudirbti gerokai mažesniu dalelių greitintuvu.


Didysis priešpriešinių hadronų pluoštų greitintuvas (Large Hadron Collider – LHC) yra didžiausias ir brangiausias pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) įrenginys, kuris šiuo metu yra modernizuojamas iki didelio šviesio LHC (High Luminosity LHC – HL-LHC). Kai darbai bus baigti, šviesis (luminosity) padidės 10 kartų.


Naujų periodinės sistemos elementų atradimui leidžiami ne tik pinigai, bet ir specialistų laikas. Kartais visos šios išlaidos būna bergždžios.


Prieš šimtus milijonų metų po žeme glūdintys mineralai galėjo išsaugoti paslaptingosios materijos pėdsakus. Teliko iki jų prisikasti.


Fizikai tiksliai nežino, kas tai yra. Bet aišku, kad tai kažkokie kosminiai spinduliai — didelės energijos dalelė, iš kosmoso atskriejusi į Žemę šią perskrodusi ir nė nesustodama – tol


<a href="https://www.space.com/41146-neutrino-source-blazar-cosmic-rays.html">Liepos 12</a> dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę


<em>Kartą per metus TKS esantis įrenginys sugauna antihelio branduolį. Kas tai yra?</em>


<i>Nuo kovo viso pasaulio mokslininkai <a href="http://www.sciencealert.com/evidence-of-a-new-particle-that-could-break-the-standard-model-of-physics-is-mounting">atsargiai džiūgavo</a> dėl CE


<i>Kinija <a href="http://www.chinadaily.com.cn/cndy/2015-10/29/content_22304285.htm">paskelbė</a>, kad 2020 metais pradės didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybas. Pasak oficialių šalt


Iš fizikų jau tuoj galėsime išgirsti, ar jų kalbos apie naują subatominę dalelę yra labai drąsi jų fantazija, ar vis tik tokia dalelė išties egzistuoja.